Sausio mėnesį elektros kainos Baltijos šalyse didėjo. Labiausiai ji brango Lietuvoje – 20 proc. iki 172,38 Eur/MWh. Latvijoje vidutinė savaitės elektros kaina didėjo 15 proc. iki 165,04 Eur/MWh, o Estijoje elektra brango 12 proc. ir siekė 161,23 Eur/MWh.
Labiausiai elektros kainos šuolį pajuto į pirmąjį etapą patekę daugiau nei 5 000 kWh per metus suvartojantys vartotojai. Milžiniškos sąskaitos pasiekė tiek rajono verslininkus, tiek Savivaldybei pavaldžias biudžetines įstaigas. Pirmieji tuština pinigines pačių uždirbtų lėšų sąskaita, o kaip su didėjančiomis komunalinėmis išlaidomis šiemet ketina kovoti Savivaldybė?
Antanas NEKRAŠIUS
Komunalinėms išlaidoms biudžete planuojama 35 proc. daugiau lėšų
Telšių rajono savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjos Adelės Pociuvienės paklausėme, su kokiu nepriklausomu elektros tiekėju Savivaldybė pasirašė sutartį ir kokie taikomi tarifai.
„Telšių rajono savivaldybės administracija organizavo konsoliduotą (vykdomas vienas pirkimas sujungiant kelias įstaigas, tačiau sutartis su laimėjusiu tiekėju kiekviena įstaiga sudaro atskirai) elektros energijos pirkimą per Centrinę perkančiąją organizaciją, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė A. Pociuvienė. – Konsoliduotame pirkime dalyvavo 21 įstaiga (seniūnijos, kultūros centrai ir kitos bendrame pirkime dalyvauti norėjusios įstaigos). Mažiausią kainą pasiūlė UAB „Ignitis“, pasirašyta fiksuotos kainos sutartis. Sutartyje numatyti tarifai be PVM: „Visa para“ – 0,0705 Eur/kWh, „Dieninis“ – 0,08 Eur/kWh, „Naktinis“ – 0,05 Eur/kWh, „Maksimalių apkrovų“ – 0,08 Eur/kWh, „Vidutinių apkrovų“ – 0,08 Eur/kWh, „Šeštadienio, sekmadienio ir šventinių dienų“ – 0,05 Eur/kWh, „Minimalių apkrovų“ – 0,05 Eur/kWh.“
Telšių rajono savivaldybės administracija (kartu su biudžetinėmis įstaigomis) už elektrą 2019 m. gruodžio mėnesį sumokėjo 61 276,38 Eur, 2020 m. gruodžio mėn. – 59 888,62 Eur, o 2021 m. gruodžio mėn. – 92 032,97 Eur. Tad šiemet išaugusi energijos kaina dar labiau paplonins biudžetinių įstaigų pinigines. O kur dar pabrangusi šiluma, dujos?
Į klausimą, kokia procentine išraiška 2022-aisiais prognozuojamas komunalinių išlaidų didėjimas ir kiek planuojama numatyti daugiau lėšų biudžete joms padengti, Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Regina Radimonienė atsakė, kad viskas priklausys nuo poreikio. Tačiau, lyginant su praėjusiais metais, šiemet rajono biudžete planuojama apie 35 proc. daugiau lėšų.
Svarstys galimybes ateityje įrengti saulės elektrines
„Komunalinių paslaugų kainos kyla sparčiai, o ypač stiprus augimas pastebimas elektrai ir dujoms, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus. – Todėl neišvengiamai svarstomos galimybės mažinti komunalines išlaidas. Tai ne tik ekonominis (kaštų taupymo) klausimas, bet ir dėmesys aplinkai, taršos mažinimui.“
Pasak Administracijos direktoriaus, tam, kad būtų galima sumažinti komunalines išlaidas, visų pirma būtina gerai įsivertinti ir žinoti padidėjusių išlaidų priežastis, todėl jis sudarė darbo grupę, kuriai pavedė parengti Telšių rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų komunalinių paslaugų išlaidų mažinimo planą. „Norime išsiaiškinti subjektyvias ir objektyvias priežastis, kodėl kai kuriose įstaigose yra ženkliai išaugusios išlaidos komunalinėms paslaugoms, kokios to priežastys (ar pastatai renovuoti, galbūt neefektyvi šildymo sistema, gal neužtenka šildymo ir šildomasi papildomais prietaisais, o gal tai įstaigos ūkiškumo trūkumas ir t. t.), o žinodami tikslias sąlygas, galėsime imtis realių sprendimų, kurie padėtų taupyti lėšas, išleidžiamas komunalinėms paslaugoms“, – kalbėjo T. Katkus.
Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovas taip pat neatmetė galimybės kaštams mažinti pasitelkti atsinaujinančią energiją: „Vis didėjant elektros kainoms svarstysime galimybes ateityje įrengti saulės elektrines. Svarstant saulės elektrinių poreikį svarbu įvertinti, kada būtų jaučiama reali jų nauda, ar investicijos nebus didesnės už galimą naudą, ir, žinoma, svarbu apgalvoti ir įtraukti galimus elektros energijos poreikius ateityje (būsimus elektromobilius, patalpų šildymo pokyčius – „oras–oras“, „oras–vanduo“).“
Anot T. Katkaus, taip pat reikia nepamiršti, kad kiekvienas Administracijos ir Savivaldybei pavaldžios įstaigos darbuotojas privalo suvokti taupymo svarbą. Elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas turi naudoti kiek įmanoma racionaliai: išjungti šviesą ir nenaudojamus elektros įrenginius iš tinklo. „Be to, elektros energiją planuojame taupyti keisdami apšvietimo lempas į tokias, kurios naudotų mažiau elektros. Skatiname ir toliau skatinsime darbuotojus taupyti. Turime suprasti, kad atsakingas elgesys prasideda pirmiausia nuo savęs, o tai ne tik mažina išlaidas, bet ir tausoja žemės išteklius“, – teigė Administracijos vadovas.
Pagalba verslui – ne iš Savivaldybės biudžeto
Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko Remigijaus Maco pasiteiravome, kokius sprendimus Telšių rajono savivaldybės taryba šiemet turėtų priimti siekdama sumažinti didėjančias komunalinių paslaugų išlaidas biudžetinėse įstaigose. Ar joms bus skiriamos papildomos lėšos, o gal yra parengtas ar ruošiamas energijos taupymo planas?
„Šiuo metu rengiame 2022 metų Telšių rajono savivaldybės biudžeto projektą, kuriame atsižvelgdami į padidėjusias elektros kainas numatome didesnes lėšas ir biudžetinėms įstaigoms komunalinių paslaugų išlaidoms padengti, – „Telšių ŽINIOMS“ tvirtino R. Macas. – Klausimai dėl energijos suvartojimo mažinimo Savivaldybės biudžetinėse įstaigose ir valdomose įmonėse yra svarstomi susitikimuose su Savivaldybės vadovais, Savivaldybės administracija. Tai bus aptariama ir Verslo, ekonomikos ir finansų komitete.“
Pasak Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko, planuojant šių metų rajono biudžetą vertinamas visas Savivaldybės valdomas energetinis ūkis, ieškoma būdų jam atnaujinti. Pavyzdžiui, ketinama tęsti švietimo įstaigų vidaus apšvietimo modernizavimo darbus, peržiūrėti Savivaldybės įstaigų valdomą šilumos ūkį ir ieškoti būdų jį modernizuoti. „Savivaldybė patiria nuostolių išlaikydama pirtis, todėl ir dėl jų tolesnio eksploatavimo artimiausioje ateityje reikės spręsti klausimus, – dėstė R. Macas. – Jau vis garsiau pradedama svarstyti ir dėl saulės elektrinių įrengimo. Manyčiau, čia būtų vieni tų klausimų, dėl kurių Telšių rajono savivaldybės taryba šiemet turėtų priimti sprendimus, siekdama sumažinti didėjančias komunalinių paslaugų išlaidas biudžetinėse įstaigose.“
Į klausimą, ar Savivaldybė ketina ištiesti pagalbos ranką ir verslui, kuriam šiandien išaugusios energijos kainos smogė vos ne dvigubai, pavyzdžiui, peržiūrėti Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo paramos programos nuostatus ir numatyti galimybę skirti vienkartines išmokas, Tarybos narys atsakė: „Smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtros programa skirta skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo bei kaimo plėtrą, todėl, mano nuomone, šiai programai skiriamos lėšos neturėtų būti naudojamos padidėjusioms elektros energijos išlaidoms kompensuoti. Čia turėtų būti ieškoma kitų finansavimo šaltinių, galbūt kreiptis į LR Vyriausybę dėl kompensavimo mechanizmų, nes padidėjusios elektros kainos smogė ne vien Telšių rajono verslininkams.“
Pats R. Macas teigė gyvenantis daugiabutyje ir sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju sudaręs dar 2021 m. rudenį. Išaugus elektros, šildymo, dujų kainoms, jo šeimos komunalinės išlaidos už 2021 m. gruodį padidėjo iki 50 procentų.
A. Lukavičius: „Senas kainas galime užmiršti“
Telšių rajono savivaldybės tarybos opozicijai priklausantis Almantas Lukavičius tvirtino, kad Tarybos sprendimais didėjančių komunalinių paslaugų kainų, o kartu ir išlaidų, sumažinti nepavyks. „Nors Taryba tvirtina dalies išlaidų kainas (vandens ir nuotekų, šilumos), tačiau, netgi Tarybai nepatvirtinus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos kainos, ji būtų tos pačios institucijos patvirtinta vienašališkai, – kalbėjo politikas. – Lieka atliekų tvarkymas. Čia patvirtinus kainas, žemesnes negu savikaina (o ji taip pat didės), nuostolius tektų dengti iš biudžeto pajamų, iš kurių yra finansuojamos tos pačios biudžetinės įstaigos. Dujų ir elektros kainų nustatymui savivalda, kaip žinome, visiškai nedaro įtakos. Lieka taupymas.“
A. Lukavičiaus manymu, Savivaldybės administracija vienaip ar kitaip bus įpareigota parengti taupymo planą. „Tačiau akivaizdu, kad kiek ir betaupytum, su tomis pačiomis lėšomis (kaip praėjusiais metais) komunalinėms išlaidoms išsiversti nepavyks ir finansavimas turės būti didinamas kitų Savivaldybės veiklų sąskaita, – aiškino Tarybos narys. – Savivaldybė turėtų maksimaliai pasinaudoti visomis Europos Sąjungos fondų, valstybės finansuojamomis energiją taupančiomis priemonėmis.“
Kalbėdamas apie pagalbą verslui, A. Lukavičius sakė, jog Savivaldybė gali svarstyti apie pagalbą labiausiai nukentėjusiam smulkiajam verslui. Bet pirmiausia esą turi būti atliktas preliminarus vertinimas, kokios lėšos tam būtų reikalingos, nes sumos tikrai bus didelės. „O tada jau parinktos konkrečios priemonės ir kriterijai, kas tą paramą galėtų gauti, be abejo, atsižvelgiant į Savivaldybės finansines galimybes“, – teigė politikas.
