Dainų šventė dalyvio ir organizatoriaus akimis

Birželio 28–liepos 6 d. Vilniuje vykusios Dainų šventės „Čia mano namai“ atgarsiai vis dar vilnija per Lietuvą. Vieni malonūs, kiti verčiantys suklusti.
Visų pirma išgirdome geras emocijas – apie įgyvendintą bendrą tikslą vienyti Lietuvą, puoselėti kultūrą ir pan. Atslūgus pirmajai įspūdžių bangai, pasigirdo Dainų šventės dalyvių širdyse likusių nuoskaudų natos.
Vienas tėvelis, lydėjęs savo atžalą su kolektyvu į Dainų šventę, paskaitęs tiek politikų, tiek kolektyvų vadovų puikius atsiliepimus apie renginį, panoro išvardyti ir pastebėtus trūkumus.
Dėmesio stoka jaunajai kartai
„Gerai, kad aš pats važiavau ir galėjau pasirūpinti savo vaiku. Visų pirma, kelionė į Vilnių mažiems vaikams – nemenkas išbandymas – jeigu rajono vadovai būtų apie tai pagalvoję, turbūt būtų skyrę patogesnį autobusą. Po ilgos kelionės mažųjų laukė kitas išbandymas – visą dieną jiems teko pasitenkinti kuklučiu maisto daviniu. Teko žvalgytis, kur saviškę ir kitus vaikus, kaip žvirbliukus šalia sutūpusius, pamaitinti. Apgyvendino mokyklos salėje. Nebuvo karšto vandens nei arbatai išsivirti, nei galvai išsiplauti. Juk ne kokie aborigenai esame, laikas pagalvoti apie kultūringesnes gyvenimo sąlygas. Miegoti vaikams teko ant tam nepritaikytų čiužinių – trumpi, leido orą – jie skirti aerouostuose trumpam poilsiui. Keisčiausia tai, kad Savivaldybė jiems įsigyti išleido nemenkus pinigus, bet po šventės paliko juos toje mokyklos salėje sumestus į kampą. Sakė nevešiantys namo, nes tokių prastų nėra kur dėti. Repeticijos buvo varginančios, trūko paprasčiausio vandens troškuliui numalšinti. Mano nuomone, nepilnamečiais vaikais reikėtų atidžiau rūpintis. Labiau juos saugoti, globoti“, – kalbėjo telšiškis.
Sugedo autobusas
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Eva Stonkevičienė teigė, jog Telšių rajono savivaldybės 2014 m. strateginiame veiklos plane 06 programos „Kultūros ir sporto politikos įgyvendinimas“ priemonėje „Rajono meno kolektyvų veiklos skatinimas, ruošiantis dalyvauti rajoninėje, regioninėje, apskrities, respublikinėje bei pasaulio Dainų šventėse“ buvo numatyta 50 tūkst. litų. Didžiausia lėšų dalis, per 62 proc. skirta kolektyvų, dalyvaujančių 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“, tautiniams, scenos rūbams atnaujinti bei rekvizitams ir detalėms įsigyti pagal Lietuvos liaudies kultūros centro pateiktus reikalavimus.
„Buvo patenkinti beveik visi prašymai. Džiaugiamės, kad daugelis kolektyvų, dalyvavusių Dainų šventėje, turėjo galimybę įsigyti reikalingus rūbus ar jų detales, kurie dar ilgai tarnaus ir kituose renginiuose. Kitos lėšos išleistos kelionių į Dainų šventės repeticijas ir vadovų pasitarimus išlaidoms padengti, taip pat organizacinėms reikmėms: vandens atsargoms, apsaugos paslaugoms, suvenyrams šventės organizatoriams, čiužiniams, higienos priemonėms, Dainų švenčių marškinėliams, gėlių kompozicijoms eisenos dalyviams, vėliavėlėms“, – vardijo E. Stonkevičienė.
Transporto išlaidas kolektyvams į Dainų šventę nuvežti ir parvežti, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotojos teigimu, apmokėjo LR kultūros ministerija, o visas transporto organizavimas buvo pavestas UAB „Telšių autobusų parkas“. Valstybės tarnautoja prisiminė, kad pasitarimo dėl 2014 m. Lietuvos dainų šventės metu kolektyvų vadovai išsakė dvejones dėl transporto ir važiavimo sąlygų, ir mano, kad buvo atsižvelgta į pastabas, organizatoriai prašė UAB „Telšių autobusų parkas“ užtikrinti kuo saugesnį ir komfortiškesnį kolektyvų nuvežimą į Vilnių. „Deja, nesklandumų nebuvo išvengta, kelyje sugedo Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblį „Čiučiuruks“ vežantis autobusas. Jiems greitkelyje teko kelias valandas laukti atvykstančio kito autobuso. Technika toks dalykas, kuris gali sugesti. Dabar dėl šito galime tik apgailestauti ir atsiprašyti kolektyvo vadovės, vaikų ir jų tėvelių“, – sakė E. Stonkevičienė.
