„Telšių ŽINIŲ“ redakciją pasiekė Varnių seniūnijos Šauklių kaimo gyventojų laiškas. Jame aprašoma vienišo, pagyvenusio Zenono Zamulskio istorija. Kaimynai nerimauja dėl paties vyriškio sveikatos ir jo sodyboje tvyrančios netvarkos: pastatų viduje ir išorėje stūkso krūvos atliekų.
Ištrauka iš laiško
„Gyvena toksai Zenonas Z., geriau pasakius – tik egzistuoja arba kankina pats save, – rašo laiško autorius. – Jis yra tituluojamas šiukšlių karaliumi. Nuo pat kolchozų panaikinimo jis viską velka į namus. Žiemą su rogėmis, vasarą su karučiais, ir taip nuo saulės iki saulės. Velka viską, kas papuola iš Varnių šiukšlių konteinerių: plastiką, skardą, sudaužytus baldus ir t. t. Visą savo skurdžią trobelę nuo žemės iki pat lubų turi prikrovęs šiukšlių. Ten žiurkių tūkstančiai knibžda. Pats nakvoja daržinėje, įsilindęs į „bačką“. Mes čia, šalia jo gyvenantys, kenčiame tokią smarvę, kad vėjui papūtus iš pietų pusės, baisu ir kvėpuoti“, – teigiama laiške.
Laiško autoriai nerimauja ne tik dėl šiukšlyno sodybos teritorijoje, bet ir dėl paties Zenono: „Jo apranga – iš šiukšlyno, baisu į jį pažiūrėti, atrodo, kad gorila, o ne žmogus. Turbūt daugiau nei 20 metų nėra prausęsis, skutęsis, kai labai apželia, su žirklėmis apsikerpa. Visas dvokia kaip šeškas.“
Sodyboje – betvarkė
Buvo penktadienis, kai nuvykome į Varnius. Zenono sodybą radome gana lengvai – ji netoli pagrindinio kelio, gamtos apsuptyje. Jau iš tolo matyti, kad kiemas užgriozdintas įvairiais daiktais.
Paties sodybos šeimininko nėra, įėjimas užvertas. Be to, ir šunys piktais balsais apie save perspėja.
Pasibeldžiame į netoliese esančio namelio duris. Jo gyventojai pasakoja, kad Zenonas kasdien pareina pamaitinti keturkojų ir vaišina juos ne bet kuo, o dešra.
Nuvykstame į Varnių seniūniją. Seniūno pavaduotojas Juozas Rupulis pasakoja, kad Zenonas – savotiškas keistuolis, miestelyje pridarantis bėdos – praplėšo šiukšlių maišus, juos išrausia ir palieka betvarkę, kurią priversti tvarkyti kiti.
Seniūnijos darbuotojai pataria Zenono ieškoti prie Ežero gatvėje esančių konteinerių arba turguje – esą senolis laukia, kol pasibaigs prekyba, surenka turguje paliktus daiktus ir karučiu vežasi pas save.
Išties, atvykę prie turgaus, išvystame konteineryje besiknaisiojantį vyriškį. Iš atliekų jis jau atsirinkęs keletą daiktų, kuriuos pasidėjęs greta.
Kasdienybe nesiskundžia
Pakalbinus Zenonas mielai šnekučiuojasi. Prisėdęs greta konteinerio jis pasakoja, kad gyvena labai gerai, nes niekas nebevaro dirbti į kolūkį.
Senolis porina, jog nukaršinęs tėvus, jau 20 metų gyvena vienas, turi du brolius: vienas yra pasiligojęs, esą gyvena Panevėžyje, kitas – Telšių rajone.
Vyriškis prisimena sulaukęs giminaičio, kuris pažadėjo jam parūpinti vietą prieglaudoje, jei jis užrašys savo turtą (senolis teigia turįs 5 ha žemės). Tokį pasiūlymą Zenonas atmetęs – sako, jog į prieglaudą neis net prievarta.
Paklaustas, ar jam nereikia pagalbos, ar neserga, yra pavalgęs, senolis nedejuoja: sako, jog turi 45 metų darbo stažą, gauna 620 Lt pensiją, pavalgyti nusiperka parduotuvėje: „Perku dešros po 5,40 Lt, margarino.“
Sveikata taip pat nesiskundžia: gimęs 1934 m., per savo gyvenimą niekada rimtai nesirgęs, negulėjęs ligoninėje: „Jei pasidaro bloga, išgeriu čierką ir praeina.“
Informuojame Zenoną, kad kaimynai skundžiasi dėl jo sodyboje tvyrančios netvarkos. Vyriškis pažada, kad susitvarkys: „Ten negražu, reikia susitvarkyti. Per mėnesį bus švaru.“ Nors pirma teigė, kad neserga, dabar Zenonas tikino, kad nesusitvarkė sodybos, nes žiemą prastai jautėsi.