Į klausimą, kokia asmeninė jo, kaip verslininko, patirtis dėl kilusių energijos kainų, A. Lukavičiaus atsakė: „Kadangi įmonė, kurios akcininkas esu, yra sudariusi ilgalaikę elektros tiekimo sutartį (šildome taip pat elektra), tai sąnaudų padidėjimo kol kas nėra. Bus matyti, kai gausime sąskaitas už sausį. Jeigu reikėtų mokėti šios dienos kainomis, didėjimas būtų drastiškas. Vienintelė viltis, kad energijos šaltinių kainos laikui bėgant stabilizuosis. Senas kainas galime užmiršti.“
Verslo įmonės kainų šuolį išgyvena jautriai
Kaip rajono verslą palietė energijos (elektros, dujų, šildymo) kainų šuolis ir kokioms neigiamoms pasekmėms ruošiasi verslas, klausėme Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo vykdančiosios direktorės Jolantos Norvaišienės.
Pasak J. Norvaišienės, Telšių apskrities verslo inkubatoriuje patalpas nuomojančios įmonės šią problemą išgyvena itin jautriai. Pavyzdžiui, dujų kaina, lyginant 2020 ir 2021 m. gruodžio mėn., didesnė 4,25 karto. „Baiminamasi, kad tolimesni komunalinių paslaugų kainų šuoliai gali verslą priversti mažintis, taip pat mažinti darbuotojų skaičių ir rinktis kitas darbo organizavimo alternatyvas, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialo vykdančioji direktorė, – todėl Telšių apskrities verslo inkubatorius kartu su dalininkų pritarimu įgyvendina rizikos suvaldymo priemones, kaip antai, pakeista metodika (pagal kurią apskaičiuojamas mokestis vienai nuomojamai patalpai už suvartotų gamtinių dujų kiekį) mažinant bendrų patalpų išlaikymo prievolę, kiekviena sąskaita už suvartotas dujas šildymui 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais bus mažinama 20 proc., ketinama didinti Telšių apskrities verslo inkubatoriaus pastato energinį naudingumą bei diegti atsinaujinančius energijos šaltinius.“
Taip pat J. Norvaišienė sakė, jog apklausė keletą mūsų rajone veiklą vykdančių įmonių vadovų. Pavyzdžiui, vienai gamybos įmonei energijos kainų šuolis neigiamai atsiliepė vykdomo projekto numatytai investicijų grąžai. Bendrovė buvo priversta peržiūrėti įmonės veiklos planus ir ieškoti veiklos optimizavimo sprendimų, kurie užtikrintų ir pagrįstų numatytų investicijų tęstinumą.
Kitos įmonės, kuri tik nuomojasi biurą ir teikia paslaugas, vadovas teigė, jog energijos sąnaudos padidėjo daugiau kaip 3 kartus. Tačiau situacija, anot verslininko, nėra tragiška, kadangi energijos sąnaudos įmonės veikloje sudaro vos 5 proc.
Kitos bendrovės savininkas teigė, kad toks energijos (elektros, dujų, šildymo) kainų šuolis nebuvo suplanuotas ir įmonė tiesiogiai patyrė 90 proc. didesnes komunalines išlaidas.
Verslininkai vienbalsiai nesutarė, ar rajono valdžia turėtų ištiesti pagalbos ranką verslui bei kokia parama, kokios priemonės šiandien būtų tikslingiausios. Vieni teigė, jog tai diskusijų klausimas, kadangi rajono valdžios galimybės yra labai ribotos, kiti sakė, kad valdžia turėtų pagalvoti apie kainų skirtumo kompensavimą.
Buvo ir tokių, kurie nemanė, kad vietinė valdžia gali ar turi kompensuoti verslo sąnaudas dėl padidėjusių energijos kainų pasaulinėse rinkose. Nebent viešbučiams, bet ir tai labiau sudarant galimybes dalyvauti energinio pastatų efektyvinimo projektuose ne tik daugiabučių namų savininkams, bet ir verslininkams. Kitaip tariant, sudaryti galimybes pasinaudoti parama renovuojant verslui priklausančius pastatus.