De­gai­čių se­niū­ni­jo­je – dvi ak­ty­vios bend­ruo­me­nės

De­gai­čių se­niū­ni­jo­je vei­kia dvi ak­ty­vios bend­ruo­me­nės. Vie­nai jų – Ei­gir­džių – va­do­vau­ja Auš­ra Ma­cie­nė, o de­gai­tiš­kius bu­ria Gab­rie­lė Nar­mon­tai­tė.
Abi pir­mi­nin­kės ku­ria atei­ties pla­nus, džiau­gia­si bend­ruo­me­nė­se esan­čiais ak­ty­viais žmo­nė­mis, nu­veik­tais dar­bais, įgy­ven­din­tais pro­jek­tais ir vi­lia­si, kad bend­ruo­me­nių gre­tos tik di­dės.
Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

DE­GAI­ČIŲ BEND­RUO­ME­NĖ
Ak­ty­vi pir­mi­nin­kė
Il­gus me­tus De­gai­čių bend­ruo­me­nei va­do­va­vu­sią Vi­tą Kaz­laus­kie­nę prieš pus­me­tį pa­kei­tė nuo vai­kys­tės ak­ty­viai De­gai­čių bend­ruo­me­nės gy­ve­ni­me da­ly­vau­jan­ti de­gai­tiš­kė Gab­rie­lė Nar­mon­tai­tė.
„Užau­gau su De­gai­čių ka­pe­la „Grį­žo­lė“, su ku­ria da­ly­vau­da­vau vi­suo­se kon­cer­tuo­se, ren­gi­niuo­se, są­skry­džiuo­se. Vė­liau bū­da­vo ir ki­to­kių už­siė­mi­mų kul­tū­ros cent­re, spor­to sa­lė­je, to­dėl steng­da­vau­si vi­sur vi­sa­da su­spė­ti. Kai iš­vy­kau stu­di­juo­ti į Vil­nių, sa­vo už­siė­mi­mų ne­nut­rau­kiau ir grįž­da­ma sa­vait­ga­liais ar per ato­sto­gas ras­da­vau lai­ko pri­si­jung­ti prie bend­ruo­me­nės veik­los. O už­bai­gu­si stu­di­jas ir įsi­kū­ru­si gim­tuo­siuo­se De­gai­čiuo­se to­liau ak­ty­viai da­ly­vau­ju vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me“, – apie sa­ve pa­sa­ko­jo G. Nar­mon­tai­tė.
Ar­tė­ja bend­ruo­me­nės 20-me­tis
Pa­sak nau­jo­sios pir­mi­nin­kės, De­gai­čių kai­mo bend­ruo­me­nė ofi­cia­liai įkur­ta 2003 me­tais, ta­čiau kai­mo gy­ven­to­jai ir anks­čiau su­si­rink­da­vo bei spręs­da­vo įvai­rias pro­ble­mas ar or­ga­ni­zuo­da­vo veik­las.
„Mū­sų bend­ruo­me­nės „mo­ti­na“ yra Vi­ta Kaz­laus­kie­nė. Tai jos dė­ka bu­vo su­bur­tas, o da­bar dar di­dė­jan­tis, bend­ruo­me­nės na­rių ra­tas. Taip pat jos dė­ka ofi­cia­liai įre­gist­ruo­ta bend­ruo­me­nė, įgy­ven­din­tas ne vie­nas pro­jek­tas, įreng­ti bend­ruo­me­nės na­mai. Da­bar Vi­ta ma­ne mo­ko ir man pa­ta­ria, kaip ra­šy­ti pro­jek­tus ar kaip pa­sielg­ti vie­no­je ar ki­to­je si­tua­ci­jo­je“, – sa­kė G. Nar­mon­tai­tė.
Ak­ty­vi veik­la
De­gai­čių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė ge­rų žo­džių ne­gai­li de­gai­tiš­kiams, ku­rie taip šil­tai ir drau­giš­kai bend­rau­ja, pa­lai­ko vie­nas ki­tą. Vi­si drau­ge per šiuos me­tus nu­vei­kė tik­rai ne­ma­žai: lai­mė­ti du Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės or­ga­ni­zuo­ti da­ly­vau­ja­mo­jo biu­dže­to pro­jek­tai, iš ku­rių vie­nas jau įgy­ven­din­tas praė­ju­siais me­tais, o da­bar ruo­šia­ma­si ir ant­ro­jo pro­jek­to dar­bams. Taip pat bend­ruo­me­nė jau už­bai­gė Ak­ty­vių pi­lie­čių fon­do lai­mė­tą pro­jek­tą, ku­rio me­tu ga­lė­jo da­ly­vau­ti mo­ky­muo­se, vyk­ti į ke­lio­nes, reng­ti šven­tes.
