Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą.
Būtina deklaruoti ekologinius plotus
Balandžio 12 dieną prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“.
Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus plotas sudarė 235 570,33 ha (be žuvininkystės), sertifikuotų pirminės gamybos subjektų skaičius (be žuvininkystės) – 2 199 vnt. Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2020 m. deklaruotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ plotas sudarė 188 486,35 ha, pateikta 1 956 paraiškos.
Kodėl ekologiška produkcija yra sertifikuojama?
Pastaraisiais metais pasaulyje žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi. Vis labiau renkamasi sveikesnė mityba, kokybiški ir ekologiški produktai. Be to, klimato kaitos, aplinkos užterštumo problemų kontekste auga visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos atžvilgiu – vis dažniau pirmenybė teikiama ir produktams, pagamintiems palankesnėmis gamtai technologijomis.
Kaip aiškino VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė, atliktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtino, kad ir Lietuvos gyventojai domisi produktų sudėtimi, kilme, gamybos būdais, tuo, ką reiškia įvairūs standartai ir ženklai ant produktų etikečių.
„Augantį vartojimo poreikį siekia patenkinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo. Reikia tam tikrų priemonių, garantuojančių vartotojui, jog jis tikrai perka ekologiškus produktus. Ši produkcija yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama ir specialiai ženklinama. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimo, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus“, – sakė V. Lukšienė.
Svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo
Kaip kalbėjo MB „Sulčių fabrikas“, kurioje gaminamos lietuviškos natūralios sultys ir ekologiški vaisių kokteiliai, rinkodaros vadovas Antanas Rimdžius, ekologišką produktą gaminantys verslininkai sulaukia didesnio vartotojų pasitikėjimo, kai tas produktas yra sertifikuotas. „Mūsų produktai turi kur kas daugiau vertės nei paprasti“, – tvirtino A. Rimdžius. Pasak jo, kiekviena šalis turi savo maisto kokybės ir saugos taisykles, o žmonės, kurie gyvena toli nuo mūsų, nežino visų subtilybių.
„Tačiau, kai pasakome, jog mes turime pagamintų sulčių ekologijos sertifikatą, – tai jau rimtas pareiškimas, kad mūsų produktas bus pripažintas visame pasaulyje“, – teigė „Sulčių fabriko“ atstovas. Jis pridūrė, jog mažiems verslininkams pasaulinėje ar europinėje rinkoje didesnės galimybės konkuruoti tik dėl to, kad produktas yra kokybiškas ir sertifikuotas kaip ekologiškas. „Tik sertifikuoti produktai įgauna kokybės ženklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – pristatydamas svarbų sertifikavimo įstaigos vaidmenį pabrėžė kėdainietis verslininkas A. Rimdžius.
Ekologinės gamybos sertifikavimo sistema ir schema
Pasak „Ekoagros“ direktorės V. Lukšienės, visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami. „Ekologinė gamyba apima visus etapus: nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui“, – kaip veikia ekologinės gamybos sertifikavimo sistema ir schema, aiškino vadovė.
V. Lukšienės teigimu, schema veikia taip: pagrindinius reikalavimus ir principus, bendrus visam Europos Sąjungos ekologiniam sektoriui, nustato Europos Komisija, įgyvendinimo taisykles Lietuvoje rengia ir tvirtina Žemės ūkio ministerija, o sertifikavimą ir kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“.
Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja tik „Ekoagros“
„Mums labai svarbu neapvilti vartotojų lūkesčių, kad sertifikavimą atliekame kompetentingai ir kokybiškai. Per 24 veiklos metus sertifikavimo įstaiga augo, plėtėsi ir stiprėjo. Be pagrindinių, išplėtėme ir įvairių papildomų paslaugų, reikalingų pareiškėjams ir padedančių jiems lengviau realizuoti savo produkciją, spektrą. Pavyzdžiui, padedame jiems sertifikuotis pagal daugybę kitų šalių nacionalinių ir privačių standartų, – dėstė vadovė. – Dabar turime apie 3 tūkstančius klientų ir apie 70 nuolatinių darbuotojų, kurių nemaža dalis įstaigoje dirba daug metų ir turi sukaupę didelę patirtį, reikalingą sudėtingam sertifikavimo procesui atlikti.“
Vienas svarbiausių „Ekoagros“ veiklos kokybės patvirtinimų – Nacionalinio akreditacijos biuro atliekamas išsamus veiklos vertinimas ir suteikiama akreditacija. Įgaliojimai tikrinti yra išskirtinai suteikiami tik kompetencijas turinčioms kontrolės įstaigoms. Akreditavimo ciklas trunka penkerius metus ir per tiek laiko atliekamas visiškas veiklos perakreditavimas. Per tuos penkerius metus dar kasmet vykdoma ir nuolatinė priežiūra.
Pirmąkart įstaigos akreditacija gauta 2005 metais. Pastarąjį kartą akreditacija pratęsta praėjusiais metais ir galios iki 2025-ųjų.
Vienintelė įstaiga
Kodėl Lietuvoje ekologinę gamybą gali sertifikuoti vienintelė įstaiga, atsakė Žemės ūkio ministerijos atstovai. Jie tvirtino, jog kiekviena Europos Sąjungos (ES) valstybė narė skiria kompetentingą instituciją, kuri prisiima galutinę atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi ES ekologinės gamybos taisyklių. Ši kompetentinga institucija savo vaidmenį gali deleguoti: A) vienai ar daugiau privačiųjų kontrolės įstaigų; B) vienai ar daugiau viešųjų kontrolės institucijų; C) mišriai privačių kontrolės įstaigų ir viešųjų kontrolės institucijų sistemai.
Beje, skirtingose ES šalyse yra pasirinktos skirtingos sistemos. Vienos šalys turi sistemą B, kai ekologinės gamybos kontrolė yra pavesta viešosioms kontrolės institucijoms, pvz., Danija, Suomija, Nyderlandai, Estija, Lietuva. Kitose šalyse taikoma kontrolės sistema A, kai kontrolė pavesta atlikti privačioms kontrolės įstaigoms. Dvi šalys – Lenkija ir Ispanija – turi sistemą C, kai veikia viešoji kontrolės institucija ir privačios kontrolės įstaigos.
Lietuvoje kompetentinga institucija yra Žemės ūkio ministerija, ji atsakinga už oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą ekologinės gamybos ir ženklinimo srityje. O VšĮ „Ekoagros“ yra kontrolės institucija, t. y. valstybės viešoji administracinė ekologinės gamybos sertifikavimo ir ekologiškų produktų ženklinimo klausimams skirta organizacija, kuriai kompetentinga institucija yra suteikusi įgaliojimus šioje srityje.
Taigi Lietuva įgyvendina kontrolės sistemą B, apie kurią yra informuota Europos Komisija.
V-193
Loading ...
