Praėjusiais metais gamta ūkininkams nešykštėjo staigmenų. Vasarą javus skandino liūtys ir talžė kruša, kai kur lydėjo ir sausros, o šią žiemą iškritęs gausus sniegas ir vyravę staigūs oro temperatūros svyravimai buvo nemenkas iššūkis pasėliams. Vienintelis būdas sumažinti nuostolius dėl prasto derliaus – pasėlių draudimas. Prieš nenuspėjamą šiltąjį sezoną, kurio ilgalaikėmis prognozėmis užsiimti nedrįsta net sinoptikai, dabar pats laikas pasirūpinti savo pasėlių draudimu – tam sąlygos, rinkoje esant konkurencijai, dabar ypač palankios.
Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, nors dėl nenuspėjamų oro sąlygų augalininkystė yra laikoma viena rizikingiausių ūkio šakų, vis dėlto apie draudimą dažnas ūkininkas pagalvoja tik tada, kai susiduria su nenugalimomis gamtos jėgomis.
„Šiuo metu atrodo, kad žieminiai pasėliai neblogai atlaikė žiemos išbandymus – iškritęs gausus sniegas nepridarė didesnės žalos ir papildė vandens atsargas dirvožemyje, kurios bus reikalingos tolesniam augalų vystymuisi. Bet būsimą derlių reikėtų vertinti atsargiau – permainingi pavasario orai gali pakoreguoti ūkininkų darbų planus, o vasaros pradžia Lietuvoje pasižymi krušomis“, – komentuoja D. Juodis.
Be meteorologinių reiškinių, pasėliams žalos pridaro ir laukiniai gyvūnai – didžiausią galvos skausmą ūkininkams kelia šernai, išrausiantys ir ištrypiantys pasėlių laukus.
2020 m. būta ir įdomesnio atvejo – pasėlius ištrypė į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti stumbrai. Ūkininkui buvo atlyginta iki 40 proc. derliaus nuostolių.
Lietuvos banko duomenimis, šalies ūkininkai vis labiau domisi pasėlių draudimu: pernai Lietuvoje sudaryta daugiau kaip 3 tūkst. pasėlių draudimo sutarčių – 39 proc. daugiau nei 2019 m., kai sutarčių sudaryta 2,2 tūkst. Smarkiai išaugo ūkininkams išmokėta suma žalai atlyginti: pernai išmokėta 8,5 mln. eurų, kai 2019 m. išmokų suma siekė 3,03 mln. eurų. Didžiausia draudimo bendrovės BTA atlyginta žala 2020 m. siekė beveik 30 tūkst. eurų už vasaros liūties sunaikintus kviečius.
BTA pasėlių draudimu ūkininkai gali draustis nuo praėjusių metų, taip apsaugodami šias grūdines kultūras: žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius ir vasarinius rugius, žieminius ir vasarinius miežius, grikius, avižas, taip pat kukurūzus, žirnius, pupas. Iš aliejinių augalų draudžiami žieminiai ir vasariniai rapsai bei rapsukai.
Pasėlių draudimas apima rizikas, kylančias dėl krušos, liūties ar audros, žaibavimo ir ugnies sukeltos žalos, taip pat įtraukta derliaus vagystės rizika. Žieminiai pasėliai draudžiami ir nuo iššalimo rizikos. Pasėlius apdrausti galima nuo balandžio 15 d. iki birželio 23 d. imtinai.
Drausti pasėlius ir mažinti galimus nuostolius šalies ūkininkai yra skatinami finansinėmis priemonėmis, iki 70 proc. draudimo įmokų kompensuojama iš Europos Sąjungos lėšų, o iki 50 proc. – iš valstybės biudžeto.
Šiemet BTA planuoja praplėsti draudžiamųjų augalų ir rizikų sąrašą. Daugiau informacijos ieškokite www.bta.lt.
R-424
Loading ...
