Daugiabučių renovacijos ekspertai: atnaujinant būstus dėmesio reikia skirti ir oro kokybei

Kasmet Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atliekamas atnaujintų daugiabučių namų energinis auditas ir įgyvendintų priemonių ekspertizė. Šiemet vykdytas auditas atskleidė, kad pastatus modernizuojantys žmonės turėtų labiau rūpintis patalpų oro kokybe.
Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami pastatai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų projekto įgyvendinimo praėjo ne mažiau kaip dveji ir ne daugiau kaip penkeri metai. Auditui šiemet buvo atrinkti daugiabučiai, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, jų metai – nuo 1969 m. iki 1990 m. Visų pastatų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes praėjus laikui po renovacijos pabaigos įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Rezultatai rodo, kad visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.
Šiluma iššvaistoma vėdinant
Anot atnaujintų daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, audito metu paaiškėjo, kad daugiausiai šilumos po renovacijos yra prarandama vėdinant pastatą (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso būsto šilumos nuostoliais, jie sudarė vidutiniškai 41 proc.
„Neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt., sumažėja, tokiu būdu procentiškai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – sako G. Šilanskas.
Ištyrė modernizuotų daugiabučių oro kokybę
Atsižvelgę į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, specialistai pirmiausia nustatė maksimalią ribinę CO2 vertę – 1000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono). Nuo šios ribos oro kokybę galima laikyti prasta. Tuomet ekspertai ištyrė oro kokybę pasirinktuose būstuose.
„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kai buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“, – teigia G. Šilanskas.
Geriausiai oro kokybę užtikrina rekuperacinė sistema
Pasak specialisto, geriausiai oro kokybę atnaujintuose daugiabučiuose padėti palaikyti gali patalpų vėdinimas, o efektyviausia priemonė – rekuperacinė sistema.
„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypač svarbu šaltojo sezono metu, kai išorės oro kokybė dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šiluminė energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – kalba specialistas.
Jeigu rekuperacinė sistema daugiabutyje nėra įdiegta arba nėra galimybės ją įdiegti, tokiu atveju gyventojai turėtų kelis kartus per dieną intensyviai ir trumpą laiką vėdinti gyvenamąsias patalpas.