Praė­ju­siais me­tais De­gai­čiuo­se vy­ko la­bai di­de­lis Bul­by­nės vi­ri­mo čem­pio­na­tas. Ak­ty­viai mies­te­ly­je vei­kia ir vai­kų die­nos cent­ras, į ku­rį vai­kai verž­tų­si kad ir kas­dien. Ypač G. Nar­mon­tai­tė džiau­gia­si jau tra­di­ci­ja ta­pu­sio­mis mo­liū­gų skap­ta­vi­mo ir ad­ven­to vai­ni­ko py­ni­mo po­pie­tė­mis bei ži­bin­tų va­ka­ru: „La­bai džiu­gu ma­ty­ti, kad į or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius atei­na vis dau­giau jau­nų šei­mų, ta­čiau su­lau­kia­me ne tik de­gai­tiš­kių, bet ir iš ap­lin­ki­nių mies­te­lių at­vyks­tan­čių sve­čių.“
Svar­bu pa­mi­nė­ti ir pa­si­džiaug­ti Ade­lės Ras­to­kie­nės va­do­vau­ja­mų vie­ti­nių „bo­čiu­kų“ ak­ty­vu­mu, ku­riems veik­los tik­rai ne­trūks­ta.
„De­gai­čių bend­ruo­me­nė stip­ri tuo, kad, už­si­brė­žu­si tiks­lą, jo sie­kia vi­sais įma­no­mais bū­dais ir įgy­ven­di­na. Jei iš­ky­la ko­kia pro­ble­ma, sten­gia­mės ją spręs­ti kar­tu ir ieš­ko­me spren­di­mo bū­dų. Ši­tą ry­šį pa­de­da stip­rin­ti ir pui­kus bend­ra­dar­bia­vi­mas su se­niū­ni­ja, ku­rios se­niū­nas Leo­ni­das Je­go­ro­vas pa­de­da vi­sais klau­si­mais, ir, ma­nau, ne vie­nas de­gai­tiš­kis man pri­tars, kad se­niū­nas yra la­bai ak­ty­vus mū­sų bend­ruo­me­nės na­rys“, – pa­sa­ko­jo pir­mi­nin­kė.
Anot G. Nar­mon­tai­tės, bend­ruo­me­nės bran­duo­lys la­bai di­de­lis, jį su­da­ro daug žmo­nių, ku­rie pa­de­da įgy­ven­din­ti vi­sas idė­jas. In­ga Ku­le­vi­čie­nė, Vai­da Pla­ta­kie­nė, Eg­lė Mei­žie­nė, Ma­ry­tė Elmg­ren, Vir­gi­ni­ja Ker­šie­nė ir be­ga­lė ki­tų, ku­rios yra tos darbš­čio­sios bi­tu­tės – vi­sa­da vi­sur bus ir, kiek ga­lės, pri­si­dės.
Atei­ties pla­nai
De­gai­čių bend­ruo­me­nė nie­ka­da ne­sus­to­ja veik­ti. Pir­mi­nin­kė šmaikš­ta­vo, jog de­gai­tiš­kiai jau to­kie – vie­to­je ne­sto­vi, dar vie­no dar­bo neuž­bai­gę, pra­de­da ki­tus: „Ti­kiuo­si, kad ir to­liau vyk­dy­si­me vai­kų die­nos cent­ro veik­lą, iš­lai­ky­si­me tra­di­ci­jo­mis ta­pu­sius už­siė­mi­mus. Atei­ty­je pla­nų tu­ri­me la­bai daug, ta­čiau jų neatsk­lei­si­me, nes lai­mė mėgs­ta ty­lą. Ti­kiuo­si, vis­kas klos­ty­sis sklan­džiai ir pa­vyks į bend­ruo­me­nės gy­ve­ni­mą pri­trauk­ti vis dau­giau žmo­nių, ku­riuos už­krė­si­me sa­vo po­zi­ty­vu­mu ir ak­ty­vu­mu. Ma­nau, mū­sų bend­ruo­me­nė tu­ri di­de­lį po­ten­cia­lą aug­ti, nes kiek­vie­nas atei­nan­tis nau­jas na­rys vis at­ne­ša po žie­žir­bė­lę į mū­sų di­džiu­lį lau­žą.“

EI­GIR­DŽIŲ BEND­RUO­ME­NĖ

No­rė­tų­si ak­ty­vu­mo
Ei­gir­džių bend­ruo­me­nei va­do­vau­ja Auš­ra Ma­cie­nė. Ji 2017-ai­siais pa­kei­tė ke­tu­rio­li­ka me­tų Ei­gir­džių bend­ruo­me­nę į prie­kį ve­du­sią, daug ge­rų dar­bų pa­da­riu­sią Ade­lę Srė­ba­lie­nę.
