Šeštadienį 37 Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Žemaičių draugijos nariai, lydimi bajoro Žemaičių „Alkos“ muziejaus direktoriaus Stasio Kasparavičiaus, vyko aplankyti Panemunės pilių ir piliakalnių.
Kelias iki Panemunės neprailgo, nes S. Kasparavičius pasakojo apie miestelius, kuriuos pravažiavome, jų istorijas, piliakalnius.
Nemuno pakrante vingiuojantis kelias žavėjo ypatingo grožio gamta, architektūros paminklais.
Apžiūrėję Raudonės pilį, patraukėme Veliuonos link. Veliuona buvo vienas iš svarbiausių pasipriešinimo kryžiuočiams centrų. Po Žalgirio mūšio Veliuona tapo svarbiu Žemaitijos centru. Jame būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro, Žemaitijos seniūnija, įsteigta viena iš pirmųjų Žemaitijos bažnyčių. Veliuonai buvo suteikta Magdeburgo teisė, ją valdė garsios LDK giminės.
Žavėdamiesi vaizdingomis apylinkėmis, atvažiavome į Seredžių, užlipome į Palemono piliakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Nemuną ir gretimas apylinkes. Seredžius XVII a. pabaigoje buvo viena didžiausių privačių valdų Žemaitijoje.
Aplankėme ir Belvederio rūmus. Minėti rūmai nepaprastai apleisti, nykstantys. Vietiniai gyventojai sakė, kad buvo parengtas rūmų restauravimo projektas, buvo skirtos lėšos, tačiau projektas liko neįgyvendintas.
Džiugiai nusiteikę, kupini įspūdžių grįžome namo.
Loading ...
Labuks.
Na, ką viskas gerai?
Žiūriu, jog saikingas puristų uodegų pamaigymas turi ir apčiuopiamos naudos.
Asilai atsimušinėdami, gindami užgrobtą teritoriją neturi laiko, nespėja visur kitur šikioti.
Ta proga visai neblogai pasišnekėjom su poetu.
Jis pats mane užkalbino. Normaliai.
Atsakiau draugiškai. Pažiūresim ar šneka tuo ir baigsis ar gal bus tęsinys.
Misliju, jog poetas apniktas spėlionių – jeigu buvo prieš mus kokių klastingų gandų prikuždėta, tai reali egzistencija, nu niekaip tų gandų nepateisina. Nėra pagrindo, nėra dingsties. Kitaip ir negali būti- mes nei per nago juodymą netapome kitokiais.
Manau, poetas itin akylai stebi mūsų taktiką purentojų atžvilgiu. Jis žino müsų metodus ir gebėjimus, tad jam įdomu kaip tuos lopus tvarkysim. Misliju, kad mūsų planą jis perprato ir dabar smalsiai žiūri ar sugebėsim iki galo tuos pusgalvius patvarkyti.
Tegul žiūri. Turės dar vieną progą pamatyti kas yra kas.
Geros dienos.
Susmatysim.
Iki!
Sveiki,
Nukopinau ir perkėliau purieninį komentą.
Pažiūrėkim reakciją…
Sveiks, Didike.
Nelabai dar pagavau -kurioj vietoj tą zbitką numetei?
Pas Radž – ą. Ten tu buvai staską palazdavojęs, komentą nusiuntė pas n…. Na aš ir įdėjau. Tokia provokaciją ir puriui, ir redakcijai…
Kol kas tik pikcius sureagavo.
Joooo, man metas į pensiją…
Taip juvelyriškai išdrožei kūrinėlį, jog net aš priėmiau už gryną pinigą.
Labas rytas.
Pribudau anksti, žvilgtelėjau salon ir… pamačiau gana įdomių dalykų.
(pagr. temoje ir po Radža).
Labai įdomu. Atsirado proga pramankštinti senus kaulus.
Bus ką veikti.
Kad purentojas tik apsimeta beraščiu šlangu, tas buvo aišku.
Bet mano akai užkliuvo kiek gilesnių dalykėlių.
Truriu keletą versijų.
Viena iš versijų aplamai tiesiog verčia iš koto.
Kol kas atrodo per daug fantastiškai, bet gyvenime būna visko.
Jau senokai nustojau stebėtis netikėtais siužetų posūkiais.
Na, manau bus tikrai nenuobodu.
Sveiki,vyrai.
Nors nelabai gaudaus komentuos,bet judesiai atsiranda.
Sakai redakcija mus stebi? Mes ką, baltos laboratorinės pelytės?…
Labas rytas Džein.
Pasakysiu kažką beprotiško.
Kaip žinai mėgstu dėlioti makro dėliones.
Taigi, atsitraukiau toliau, pakilau virš laiko juostos ir paregėjau tokį keistą paveikslą:
Vasaros pabaiga. Tariamės dėl inkilo.
„Tuoj bus”.
Staiga viskas užtilo, poetas dingo.
Kas turėjo inkilą įkelti?
Pro.
Bet Pro būtent tai užblokavo.
Tai jo sprendimas. Po to sekė poeto rezignacija.
