Dabar Lietuvoje yra daugiau nei 2 200 renovuotų daugiabučių namų. Akivaizdžią naudą įvertino tiek gyventojai, tiek savivaldybės – pastarosios aktyviai prisideda prie šios programos įgyvendinimo ir rengia kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Šiuo metu net 35 savivaldybės turi parengusios šiuos projektus, kuriais siekia ne tik atnaujinti pavienius namus, bet ir visą kvartalo infrastruktūrą, kurią sudaro žaliosios zonos, kiemų aikštelės ir jų apšvietimas ir t. t.
Vykstančius procesus teigiamai vertina ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris savo pastebėjimais dalijosi Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) organizuotoje konferencijoje „Savivaldos indėlis įgyvendinant energinio efektyvumo didinimo programas“.
„Vykdydami kvartalinę renovaciją mes galime pasiekti didesnės naudos – sukurti visapusiškai geresnę gyvenamąją aplinką gyventojams. Džiugu, kad savivaldybės įsitraukia į šios programos įgyvendinimą: pačios tvarko aplinką, suformuoja žemės sklypus prie daugiabučių ir pan.“, – kalbėjo K. Mažeika.
Svarbus savivaldybių vaidmuo
BETA direktorius Valius Serbenta konferencijoje pasakojo, jog 2016 m. buvo pradėtos vykdyti demonstracinės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos, kurių įgyvendintais pavyzdžiais džiaugiasi Šiaulių, Utenos ir Birštono savivaldybės. Siekiant kuo geriau atlikti darbus, prie projekto dirbo ne tik BETA atstovai, bet ir specialistai iš Vokietijos, kurie jau kurį laiko dirba ties kvartaline renovacija.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje pirmenybę gauti valstybės paramą jau antri metai iš eilės turi daugiabučiai, kurie yra įtraukti į savivaldybės kvartalinės renovacijos projektus. Šiuo metu į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra įtraukta 117 kvartalų, ir, remiantis paskutinių dviejų kvietimų teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti duomenimis, tikimasi, jog savivaldos indėlis ir toliau didės, nes beveik 80 proc. visų projektų planuojama įgyvendinti per savivaldybes.
Išliekanti tvarka akcentuoja kokybę
K. Mažeika džiaugiasi, kad gyventojai aktyviai naudojasi savo teisėmis ir įsitraukia į savo daugiabučio renovacijos procesą, rūpinasi, kad darbai būtų atlikti kokybiškai: „Gyventojams svarbu, kad būtų pasiekti efektyviausi rezultatai energiją taupančiomis priemonėmis ir namo modernizacijos rezultatas būtų tiek estetinis, tiek ekonominis.“
Dar svarbu pažymėti, kad nors kvartalinė renovacija apima grupę daugiabučių, esminiai renovacijos ir rangos darbų įgyvendinimo principai nesikeičia – rangos ir techninės priežiūros darbai įsigyjami kiekvienam projektui atskirai, o renovacijos procesą prižiūri atestuoti techninės priežiūros ir kiti specialistai. Rangos darbai turi būti įgyvendinti tiksliai pagal techninį projektą, o visam rangos darbų procesui galioja Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai, apibrėžiantys renovacijos dalyvių pareigas ir svarbiausius tikslus, rangos darbų eigą ir šių darbų kontrolę.
Energinio efektyvumo reikalavimai
Įgyvendinus visus šiuo metu paruoštus kvartalinės renovacijos projektus, numatomi 300 000 MWh šiluminės energijos sutaupymai. Tačiau norint pasiekti tokius skaičius svarbu nepamiršti kvartalo energinio efektyvumo didinimo programos reikalavimų.
„Norint pasiekti tokius skaičius svarbu, kad būtų pasiektas ne mažesnis kaip 20 proc. kvartale suvartojamos energijos sutaupymas. Dėl to rengiant renovacijos programą reikia apskaičiuoti suvartojamą energijos kiekį ir planuojamus sutaupymus. Negana to, reikia realizuoti daugiau nei dvi energinį efektyvumą didinančias priemones. Be viešųjų pastatų ir daugiabučių modernizacijos, dar galima atnaujinti šilumos tiekimo tinklus ir gatvių apšvietimą pakeisti energiškai efektyvesniu. Papildomai reikėtų ir gyvenimo kokybę kvartale didinančių priemonių – įrengti vaikų žaidimo aikšteles, dviračių takus, automobilių statymo aikšteles ir pan.“, – konferencijoje kalbėjo S. Ramanauskienė.
Loading ...