„Ge­ra ša­lia tu­rė­ti to­kią mo­ky­to­ją, iš ku­rios man kaip pir­mi­nin­kei dar daug ko rei­kia iš­mok­ti. Ačiū Jai“, – ge­rų žo­džių bu­vu­siai pir­mi­nin­kei ne­gai­lė­jo A. Ma­cie­nė.
Šią die­ną Ei­gir­džių bend­ruo­me­nę vie­ni­ja šim­tas na­rių, ku­rie mo­ka na­rio mo­kes­tį. Nuo pat bend­ruo­me­nės įsi­kū­ri­mo ak­ty­vūs yra Ade­lė ir Al­gis Srė­ba­liai, vi­sa­da pa­de­da Jo­lan­ta ir Ro­ber­tas Ur­bo­nai, Ste­fa ir Vy­tau­tas Ka­čins­kiai, As­ta ir Arū­nas Ged­vi­lai, Vir­gi­ni­ja Nor­vai­šie­nė bei A. Ma­cie­nės šei­ma.
Džiu­gu, kad ša­lia pir­mi­nin­kės vi­sa­da pa­dė­ti pa­si­ruo­šę ta­ry­bos na­riai, ku­riais ji pa­si­ti­ki ir drau­ge nu­vei­kia daug gra­žių dar­bų.
„Šiuo me­tu bend­ruo­me­nė­je no­rė­tų­si žmo­nių nuo­šir­du­mo, ak­ty­vu­mo, at­lai­du­mo vie­nas ki­tam, su­pra­tin­gu­mo. Ir, svar­biau­sia, už­baig­ti pra­dė­tus pro­jek­tus“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.
Veik­la
Ei­gir­džių bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė džiau­gė­si, jog dar­bų nu­veik­ta ne­ma­žai. Ką pa­tys su­kū­rė – tuo šian­dien ir džiau­gia­si: gra­žiais bend­ruo­me­nės na­mais, at­sta­ty­ta kop­ly­tė­le, vei­kian­čiu vai­kų die­nos cent­ru.
Pa­si­da­li­ju­si džiaugs­mais pir­mi­nin­kė at­vi­ra­vo, jog no­rė­da­mi ką nors nu­veik­ti daž­nai su­si­du­rian­tys su pi­ni­gė­lių trū­ku­mu, to­dėl daug kas da­ro­ma pa­gal iš­ga­les.
Di­džiau­sia bend­ruo­me­nės pro­ble­ma A. Ma­cie­nė įvar­di­jo gy­ven­to­jų pa­sy­vu­mą. Žmo­nės ma­žai lan­ko­si su­si­rin­ki­muo­se, vi­suo­me­ni­niuo­se ren­gi­niuo­se, ku­riuos su­ren­gia bend­ruo­me­nė, trūks­ta vie­nin­gu­mo. „O taip no­rė­tų­si, kad bend­ruo­me­nės šei­ma bū­tų di­de­lė, kad pa­tys gy­ven­to­jai bū­tų ak­ty­vūs, vi­sa­da ir vi­sur da­ly­vau­jan­tys“, – guo­dė­si pa­šne­ko­vė.
Pla­nai
Ei­gir­džių bend­ruo­me­nė ju­da tik į prie­kį, dir­ba ne sau, o bend­ruo­me­nės la­bui. Vyk­do pro­jek­tus, ren­gi­nius, ke­liau­ja. Pa­bu­vo Len­ki­jo­je, Lat­vi­jo­je, va­ži­nė­jo po Lie­tu­vą, ne­pa­mir­šo ir sa­vo kraš­to.
Mies­te­ly­je vei­kia vai­kų die­nos cent­ras „Ei­gir­du­kas“, ku­ria­me dir­ba nuo­sta­bios, darbš­čios mo­ky­to­jos Aud­ro­nė Ba­gu­žie­nė, Ri­ta Mi­nei­kie­nė ir Si­mo­na Jo­nu­tie­nė. O vai­kai čia no­riai lan­ko­si.
Anot pir­mi­nin­kės, bend­ruo­me­nė vi­sa­da pla­nuo­ja dar­bus į atei­tį. Kol kas ap­si­sto­jo ties pra­dė­tais pro­jek­ti­niais dar­bais, o to­liau bus ma­ty­ti…