Energinio naudingumo klasė – tai daugiau nei tik techninis įrašas dokumentuose. Ji parodo, kiek energijos pastatas sunaudoja, o kartu ir tai, kiek mokėsime už šildymą bei kaip jausimės savo namuose. Be to, nuo energinės klasės tiesiogiai priklauso ir pastato poveikis aplinkai.
Lietuvoje pastatai vertinami pagal devynias energinio naudingumo klases – nuo G (žemiausios) iki A++ (aukščiausios). Kaip sako Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis, klasė nustatoma vertinant techninius ir energetinius parametrus.
„Pirmiausia vertinami atitvarų – sienų, stogo, grindų, langų, durų ir kt. – šilumos nuostoliai. Taip pat svarbu, kiek energijos pastatas panaudoja šildymui. Jei įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, vertinami ir jos techniniai parametrai. Reikšmingos ir vidinių konstrukcijų – pertvarų bei perdangų – šiluminės savybės, ypač jei pastate įdiegti autonominiai šildymo sprendimai. Taip pat įvertinamas neatsinaujinančios pirminės energijos naudojimo efektyvumas visoms pagrindinėms funkcijoms: šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto buitinio vandens ruošimui“, – teigia K. Banionis.
Aukščiausios klasės – A++ – pastatuose daugiau nei pusė visos pirminės energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Vertinami ir metiniai energijos nuostoliai bei sandarumo lygis, nes šie veiksniai lemia, kaip efektyviai pastatas išlaiko šilumą.
Mažesnė kaina, bet didesnės išlaidos
Dalis gyventojų vis dar pasirenka žemesnės energinės klasės būstą, dažnai dėl patrauklesnės kainos. Tačiau tai – trumpalaikis laimėjimas.
„Jei būsto pasirinkimo galimybių pakanka, kaina tampa vienu svarbiausių sprendimą lemiančių veiksnių. Aukštesnės klasės, ypač renovuotuose namuose esantys būstai dažniausiai kainuoja daugiau nei analogiško ploto butai žemesnės klasės pastatuose. Dėl to žemesnės klasės būstas gali pasirodyti patrauklus siekiantiems sutaupyti. Tačiau po žemesne pradine kaina dažnai slepiasi „nematomi kaštai“ ir vėliau savininkui tenka patirti didesnes šildymo, priežiūros ar net remonto išlaidas“, – dalinasi K. Banionis.
Žemesnė klasė reiškia didesnius šilumos nuostolius, mažesnį komfortą ir dažnesnį remonto poreikį. O ilgainiui – tai padidina ne tik sąskaitas, bet ir gyvenimo nepatogumus.
Seniems namams išeitis – renovacija
Pasiekti aukštesnę energinę klasę galima ne tik statant naują namą, bet ir renovuojant seną. Renovacija – tai investicija, kuri atsiperka, nes po jos gyventojai džiaugiasi ne tik mažesnėmis išlaidomis, bet ir geresne gyvenimo kokybe, žymiai sumažėja CO2 emisijos.
„Pirmiausia gerai apšiltintame, sandariame name ilgiau išsilaiko šiluma. Taip pat energiškai efektyviuose namuose gerokai sumažėja išlaidos šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Be to, dauguma A klasės pastatų turi mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, todėl patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras. Galiausiai, dingus drėgmei ir pelėsiui, gyvenamoji aplinka tampa kur kas sveikesnė“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojas Vaidas Pribušauskas.
Energinio efektyvumo didinimas – tai sprendimas, kuris ne tik mažina sąskaitas, bet ir sukuria sveikesnę, tvaresnę bei komfortiškesnę gyvenamąją aplinką.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos. Daugiau informacijos: apva.lrv.lt
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Benita GAIŽIŪNAITĖ
Loading ...
