Dėl savo ateities besibaiminantys ūkininkai tęsia protestą

Mažos pieno supirkimo kainos, išmokos ir parama ūkininkams, ekologinių ūkių ir jaunųjų ūkininkų likimas – šie ir daugelis kitų klausimų pastaruoju metu žemdirbiams kelia daug diskusijų. Balandžio 19-ąją Viešvėnų kultūros centre vykusiame telšiškių ūkininkų, savivaldos atstovų susitikime su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene tikėtasi išgirsti konkrečių sprendimo būdų siekiant pagerinti šiuo metu žemdirbystės srityje, ypač pieno sektoriuje, susiklosčiusią sudėtingą situaciją. Deja, klausimų išgirsta daugiau negu atsakymų, o ūkininkų širdgėla dėl neaiškios ateities tik didėja.
Monika GIRDVAINĖ
Kovoja protestuodami
Politiniai sprendimai dėl Rusijos embargo, pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimas ir kiti veiksniai šalies ūkininkus, ypač užsiimančius pienininkyste, pastatė į nepavydėtiną padėtį. Ženkliai mažėjant pieno supirkimo kainoms, ūkininkams nebeatsiperka darbas, kai kurie iš jų net dirba nuostolingai. Dėl itin keblios situacijos šalies pieno sektoriuje kovo 30-ąją Lietuvos ūkininkai susitelkė į protesto akciją. Jau trečia savaitė palapinėje prie Žemės ūkio ministerijos pasikeisdami budi ūkininkai iš įvairių šalies rajonų. Balandžio 15–16 dienomis prie ministerijos budėjo į akciją įsijungę telšiškiai ūkininkai su Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininku Vytautu Rakicku.
Streikuoti važiavo per 20 Telšių rajono ūkininkų.
„Negalime sakyti, kad situacija visiškai nesikeičia. Vilniuje streikuojančius telšiškius ūkininkus du kartus aplankė premjeras, viceministrai, Europos parlamentaras ir kiti valdžios atstovai. Su jais daug kalbėjome apie problemas, galimus jų sprendimo būdus. Tačiau jei šiuo streiku nebus pasiekta, ko norime, kitas etapas bus blokuoti traktoriais kelius prie pieno perdirbimo įmonių. Privalome atsakingai žiūrėti į savo verslą, reikalauti normalių gyvenimo sąlygų ir jeigu jau pradėjome kovoti, tai eisime iki galo“, – sakė V. Rakickas.
Šalies ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos žada budėti iki balandžio 30 d.
Atsakė į klausimus
Siekiant išsklaidyti rajono ūkininkams kylančius neaiškumus, sužinoti valdžios atstovų atsaką į protestą ir planuojamus veiksmus, balandžio 19-ąją suorganizuotas telšiškių žemdirbių susitikimas su žemės ūkio ministre V. Baltraitiene, Nacionalinės žemės tarnybos, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Telšių rajono savivaldos atstovais.
Ministrė priminė ūkininkams galvijų nurašymo ir išvežimo tvarką, informavo apie laukų tręšimo planus, paraiškų paramoms ir išmokoms gauti teikimo terminus. Ūkininkai kėlė klausimus dėl pasikeitusių ekologinio ūkininkavimo taisyklių, piktinosi, kodėl vėluojama ekologiniams ūkiams sumokėti išmokas.
„Jeigu mes laiku nesumokame kokių mokesčių, iš karto auga delspinigiai, tačiau jeigu mums neišmoka pinigų laiku, tai jau niekas nekaltas“, – reiškė nepasitenkinimą vienas iš ūkininkų.
V. Baltraitienė nuramino ūkininkus ir teigė, kad iki balandžio 30 d. išmokos bus išmokėtos.
Veiksmai stabilizuojant pieno krizę pasiteisins?
Daugiausiai susirinkime buvo diskutuojama apie Lietuvą ištikusią pieno krizę. Ministrė pabrėžė, kad šiuo metu ieškoma būdų, kaip padėti ūkininkams. Anot V. Baltraitienės, su didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių vadovais yra sutarta, kad artimiausius du mėnesius būtų išlaikytos tokios pat pieno supirkimo kainos, kokios yra numatytos gegužės pieno supirkimo sutartyse. Tačiau ūkininkus tai vargu ar guodžia – pieno supirkimo kainos mažinamos kas mėnesį, sumažėjo jos ir pastarosiomis dienomis, prakalbus, kad kaina turės būti fiksuota.
Kita priemonė, kurią žadama pasitelkti gerinant ūkininko gyvenimo sąlygas, – už vieną melžiamą karvę mokėti 78 eurų valstybės paramą, o kooperatyvų nariams – 10 procentų daugiau. Tačiau ši parama vienam subjektui gali siekti ne daugiau kaip 15 000 eurų.
Ministrė informavo ir apie dar vieną priemonę, galimai padėsiančią pienininkams, – valdyti pieno gamybą ir mokėti tiems, kurie mažina pieno kiekį.
„Dėliojame tokią schemą, kad jeigu ūkis išlaiko tą patį pieno kiekį, sakykim, šešis mėnesius – nuo gegužės pirmosios iki lapkričio pirmos dienos, kokį turėjo praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai tiems ūkininkams prie kiekvieno parduoto pieno kilogramo bus pridėta kompensacija. Žadama mokėti nuo penkių iki dviejų euro centų už kilogramą“, – pranešė V. Baltraitienė. Svarstoma, kad kompensacija būtų užtikrinama tik daugiau nei 10 karvių turintiems gamintojams. O ką tada daryti smulkiems ūkiams?
Ūkininkai nesitiki, kad laikinai siūlomos priemonės pagerins situaciją pieno sektoriuje. Pavyzdžiui, įsipareigojimų Europos Sąjungai susaistyti ūkininkai nerimauja atsidursiantys dar keblesnėje padėtyje.
„Teikdami paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti pasižadėjome, jog kasmet dviem procentais didinsime pelningumą. Kaip tada reikės pasididinti tą pelningumą, jei ministerija liepia mažinti gamybą? Kur reikės dėti pieno perteklių“, – nepasitenkinimą reiškė ūkininkė.
Ministrė pranešė, kad tokių įsipareigojimų įgyvendinimą planuojama pristabdyti.
Reaguodama į žemdirbių nepasitenkinimą, kad pieno perdirbėjams yra sudaromos puikios sąlygos pasipelnyti iš ūkininkų, V. Baltraitienė žadėjo organizuoti susitikimus su didžiųjų šalies pieno perdirbimo įmonių vadovais, kartu ieškoti optimalių sprendimų. Informuota, jog siekiant didinti pieno produktų suvartojimą, svarstoma galimybė mažinti antkainį pieno produktams.