Diskusija dėl Žarėnų akmens

Rugpjūčio 1 d. „Telšių ŽINIOSE“ publikavome straipsnį „Žarėnų simbolis – didžiulis akmuo – veltui atiduotas privačiam asmeniui“. Jis sulaukė didelio atgarsio – skambino sunerimę žarėniškiai, nuomonę išsakė įvairių sričių specialistai, atsakingi ar patriotiškų jausmų vedami asmenys.
Akmuo stovėjo nuo 1975 m.
Keliasdešimt metų Žarėnų seniūnijos Užminijų pirmajame kaime stovėjęs akmuo atiduotas verslininkui. Tokį sprendimą priėmęs Žarėnų seniūnas Pranas Lukošius tikina saugojęs eismo dalyvius nuo galimo atsitrenkimo į akmenį. Finansiškai bei vietos gyventojams morališkai vertingo akmens seniūnijai nereikėjo – esą ir taip visi kampai akmenimis užgriozdinti.
Žiniasklaidai apie dingusį akmenį pranešusiems Žarėnų seniūnijos gyventojams jis buvęs vertingas dvasiškai: vieni pamena ant jo laipioję dar vaikystėje, vyresnieji – prisėsdavę pakeliui į namus.
Žarėniškių teigimu, akmuo buvo tapęs savotišku simboliu: toje pačioje vietoje jis prastovėjo nuo 1975-ųjų, kuomet tose apylinkėse buvo vykdomi melioracijos darbai.
Skaitytojai įsitikinę, jog dėl tokio vertingo akmens likimo turėjo būti pasitarta su visa Žarėnų bendruomene.
Atidavė verslininkui
Žarėnų seniūnas P. Lukošius pripažįsta akmenį atidavęs verslininkui.
Seniūnas tvirtino, kad verslininkas pats pas jį užėjęs ir paprašęs akmens prie naujai statomos kaimo turizmo sodybos. P. Lukošius teigė pasikvietęs savo pavaduotoją ir abu, atsižvelgdami į akmens keliamas problemas, sutiko jį atiduoti.
Akmuo, pasak seniūno, kėlė grėsmę transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams: stovėjo prie posūkio ir visai greta važiuojamosios kelio dalies. Esą ne kartą sulaukęs kelininkų ir policijos pareigūnų perspėjimo dėl pernelyg arti gatvės esančio akmens.
Žarėnų seniūnas didžiulį akmenį teigia atidavęs veltui. Akmenį išsivežęs verslininkas esą pažadėjo paremti bendruomenės renginius, nupirko medžių ir krūmų sodinti. „Išeina toks lyg bendradarbiavimas“, – mano seniūnas ir priduria, jog verslininko kuriamas kaimo turizmo verslas Žarėnų seniūnijai bus naudingas dėl naujų darbo vietų.
Žarėnų seniūno teigimu, akmenį verslininkas išsivežė savomis lėšomis ir tai jam turėję brangiai kainuoti:
„Kai Tryškių seniūnija vežėsi akmenį, kainavo 10 tūkst. Lt ar daugiau.“
Atiduoto akmens vertės seniūnas neįžvelgia: „Neturėjo jis simbolinės reikšmės, nebuvo kokio Žarėnų paminėjimo ar kita proga pastatytas – tiesiog buvo tarybiniais laikais iš laukų parvilktas didelis akmuo.“
„Telšių ŽINIOS“ dėl akmens išvežimo seniūno teiravosi antradienį, liepos 29-ąją. Tą pačią dieną buvo sušauktas Žarėnų bendruomenės tarybos posėdis. Jame P. Lukošius sakė paaiškinęs akmens keltą grėsmę ir akmenį pasiėmusio verslininko statomos kaimo turizmo sodybos būsimą naudą. Po susirinkimo seniūnas teigė nusprendęs iškabinti skelbimus dėl tokio savo sprendimo.
Iš vietos, kurioje stovėjo apie keturiasdešimt metų, akmuo buvo išgabentas liepos 23-iąją. Paklaustas, ar su bendruomene tartis nereikėję prieš išvežant akmenį, o ne po to, seniūnas atsakė: „Čia padaryta klaida – pirmiausia mums visiems reikėjo sueiti į krūvą ir peršnekėti.“
Atsidūrė Vertininkų kaime
Akmenį savo valdose pasistatė Leonas Varnagys – UAB „Lisitėja“ vadovas. Pokalbio pradžioje verslininkas teigė, jog akmuo jam tiesiog buvo pasiūlytas. Paskui atmintis sušlubavo: „Nepamenu, ar pats paprašiau, ar pasiūlė.“
Milžiniško akmens L. Varnagys nelaiko vertingu. „Vien už tai, kad nuvežiau, man turi būti dėkingi“, – kalbėjo jis.
Maitinimo paslaugų verslą vystantis vyras akmenį sako pastatęs Žarėnų seniūnijos Vertininkų kaime – čia tikina rengsiantis „poilsio zoną“, jei pavyks gauti Europos Sąjungos paramą.
Tikslaus akmens likimo vyriškis dar negalėjo įvardinti, bet labiausiai tikėtinu variantu laiko kaimo pavadinimo „Vertininkai“ iškalimą ant jo. Šis kaimas esą yra nykstantis – jame bėra trys ir tik jo giminei priklausančios trobos. L. Varnagio teigimu, prie kaimo pavadinimo įamžinimo ant akmens finansiškai žadėjo prisidėti Žarėnų seniūnija ir bendruomenė. Verslininkas svarsto ir kitą galimybę – iš akmens iškalti skulptūrą.
