Džiaugiantis šiluma, saule ir mėgaujantis kitais vasaros malonumais, neretai pamirštamas saugumas, per daug atsipalaiduojama. Tai gali turėti išties skaudžių pasekmių, nes pavojų vasarą tikrai netrūksta. Tad norint jų išvengti, verta prisiminti, kokie pavojai tyko šiltuoju metų sezonu.
Tinkamas skysčių balansas
Vanduo yra būtinas žmogaus organizmo funkcionavimui, tačiau ne visuomet pasirūpiname, kad jo išgertume pakankamai. Vasarą dehidratacijos arba skysčių netekimo pavojus išauga dėl kaitros ir prakaitavimo. Apie dehidrataciją dažniausiai perspėja troškulys, išdžiūvusi burna, taip pat pykinimas, galvos skausmai ar svaigulys. Skysčių netekimas gali būti išties pavojingas sveikatai. Jis gali sutrikdyti kūno termoreguliaciją, lemti sąmonės praradimą ir netgi kelti pavojų gyvybei.
Norint dehidratacijos išvengti, karštomis vasaros dienomis, būnant saulėje ar užsiimant aktyvia fizine veikla, labai svarbu prisiminti gerti pakankamai vandens. Įprastai skysčių poreikis per parą teoriškai skaičiuojamas 30 ml vienam kūno kilogramui. Tačiau į minėtą kiekį neįskaičiuojama sriuba, arbata, vaisvandeniai ar sultys. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad organizmas skysčių greičiau netenka vartojant kofeiną. Tad jei ryte išgeriate du puodelius kavos, papildomai tą dieną turėtumėte išgerti tokį pat kiekį vandens.
Liūdnos linksmų vandens pramogų pasekmės
Vasarą karšti orai išties vilioja prie vandens telkinių. Tačiau juose taip pat netrūksta pavojų. Maudynės nesilaikant saugumo taisyklių gali baigtis skaudžiomis nelaimėmis. Pavyzdžiui, šokinėjant į vandenį nuo lieptelių ar kranto – ypač nepažįstamuose telkiniuose – galima patirti rimtas galvos ar stuburo traumas. O pervertinus savo plaukimo sugebėjimus – net nuskęsti.
Maudantis visuomet svarbu nepervertinti savo jėgų ir neplaukti toli nuo kranto. Ypatingo atsargumo reikalauja maudynės jūroje. Čia gali būti itin pavojingos povandeninės srovės, todėl visuomet reikėtų rinktis tik prižiūrimus paplūdimius ir laikytis gelbėtojų nurodymų. Būnant šalia vandens telkinių taip pat reikėtų nenuleisti akių nuo vaikų.
Saulės spinduliai – ne tik vitamino D šaltinis
Daugelis vasarą nori džiaugtis gražiu įdegiu, todėl vos pasitaikius pirmai progai stengiasi pasimėgauti saulės voniomis. Tačiau saulės spinduliai ne tik leidžia papildyti organizmo vitamino D atsargas ir suteikia patrauklų įdegį. Piktnaudžiaujant saule, galima patirti skausmingus odos nudegimus ir rizikuojama susirgti odos vėžiu. Be to, dažnai ir gausiai veikiama ultravioletinių saulės spindulių oda greičiau sensta.
Dėl to svarbu saule mėgautis saikingai. Vengiant žalos sveikatai, rekomenduojama naudoti tinkamas apsaugos nuo ultravioletinių spindulių priemones. Ilgą laiką būnant saulėje, reikėtų pridengti odą, tepti ją kremu nuo saulės. Svarbu nepamiršti, kad stiprius nudegimus kaitrioje saulėje galima patirti vos per keliolika minučių, o kiekvienas toks nudegimas didina riziką susirgti odos vėžiu. Tad ne mažesnės kaip SPF30 lygio apsaugos kremas ar losjonas nuo saulės turėtų būti nuolatiniu vasaros atostogų palydovu.
Cigaretės dūmo vilionės gali privesti prie vėžio
Vasarą daugiau laiko praleidžiame lauke ir gamtoje. Rūkantiems tai dažnai reiškia papildomas galimybes užsitraukti dar ir dar vieną cigaretę. Visiems gerai žinoma, kad rūkymas – vienas pavojingiausių įpročių, kasmet pasaulyje nusinešantis milijonus gyvybių.
Tabakui degant aukštoje temperatūroje, išsiskiria dūmai, kuriuose gausu kenksmingų medžiagų, tokių kaip dervos, anglies monoksidas ir netoli šimto kancerogenų. Vos patekusios į organizmą, šios žalingos medžiagos ima daryti didžiulę žalą organizmui – žudo plaučių ląsteles, sutrikdo deguonies įsisavinimą, apsunkina širdies darbą ir žaloja įvairių organų ląstelių DNR, taip didindamos tikimybę susirgti vėžiu. Žalingo cigarečių dūmų poveikio neišvengia ir šalia esantys aplinkiniai, nes buvimas šalia rūkančių ir kvėpavimas cigarečių dūmais yra ne ką mažiau žalingas kaip ir pats rūkymas.
Visiškai išvengti žalos galima tik cigaretėms tarus tvirtą „ne“ ir nebūnat šalia rūkančiųjų. Visgi atsispirti cigaretei gali būti sunku dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, ritualo arba stipraus potraukio nikotinui. Nors ši medžiaga pririša žmogų prie cigaretės, visgi nikotinas nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis. Ekspertų teigimu, visos pavojingiausios su rūkymu susijusios ligos atsiranda dėl degimo metu susidarančių chemikalų – kaip antai minėtų dervų, kitų kancerogenų. Paradoksalu, tačiau nikotinas gali padėti įveikti rūkymo priklausomybę. Pakaitinė nikotino terapija yra vis plačiau taikomas kovos su šiuo žalingu įpročiu metodas. Jis leidžia rūkančiajam gauti nikotino išvengiant cigarečių dūmuose esančių pavojingų medžiagų poveikio. Tie, kas visgi neketina mesti rūkyti, manoma, kad gali reikšmingai sumažinti žalą rinkdamiesi bedūmes nedegančias tabako arba nikotino alternatyvas cigaretėms.
Itin pavojingas alkoholio ir saulės „kokteilis“
Dar vienas žalingas įprotis, kuriam atsiranda daugiau progų šiltuoju metų laiku – tai alkoholinių gėrimų gurkšnojimas. Be alkoholio dažnai neapsieina nė vienas draugų susibūrimas. Alkoholis apskritai nėra geriausias organizmo draugas, tačiau vasarą su jo vartojimu susijusių grėsmių dar labiau padaugėja. Per karščius organizmas alkoholį žymiai greičiau pasisavina, todėl gali padidėti kraujo spaudimas, sutrikti širdies darbas, išauga dehidratacijos ir šilumos smūgio rizika. Negana to, vartojant alkoholį taip pat yra gerokai sunkiau atsispirti ir cigaretėms, tad neretai šie žalingi įpročiai eina koja kojon.
Su alkoholiu situacija labai panaši kaip ir su cigaretėmis – geriausiai išvis jo atsisakyti arba bent jau reikšmingai sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį. Jei visgi nusprendžiama pasimėgauti taurele, svarbu jį vartoti saikingai, kartu nepamiršti gerti pakankamai vandens ir atsisakyti aktyvių fizinių veiklų, dėl kurių padidėja traumų tikimybė.
Mažų gyvių keliamas didelis pavojus
Vasarą norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Vienas iš čia tykančių pavojų yra sunkiai pastebimos, bet išties pavojingos erkės. Šie voragyvių klasės gyvūnėliai yra įvairių ligų, tokių kaip Laimo liga ir erkinis encefalitas, pernešėjos. Tad erkės įkandimas gali baigtis labai rimtomis pasekmėmis sveikatai.
Erkės dažniausiai veisiasi žolėtose ir miškingose vietovėse, todėl po pasivaikščiojimų gamtoje būtina atidžiai apžiūrėti kūną – ypač pažastis, kirkšnis ir vietas už ausų. Siekiant sumažinti erkių įsisiurbimo riziką, rekomenduojama dėvėti ilgus šviesių spalvų drabužius, naudoti specialius vabzdžių repelentus ir vengti aukštos žolės. Dažnai būnantiems gamtoje taip pat svarbu nepamiršti pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Jei erkė vis dėlto įsisiurbė, svarbu ją kuo greičiau ir tinkamai pašalinti. Tai leidžia sumažinti infekcijos riziką.
Loading ...