Priglaudė vietos gyventojas
Pasiteiraujame Zenono, kur jis praleido žiemą. Rūkydamas cigaretę ir gesindamas ją į ilgutėlius nagus, senolis sako, jog savo sodyboje gyventi nebegali, nes įgriuvo stogas. Prisiglaudė, kaip pats sako, pas geradarį vietos gyventoją Juozą Adomaitį.
Šnekučiuojantis su Zenonu, ateina ir pats Juozas.
Juozui 85-eri. Jis pasakoja, kad turi sūnų Rimantą, dirbantį Telšių regiono atliekų tvarkymo centre, tačiau gyvena vienas. Kad nesijaustų vienišas, dėl draugijos teigia priglaudęs Zenoną: „Leidžiu jam miegoti virtuvėje, ant sudedamos lovos.“
Pasiteiraujame vyriškio, kur Zenonas dabar kaupia radinius. „Pas mane yra du garažai, juose leidžiu jam pasidėti“, – taria Juozas.
Kol Juozas mums pasakoja savo gyvenimo istoriją, Zenonas apžiūri savo radinius: džinsus, marškinius ir kt.
„Pažiūrėk, tie marškiniai kainuoja 20–30 Lt“, – demonstruoja Zenonas savo draugui.
Mikriai susisukęs radinius į kamuolėlį, Zenonas išsiruošia namo. „Duok, padėsiu panešti“, – taria Juozas ir abu vyriškiai draugiškai nukulniuoja tolyn.
Pagalbos reikia norėti
Telšių r. savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Roma Mikalčienė teigia, jog socialinis darbuotojas gali padėti žmonėms, kai jie nori pagalbos: „Tik išskirtiniais atvejais yra taikoma prievarta, kai žmogus yra pavojingas aplinkiniams ar pats sau. Dėl paramos kiekvienas turi teisę kreiptis į seniūniją ar Socialinės paramos ir rūpybos skyrių. Jeigu pats žmogus nesikreipia, gali informuoti giminės ar kaimynai.“
Už netvarką – baudos
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių r. agentūros vyr. specialisto Alfredo Zavecko teigimu, nors netvarka privačioje asmens valdoje, gamtosaugininkai vis tiek gali skirti administracines nuobaudas.
Pirmiausia, anot A. Zavecko, žmogui reikia suteikti galimybę pasitaisyti ir bausti tik tada, kai jis jos neišnaudos. Gamtosaugininko manymu, siekiant sutvarkyti netvarką Zenono sodyboje, būtų galima suorganizuoti talką.
„Būtina rasti galimybę padėti žmogui, tačiau tai – ne vienos institucijos reikalas“, – teigia A. Zaveckas.
Baudimas bėdos neišspręstų
Varnių seniūnas Rolandas Bružas teigia, jog Zenonas į savo namus velka bemaž viską, ką randa: popierius, senus baldus ir kt. „Sustoju, sakau, Zenonai, nenešk, palik, nereikia tau tų daiktų, o jis sako – šuniui būdelę padarysiu“, – pasakoja seniūnas.
R. Bružo teigimu, Zenono sodyboje tvyro didžiulė netvarka, sudrausminus, jis pažada susitvarkyti, tačiau tai ir lieka pažadais.
Bausti Zenoną už netvarką, anot seniūno, nebūtų tikslinga: „Bauda žmogui, kuris turi priklausomybę, nėra išeitis, problemos tai neišspręs.“
Seniūnijos darbuotojai, anot R. Bružo, stebi Zenoną, aplanko, pakalbina. Seniūno teigimu, senolis yra pavalgęs, jį dažnai galima sutikti parduotuvėje perkantį duoną, dešrą ar kt. produktus.
Psichologės komentaras
Psichologės Lidijos Stonienės teigimu, liguistas polinkis kaupti įvairius daiktus priskiriamas asmenybės sutrikimams ir įprastai vadinamas tiesiog kaupimo manija: „Asmenybės sutrikimai – tai nelankstūs ir įsitvirtinę elgesio modeliai, kenkiantys žmogaus socialinei veiklai. Polinkis kaupti rodo žmogaus bandymą kontroliuoti save ir aplinką. Žmogus, sergantis šia liga, jaučiasi laimingas ieškodamas, rinkdamas ir kaupdamas įvairius daiktus, rūbus, o sunkesniu atveju šiukšles.“
Anot psichologės, labiausiai nuo šio sutrikimo kenčia aplinkiniai – šeimos nariai, artimi giminės ar kaimynai, dažnai sergantys šia liga būna vieniši, uždari, nebendraujantys, nes po ilgamečių bandymų perauklėti nuo jų būna nusigręžę visi artimieji.
„Kaupimo manija sergantiems žmonėms turėtų būti taikoma kompleksinė pagalba – medikamentinis gydymas ir psichoterapeuto ar psichologo konsultacijos. Pradėti gydyti būtina diagnozė, kurią nustato psichiatras, paprastai dirbdamas komandoje su psichologu“, – teigia L. Stonienė.