Iš Užminijų kaimo išvežto akmens milžino vietoje jau pilta krūva žvyro.
Seniūnas viršijo įgaliojimus
Žarėnų seniūnijos seniūno P. Lukošiaus poelgis Žemaičių kultūros draugijos Telšių skyriaus pirmininką Andrių Dacį nemaloniai nustebino: „Didesnis per vieną kubą akmuo turi būti saugomas valstybės. Seniūnas viršijo bet kokius savo įgaliojimus. Tokiems darbams atlikti reikėjo didelės specialistų komisijos, o čia du vyrai nusprendė… Tas akmuo buvo jau ne miestelio, o visos Žemaitijos puošmena.“
Kultūros paveldo registre akmens nėra
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių teritorinio padalinio vyresnioji specialistė Aurelija Perminaitė patikino, kad jų įstaiga saugo tuos riedulius, kurie yra įtraukti į jų registrą: „Tai akmenys, kurie turi istorinių ar mitologinių, archeologinių verčių. Ant jų yra ženklų, įspaudų arba apie jų unikalumą byloja legendos. Ar įtraukti akmenį į registrą, nusprendžia kompetentinga komisija.“ Vyr. specialistės žiniomis, prie Žarėnų kryžkelės stovėjęs akmuo nėra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento saugomų objektų sąrašą. Akmuo ties Žarėnais iki šiol labiau gali būti laikytinas gamtos paminklu.
Naikinti draudžiama, kilnoti – ne
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros vedėjas Algirdas Petrikas informuoja, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 2014 m. liepos 9 d. patvirtintame pakeitime rašoma, jog „draudžiama sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti, o gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir rinkti pavienius, didesnius kaip 0,5 kub. metro akmenis.“ Tačiau rašte nieko nekalbama apie akmens perkėlimo iš vienos vietos į kitą ar perleidimo kitam asmeniui draudimą. A. Petriko nuomone, seniūnijai turint tokį unikalų akmenį, vertingiau būtų jį naudoti bendruomenės poreikiams, bet ne lengva ranka atiduoti verslininkui.
Gamtosaugininkas pripažino, jog tai rezonansinis įvykis Telšių rajone ir todėl reikėtų išsamiau jį išanalizuoti.
„Savivaldybėje turime apskaitytus ąžuolus, kitus objektus, saugomų akmenų savivaldybės teritorijoje turėtume ne tiek daug, tad, manau, būtų tikslinga didesnius, unikalesnius riedulius suregistruoti“, – kalbėjo specialistas.
Ačiū seniūnui
Į redakciją paskambinęs ponas Kęstutis papasakojo skaudžią istoriją, kuri prieš maždaug 25-erius metus būtų galbūt pasibaigusi visiškai kitaip, jeigu ne tas nelemtas akmuo. Vienos Telšių tuometės įmonės inžinierius anksti ryte išskubėjo į Vilnių chemikalų. Ties posūkiu į Žarėnus automobilis gal slydo, gal sugedo – dabar jau ne tiek ir svarbu, esmė – trenkėsi į tą dabar linksniuojamą didžiulį akmenį. Pasekmės buvo skaudžios: vairuotojui sutrupintą koją teko lipdyti Vilniaus medikams keletą kartų. Žmogus liko gyvas, bet su gerokai trumpesne koja. „Aš kartu dirbau su tuo žmogumi. Todėl noriu pasakyti ačiū seniūnui P. Lukošiui, kad pagaliau tą akmenį iš tos vietos pašalino. Galbūt taip ateityje bus išvengta skaudžios avarijos. Žmogaus gyvybė brangesnė už bet kokius pinigus…“ – tvirtino skaitytojas.
Sudaryta komisija akmens perkėlimo istorijai ištirti
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas mano, jog į privatų sklypą nuvežtas akmuo Žarėnų seniūnijos gyventojams buvo savotiškas simbolis – toje vietoje stovėjo keliasdešimt metų, todėl seniūnas, prieš priimdamas sprendimą dėl jo išvežimo, privalėjo pasitarti su vietos bendruomenės nariais ir atsižvelgti į jų nuomonę. Taip pat, S. Urbono manymu, P. Lukošius privalėjo pasitarti ir su Telšių rajono savivaldybės administracija.
Savivaldybės administracijos direktorius rugpjūčio 5 d. vykusiame Telšių rajono seniūnijų seniūnų pasitarime sakė, kad jei akmuo, kaip P. Lukošius teigia, kėlė grėsmę eismo saugumui, jis galėjo būti patrauktas toliau nuo kelio arba nuvežtas į kitą vietą – į Žarėnų seniūnijos valstybinę žemę.
S. Urbonas neigiamai vertina Žarėnų seniūno P. Lukošiaus veiksmus dėl akmens atidavimo privačiam asmeniui ir sprendimą, ar skirti P. Lukošiui tarnybinę nuobaudą, priims Komisijai pateikus savo išvadas.
Savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas, atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 1 d. Telšių apskrities laikraštyje „Telšių ŽINIOS“ išspausdintą straipsnį „Žarėnų simbolis – didžiulis akmuo – veltui atiduotas privačiam asmeniui“, rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. A1-1476 sudarė komisiją. Jos nariai: Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Gusarovas (pirmininkas), Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vyr. specialistė (ekologė) Kristina Jankauskienė ir Savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėja Rita Kiguolienė. Komisijai pavesta išsiaiškinti Žarėnų seniūnijoje esančio akmens perkėlimo aplinkybes ir teisėtumą.
Komisija savo išvadą turi pateikti iki rugpjūčio 28 d.