Antradienį Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegija pritarė komisijos (pirmininkas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas) ataskaitai dėl šilumos ūkio vystymosi perspektyvų (2015 m. pasibaigus nuomos sutarčiai su UAB „Litesko“ Telšių mieste ir Rainių kaime) bei siūlymui inicijuoti galimybių studiją. Pastaroji turės įvertinti komisijos pateiktus variantus – pratęsti sutartį su UAB „Litesko“, skelbti naują konkursą siekiant išnuomoti šilumos ūkį naujam operatoriui ar šilumos ūkio valdymą perimti Savivaldybės įmonei UAB „Telšių šilumos tinklai“ bei pateikti rekomendacijas dėl tolimesnio Telšių rajono šilumos ūkio vystymo perspektyvų.
Antanas NEKRAŠIUS
Ataskaitą dėl šilumos ūkio vystymosi perspektyvų, apie kurią rašėme praėjusiame „Telšių ŽINIŲ“ numeryje, Kolegijos posėdyje pristatė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas. Daugiau nei metus prie jos plušėjusios komisijos pirmininką Kolegijos nariai apipylė klausimais.
Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva paprašė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo priminti, kas sudaro šilumos kainą. Šis išvardijo: pridėtinės vertės mokestis, šilumos ūkio nusidėvėjimas, remontas, darbo užmokestis, kuro kaina (arba perkama šiluma iš nepriklausomo tiekėjo), pelno marža bei kitos išlaidos (elektra, nuostoliai ir pan.).
Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojui Petrui Kuizinui buvo įdomu, į kokius klausimus turės atsakyti galimybių studija, jei tokiai iniciatyvai būtų pritarta. Anot K. Anglicko, visų pirma galimybių studijos rengėjai turės įvertinti besibaigiančią Telšių šilumos ūkio nuomos sutartį su UAB „Litesko“: kokios grėsmės kiltų nutraukus sutartį arba ją pratęsus. Taip pat galimybių studija turės atsakyti, kokios investicijos reikalingos Telšių šilumos ūkiui per ateinančius 1015 metų, kas Telšiams būtų naudingiau – pratęsti sutartį su UAB „Litesko“, skelbti naują konkursą siekiant išnuomoti šilumos ūkį naujam operatoriui ar šilumos ūkio valdymą perimti Savivaldybės įmonei UAB „Telšių šilumos tinklai“. „Studijos rengėjai kiekvienam variantui pateiks kriterijus, nurodys grėsmes, privalumus ir trūkumus, – Kolegijos posėdžio metu kalbėjo K. Anglickas. – Lengviausia būtų paprasčiausiai pratęsti sutartį su UAB „Litesko“ ir viską 15ai metų užmiršti. Visgi, jei pasirinktume tokį variantą, gal būtų įmanomos derybos dėl tam tikrų sąlygų, nes situacija nuo 2000 m. ženkliai pasikeitė. Tuomet, pasirašydami nuomos sutartį su UAB „Litesko“, UAB „Telšių šilumos tinklai“ neturėjo kito pasirinkimo.“
Kitas variantas, anot K. Anglicko, – nutraukti sutartį ir skelbti naują nuomos konkursą. „Studija turės atsakyti į klausimą, kiek nuostolių dėl to turėsime (vien 2014 m. rugsėjo 1 d. Telšių ir Rainių vartotojų įsiskolinimai UAB „Litesko“ siekė 2,161 mln. Lt, – red.pastaba), iš kur paimsime pinigų jiems padengti ar perleisime įsiskolinimą kitam operatoriui, – svarstė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. – Taip pat atsargiai reikėtų vertinti ir galimybę šilumos ūkio valdymą perduoti UAB „Telšių šilumos tinklai“. Šiandien įmonės banko sąskaitoje yra 50 tūkst. Lt. Jei nuspręstume jai perduoti šilumos ūkį – reikėtų rasti apie 5–7 mln. Lt apyvartinėms lėšoms.“
Kolegijos posėdyje dalyvavęs UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktorius Jurgis Staševičius pabrėžė, kad šiandien situaciją šilumos ūkyje iš esmės pakeitė atsiradę nepriklausomi šilumos tiekėjai. Jie Telšiuose per paskutiniuosius metus intensyviai pradėjo statyti katilines. „Ar nevertėtų rajono vadovams pirmiausia susitikti su UAB „Litesko“ vadovybe ir jų paklausti, ar ši iš viso yra suinteresuota pratęsti Telšių šilumos ūkio nuomos sutartį?“ – svarstė J. Staševičius.