Maisto ir vandens neturėjo trūkti
Lėšos visų Lietuvos dainų šventėje dalyvaujančių kolektyvų maitinimui (26 Lt vienam dalyviui per dieną; iš viso 3 maitinimai) buvo numatytos Lietuvos liaudies kultūros centro. Pašnekovė informavo, kad būtent Centro sprendimu pagal repeticijų grafikus didžioji dalis maitinimų vyko repeticijų vietose ir meniu buvo sudaromas viešuosius pirkimus laimėjusių maisto tiekėjų. Nedidelei daliai maitinimų tiekėją rinkosi Telšių rajono savivaldybės administracija ir po viešųjų pirkimų apklausos sudarė sutartį su mokykloje, kurioje gyveno Telšių rajono delegacija, veikiančia Linos Slavinskienės individualia įmone. E. Stonkevičienė įsitikinusi, jog su šia įmone maitinimo problemų nekilo. Esą Šv. Kristoforo gimnazijos mokyklos valgyklos darbuotojos geranoriškai rado galimybę pamaitinti ir kartu į šventę atvykusius tėvelius.
„Geriamojo vandens atsargomis rūpinosi Telšių rajono savivaldybės administracija. Visi norėjusieji galėjo kreiptis į koordinacinę darbo grupę, Vilniuje pasitikusią ir išleidusią kolektyvus, ir pagal poreikį gauti geriamojo vandens, kurio atsargų netgi paskutiniąją šventės dieną dar buvo likę ir visiems kolektyvams buvo siūloma. Dainų šventės organizatorių rūpesčiu dalyviai geriamojo vandens galėjo gauti ir repeticijų bei koncertų vietose“, – stebėjosi tėvelio nusiskundimais Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Vargas dėl miego
Delegacijų apgyvendinimu Vilniuje rūpinosi Lietuvos liaudies kultūros centras. Visi Telšių rajono kolektyvai buvo apgyvendinti Šv. Kristoforo gimnazijoje, esančioje netoli miesto centro. E. Stonkevičienės nuomone, atstumas iki renginių vietos ir mokyklos Telšių rajonui buvęs išskirtinai geras: „Kiti rajonai gyveno Karoliniškėse, Pašilaičiuose ar net Grigiškėse. Telšių rajono savivaldybės atstovai, atsakingi už pasirengimą Dainų šventei, dar kelios savaitės iki renginių pradžios vyko pas Šv. Kristoforo gimnazijos direktorę, kad aptartų gyvenimo sąlygas. Direktorė pateikė reikalavimus, prie kurių teko prisitaikyti.“
Čiužinius miegoti pirko Telšių rajono savivaldybės kultūros centras iš Telšių rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Pašnekovė sako, kad čiužiniai buvo visiškai nauji, pagal paskirtį pritaikyti miegoti: „Dar prieš dalyviams išvykstant į Vilnių, visų kolektyvų vadovams buvo išsiųsta išsami informacija apie apgyvendinimo sąlygas, pateiktos netgi čiužinių nuotraukos su matmenimis ir prašyta pagal galimybes atsivežti savo čiužinius, kuriuos parengti naudoti visiems norintiems padėjo už nakvynę atsakingas koordinacinės grupės narys.“ Esą po Dainų šventės tik keletas naudoti nebetinkamų čiužinių liko Vilniuje, visi kiti čiužiniai parvežti į Telšius.
Techninės kliūtys ir atsiprašymas
E. Stonkevičienė garantavo, kad Šv. Kristoforo gimnazijoje buvo galimybė nusiprausti ir nusimaudyti po dušu – šiltas vanduo tikrai buvęs. „Tiesa, vieną rytą šiltas vanduo dėl tam tikrų techninių nesklandumų buvo dingęs, bet iš karto buvo informuoti atsakingi asmenys ir jau po pusryčių ši problema buvo išspręsta. Turbūt suprantama, kad tokių techninių gedimų neįmanoma numatyti, todėl dalyviai iš anksto informuoti nebuvo“, – neslėpė vedėjos pavaduotoja ir pridūrė, jog į Dainų šventę žiūrėta labai atsakingai – siekta suteikti pačias geriausias įmanomas sąlygas. Nesklandumų organizuojant tokio masto renginius esą visada gali pasitaikyti. „Atsiprašome visų, kuriems kilo nepatogumų dalyvaujant 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia – mano namai“. Didžiuojamės, kad, nepaisant sudėtingų aplinkybių, sugebėjome oriai atstovauti savo miestui ir kartu išgyventi tą nepakartojamą bendrystės ir buvimo kartu didingame renginyje jausmą“, – kalbėjo Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja.