
Šiuo metu Plungės kultūros centre veikiančioje Plungės krašto tautodailininkų ataskaitinėje parodoje eksponuojami telšiškio dailininko Jono Fortunato Igario tapybos darbai.
Rita STANČIUKIENĖ
Šiemet aštuoniasdešimtmetį atšventęs tautodailininkas J. F. Igaris apdovanotas ne vienu talentu – tapo, fotografuoja, kuria eiles, drožia iš medžio. Viename iš savo anksčiau duotų interviu jis svarstė: „Visa tai atsinešiau ateidamas į šį pasaulį. Iš kur? Piešti ir spalvinti pradėjau pradinėse klasėse, kai pamačiau pieštuką ir spalvas. Deja, tenai Anapus, matyt, nebuvau pasiekęs tobulumo. Kažkokia mistika su mano poezija. Nebuvau ir nesu didelis jos gerbėjas. Bet „užplaukė“ periodas ir parašiau nemažai eilėraščių.“
Gimė tautodailininkas baigiantis karui – 1944-ųjų vasarį. Kaip pats sakė, vargingoje telšiškių šeimoje. Nuo keturiolikos metų dirbo įvairius darbus, kad turėtų pinigų pragyvenimui. Sunki šeimos materialinė padėtis nesutrukdė J. F. Igariui atrasti savyje glūdinčio talento grūdo. Pirmosios jo kūrybos darbų parodos pradėtos rengti dar mokykloje.
Jaunystėje telšiškis turėjo svajonę studijuoti Dailės institute ir net trejus metus lankė dailės kursus Vilniaus profsąjungų rūmuose ant Tauro kalno, kur mokėsi pas šviesaus atminimo menininką Algimantą Švažą. Vis dėlto gyvenimas nuvedė žemaitį kitu keliu – įstojo į Žemės ūkio akademiją ir ją sėkmingai baigė. Daug metų dirbo melioracijoje, vėliau – vyriausiuoju specialistu Telšių rajono savivaldybėje.
Yra pasakojęs, kad būtent dirbdamas melioracijoje pajautė gamtą su visomis jos spalvomis – pavasario žaluma, rudens auksu, stichijos – vėjų, audrų, liūčių – jėga. Galbūt kaip tik dėl to peizažai – vyraujanti tema dailininko tapyboje.
Aistringai, su polėkiu telšiškis ėmėsi kiekvieno kūrybos proceso, tačiau pripažįsta, kad būtent tapyba yra visas jo gyvenimas, pirmoji meilė. Įdomu tai, kad kai kuriuos dailininko paveikslus lydi eilėraščiai – tokių dvigubų kūrinių skaičiuoja sukūręs maždaug pusšimtį.
Mėgsta tautodailininkas ir medžio drožybą. Jo drožiniai pilni simbolikos, savito kūrybinio matymo. J. F. Igariui nesvetima ir fotografija – yra padaręs daugybę meniškų nuotraukų, kuriuose užfiksuotas gimtasis miestas Telšiai ir jo apylinkės.
Kūrėjui svarbu, kad jo darbai išvystų dienos šviesą, kad jais pasidžiaugti galėtų ir kiti žmonės. Juk taip pat malonu sulaukti įvertinimo, pagyrimų. Į tautodailininkų gretas J. F. Igaris įstojo 1975 metais. Nuo tada jo kūriniai ir keliauja po įvairiausias parodų erdves. Telšiškis yra surengęs keliasdešimt personalinių parodų. Ne pirmą kartą jo darbai eksponuojami ir Plungėje.
Dar viena J. F. Igario aistra – knygos. Jose ieško gyvenimo filosofijos, būties žemėje prasmės. Menininko namų bibliotekoje nemažai angliškų leidinių – šią kalbą sakė išmokęs savarankiškai.
Vyras neslepia, kad jį jaudina visa, kas gražu. Ir yra įsitikinęs, kad bet kuris kuriantis negali nekurti. Kūryba tokiems žmonėms kaip jis – kvėpavimas.
Šių metų pradžioje telšiškis pasitiko garbingą jubiliejų. Mūzos dar neapleido kūrybingos asmenybės. Menininkas dalyvauja įvairiose parodose, projektuose Telšiuose, Plungėje ir kitur.
Plungiškiams savo kūrybą pristato trečią kartą. Radusiems minutėlę laiko atsipalaidavimui, ateisiantiems į šiuo metu Plungės kultūros centre veikiančią ataskaitinę tautodailininkų parodą, linki jo paveiksluose atrasti dvasinės ramybės, o gyvenime – darnos ir sveikatos.