„Jeigu mano nuomonė svarbi, nemanau, jog šis variantas yra geras, – į direktoriaus žodžius atsakė Telšių rajono savivaldybės meras V. Kleiva. – Jie yra verslininkai, o mes giname žmonių interesus. Kaip K. Anglickas minėjo, studija atsakytų į visus klausimus. O pasikviesti UAB „Litesko“ vadovybę ir jų klausinėti, kas būtų, jeigu būtų… Nemanau, jog gera mintis.“ Merui pritarė ir Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, kuris pabrėžė, jog pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar pačiam rajonui yra naudinga pratęsti sutartį su UAB „Litesko“.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vyr. specialistas Adomas Bružas Kolegijos narius informavo, kad šiandien Telšiuose yra dvi nepriklausomų šilumos tiekėjų katilinės, kurių bendra gamybinė galia – 15 MW. „Vertinant tai, kad didžiųjų šalčių metu maksimalus šilumos poreikis vartotojams siekia apie 30 MW. Tai pusę jo padengs nepriklausomi šilumos tiekėjai. O šilumos poreikio vidurkis žiemos metu siekia apie 20 MW, – kalbėjo A. Bružas, – be to, technines sąlygas tiekti šilumą Telšiams yra išsiėmusi AB „Žemaitijos pienas“ bei UAB „Arisanda“– katilinei Žemaitės g. statyti. Taigi, galiausiai tam pagrindiniam operatoriui beliks tik užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams.“
Kolegijos narys Adomas Domarkas pasidomėjo, nuo kada nepriklausomi šilumos tiekėjai bus pasirengę parduoti šilumą į bendrus tinklus. Anot K. Anglicko, anksčiausiai tai gali įvykti kitų metų pradžioje arba nuo kito šildymo sezono pradžios. Esą UAB „Litesko“ šilumos iš nepriklausomų tiekėjų Telšiuose nepirks, mat anksčiau jau buvo suplanavusi kuro pirkimą ir kt. Todėl vargu, ar įmonė sutiktų bei galėtų nutraukti sudarytas ilgalaikes pirkimo sutartis.
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys Rimantas Adomaitis svarstė, kad bet kokiu atveju – pratęsiant sutartį su UAB „Litesko“ ar nutraukiant ją – visų pirma reikia išsiaiškinti, kas po ja yra „pakišta“: „Pratęsti neišsiaiškinus iki galo sutarties – kažkaip negražu. Ryžtis ją nutraukti, kai nežinome pasekmių, taip pat neprotinga. Šią nuomos sutartį visų pirma turėtų gerai išanalizuoti teisininkai ir pasakyti, kas mūsų laukia, jei nutraukiame ją, bei kas laukia, jeigu pratęsiame.“ Kolegijos narį nuramino Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas. Pasak jo, galimybių studiją ruoš teisininkai, todėl ir sutartis bus nuodugniai peržiūrėta.
Galiausiai Kolegijos nariai pritarė komisijos ataskaitai dėl šilumos ūkio vystymosi perspektyvų (2015 m. pasibaigus nuomos sutarčiai su UAB „Litesko“ Telšių mieste ir Rainių kaime) bei įpareigojo Telšių rajono savivaldybės administraciją parengti galimybių studiją.
A. Lukavičius: susidaro įspūdis, kad valdantieji daro viską, jog pratęstų sutartį su UAB „Litesko“
Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdžio tiesioginę transliaciją internetu stebėjęs Almantas Lukavičius teigia, jog rajono valdžia sąmoningai ar dėl aplaidumo pavėlavo priimti savalaikius sprendimus dėl Telšių rajono šilumos ūkio vystymosi perspektyvos. „Pagal patvirtintą strateginio veiklos plano rengimo grafiką dabar jau turėtų vykti 2016–2018 m. plano rengimas. Kitų metų sausio-vasario mėnesiais bus tvirtinamas 2015 m. rajono biudžetas. Ar iki to laiko Savivaldybės administracija spės parengti galimybių studiją? Tai svarbu, nes, jeigu joje būtų rekomenduojama šilumos ūkį perduoti UAB „Telšių šilumos tinklai“, – biudžete reikia numatyti asignavimus. Kolegijos posėdžio metu buvo paminėta 5–7 mln. Lt suma vien apyvartinėms lėšoms. Kur dar išlaidos personalui išlaikyti, įsiskolinimams padengti? Kitas variantas – skelbti naują nuomos konkursą. Tokiu atveju taip pat reikia numatyti lėšas, o būtent esamiems įsiskolinimams (daugiau kaip 2,1 mln. Lt) padengti. O ir konkursas neįvyksta per dieną. Taip pat iki šiol niekas neatsakė į klausimą, koks bus mokėtinų-gautinų sumų balansas tarp nuomotojo ir nuomininko pasibaigus sutarčiai. Kokios sumos bus reikalingos? Neišgirdau atsakymų ir šioje Kolegijoje. Vargu, ar nesuplanavusi šių lėšų metų pradžioje Savivaldybė bus pajėgi tai padaryti perskirstant biudžetą kitų metų vasarą. Taigi, pati nuomos sutartis baigiasi 2015 m. birželio mėnesį. Sprendimą, ką daryti su šilumos ūkiu, greičiausiai paliks priimti kitos kadencijos Tarybai. Ši neturėdama tam lėšų biudžete ir spaudžiama sutartyje numatytų terminų (2015 m. birželio 15 d.) paprasčiausiai bus įsprausta į kampą pratęsti sutartį su ta pačia UAB „Litesko“. Tik tada jau sąlygas diktuos ne Telšių rajono savivaldybė. Galimybių studija turėjo būti parengta ir apsvarstyta Kolegijoje dar šių metų pradžioje, o dabar jau turėjo būti vykdomi konkretūs veiksmai pagal pasirinktą variantą. Todėl susidaro įspūdis, kad valdantieji daro viską, kad sutartis su UAB „Litesko“ būtų pratęsta ir situacija šilumos ūkyje liktų tokia, kokia yra šiandien. Kam tai labiausiai naudinga? Tik ne gyventojams, kurie galų gale už viską sumoka.“
Paskaitai straipsnį ir viskas tampa aišku..Kai sako reikia pasitarti su teisininkais ir išsiaiškinti kas laukia jei sutartį nutrauksime…Ir kaip jie sugeba prasimušt į valdžią neina net suprast. Gal laisvai rinktas meras pajudins juos dirbt. Priminsiu visiems, kad sutarties nutraukti nereikės, ji pasibaigs pati, nes laikas jos baigėsi. Ir turėtų būti du variantai: arba patys imamės valdyt arba skelbiam naują konkursą. Pacituosiu: „Taigi, galiausiai tam pagrindiniam operatoriui beliks tik užtikrinti šilumos tiekimą vartotojams.“ Negi patys to nepadarytumėm? Tik reiks gražint skolas UAB „Litesko”, va kur šuo pakastas.
Būtų gerai, kad Savivaldybė pateiktų šilumos vartotojams ataskaitą apie susidariusią skolą. Iš kokių dedamųjų ji sudaryta? Kas kaltas? Nemanau, kad skolą sudaro šilumos vartotojų įsiskolinimai. Prašom paaiškinti. Galimybių studiją turi rengti teisininkai, glaudžiai bendradarbiaujant su ekonomistais ir šilumos ūkio organizavimo specialistais – energetikais. Litesko privalo būti eliminuotas, kaip suinteresuotas asmuo.
1015 metų?