Kodėl Pro tapo mums atšiaurus?
Logiškai yra tik vienas paaiškinimas, nes apie Pro išdavystę tikrai negalvoju.
Kažkas prisigretino prie Pro, prikuždêjo kažko taip, kad ans išvertė akis ir pašiurpo.
Manau panaudota sena tikrų faktų ir trupinėlio stipraus melo technologija.
Šiuo atveju nelabai svarbu iš ko galėjo būti sumaišyta ta durninanti mikstūra, bet faktas jog suveikė, rodo kad mišinys maišytas ne namų virtuvėje.
Specų laboratorijos darbas.
Manau kad esam apšaukti gebistų agentėliais.
Kadangi daugiausiai kraujo kontorai nuleidinėju aš, tikriausiai ragai buvo pripaišyti man.
Galiu tik spėlioti apie mikstūros turinį, bet iš to kad net poetas užkibo nekramtęs, ingredijetai gerai sukomponuoti.
Manau, poetui „žinia” buvo smūgis. Todėl jis ir iškrito į nuosėdas. Uždepresavo.
Suprantu. Jeigu mane kas nors sugebėtų įtikinti jog poetas ir judu stukačiais esat, man taip pat svietas nemielas pasidarytų.
Pasitikėjimas yra giminingas Meilei.
Išdavystę sunku pakelti.
Tai va, kurį laiką mūsų net nenorėta matyti. Nebuvo noro eiti ir kažką komentuoti. Todėl poetas pasitraukė šešėlin. Portalas buvo paliktas beveik likimo valiai nes griuvo gerai kartu su mumis styguotas mechanizmas.
Kai mes padarėm pareiškimą dėl portale atsiradusių slogių permainų, buvo sureaguota.
Sureagavo ir Pro, o įkandin jam ir poetas. Pyko, puolė blaškytis. Bet kritika buvo priimta. Portalas kardinaliai ir greitai atstatė veiklą. Tiesa , be mūsų.
Mes tapom tabu. Mūsų nejudino, laikėsi ignoravimo politikos.
Apart pirmo kontrolinio klausimo, vėliau su mumis nesikalbėta.
Nei į vieną tikrai suprantamą mano užuominą kontaktui nebuvo atsakymo.
Adresuoju liu, tara ar do- ans dingsta ir temoje nebesirodo, arba „nemato” replikos.
Kalėdos. Įkėlėm sveikinimą. Nulis reakcijos. Tyla kurtinanti. Įkėliau pasiūlymą diskusijos temai. Nulis. Tyla tokia, kad ausyse spengia.
Mes ką, neunaravi. Toliau darbuojamės.
()Tęs sek.
Sakai, uždėjo mums tabu?
Kol nepatikrinsi,nesužinosi. O žinojimas kartais brangiai atseina.
Mes negalim už juos nuspręsti,kaip jie su mumis elgsis ir ką galvos.Deja..
Forumas. Tikrai reikšmingas įvykis. Laukiau jo, jei ir nustebino, tai tik data. Maniau bus kiek vėliau. O šiaip po Radžos mokslinio veikalo pasirodymo jau buvo aišku kad sirpsta.Todėl greta šventinio atviruko ir siūliau diskusiją.
Forumui įvykus, tarsi natūraliai atsirado purienos.
Negudri taktika apsimetus betaščiu skandinti diskusijas spamu.
Kiek nustebino seno jp personažo radikalus produktyvumo išaugimas bei galutinis perėjimas iš fb į komentų skiltį.
Mane kiek stebina tam tikri niuansai purienos kalbose. Tarsi tai ne visai tas purutis kuris epizodiškai pasimajačindavo seniau.
Ans iš tikro buvo lopas. Naujasis kiek kitoks. Ir ta betaštystė kiek perspausta. Laikas nuo laiko šmėsteli sunkiai pridengiamas išlavintas intelektas bei aukštojo mokslo diplomas. Dr. laipsnio krašteliai prasišviečia.
Manau yra užkurta mano kailio medžioklė.
Gana protingai sukonstruota. Sakyčiau, beveik esu sužavėtas.
Dabar pasakysiu briedą- propeleris kaip admn, turi galių atjungti, blokuoti ką nors kas be proxių ateina.
Gal tas lopas grafomanas purius ir buvo toks. Tuomet jo vardu pradedamas daryti cirkas.
Metamas madalas, mes masalą gaudom ir ryjam.
Mintys aišku ant paranojos ribos, bet būna dar ir ne tokių neįtikėtinų fokusų.
Vienžo, nežinau ką su tokia dėlione daryti.
Poetas kiek suprantu, apniktas dvejonių. Po kiek laiko jis ėmė savarankißkai galvoti ir nusprendė pertikrinti kai čia ištikrųjų yra.
Matau kaip tikrina. Vartalioja mane kaip kelbosą ant iešmo.
Dabar vat ir misliju, kaip ir ką toliau daryti.
Labai intriguojanti ir įdomi šachmatų partija.
Tokios dar neyeko turėti.
Ką judu mislijat?