Bulvės populiarumo paskatinta Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ sumanė smagų žaidimą – sukūrė Cepelinų žemėlapį, pagal kurį keliaudami po Lietuvą žmonės kviečiami ragauti įdomesnių didžkukulių. Tačiau vis dar turizmo perlu Telšių rajono valdžios atstovų nepamirštamas pavadinti mūsų rajonas į minėtą žemėlapį nėra įtrauktas. Kodėl? Gal mes neverdame ir svečių nevaišiname gardžiais cepelinais?! O gal kažkas nepadarė namų darbų?
Bulvių sezonas įsibėgėjo! Turgavietės nukrautos bulvių maišais, visur mirga skelbimai su pasiūlymais jų įsigyti. Dažno žemaičio rūsiuose jau prikaupta bulvių atsargų visai žiemai.
Mūsų šalies gyventojai yra tikri bulvių mėgėjai. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, lietuvis per parą suvalgo apie 250 g bulvių, tad per metus – beveik 100 kg!
Aurelija SERVIENĖ
Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ sudarytame Cepelinų žemėlapyje pažymėtos 26 stotelės, kur galima paragauti neeilinių didžkukulių.
Štai, pavyzdžiui, Kudirkos Naumiestyje esanti maitinimo įstaiga verda tarkuotų bulvių cepelinus pagal Almos Adamkienės receptą, Raudondvaryje siūloma šilkinių cepelinų su grybais ir kopūstais, Karmėlavoje – su raugintais kopūstais, Šiauliuose – su grikiais, sostinėje – su žvėriena (šerniena, stirniena arba bebriena), su morkomis ir kanapių sėklomis bei kt.
Siūloma stabtelėti ir kitose „bulvinėse“ stotelėse: Bulvės muziejuje (Šakių r.), prie skulptūros bulvei (Kretingos r.), aplankyti didžiausią bulvę Lietuvoje (Rokiškio r.), pasivaikščioti Bulvių keliu (Trakai) bei Sveikatos takais (Klaipėdos r.).
Pasiūlymų neturi
Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius sakė ne kartą girdėjęs apie sukurtą neįprastų cepelinų žemėlapį: „Dėl to bendrauta ir siųstos užklausos mūsų rajono maitinimo įstaigoms, bet šiuo metu neįprastų cepelinų, kaip bebūtų gaila, jos negali pasiūlyti.“
E. Vaškelevičius pabrėžė, kad žemėlapis nėra įprastų cepelinų, tai turi būti specifiniai (pvz.: rožiniai, su bebriena, menke ir t. t.). Dar viena sąlyga, kad specifinių cepelinų klientai galėtų užsisakyti be specialaus užsakymo – tiekimas būtų nuolatinis.
„Šiuo metu kalbamės su vietos verslininkais, kad ateityje galėtume rajono gyventojams ir svečiams pasiūlyti išskirtinių cepelinų“, – tvirtino direktorius.
Svarsto galimybę
Telšiuose veikiančios kavinės „Senamiestis“ savininkė Vaiva Klingerienė teigė, jog yra girdėjusi apie cepelinų kelią per Lietuvą ir apie tai jau diskutavusi su Žemaitijos turizmo informacijos centro direktoriumi.
„Svarstome apie prisijungimą prie cepelinų kelio, tačiau kol kas dar nesugalvojome, ką įdomaus ir skanaus galėtume pasiūlyti. Žemaičiai bet ko nevalgo, reikia, kad skanu būtų. Būtina rimtai pagalvoti“, – kalbėjo Vaiva. Jos teigimu, kavinėje „Senamiestis“ dažnai verdami cepelinai, žmonės juos mėgsta, tai populiarus patiekalas: „Verdame tiek su mėsa, tiek su varške. Kažkada buvo bandymų išvirti juos su morkomis, aguonomis ir kt.“
Įtraukti cepelinų į žemaitiškų patiekalų degustaciją, V. Klingerienės nuomone, jokiu būdu negalima, mat šis patiekalas esantis tikrai ne žemaitiškas, ir net ne mūsų krašto.
Šimtai cepelinų
Nors mūsų rajone ir nėra cepelinų stotelės, tačiau yra vieta, kurioje kasdien puoduose kunkuliuoja šimtai cepelinų. Ko gero, daugiausia didžkukulių Telšiuose išverdama prie mažojo turgelio esančioje valgykloje „Karšti patiekalai“. Miestelėnų pamėgti cepelinai čia itin greit dingsta iš puodų.
Maitinimo įstaigos savininkė Regina Korsakienė pašmaikštavo: „Jei cepelinų kasdien nevirtume, tikriausiai nebūtų ir tikslo atidaryti maitinimo įstaigos. Didžkukuliai – mėgstamas telšiškių patiekalas, jų kasdien išverdame daugiau kaip 300 vienetų.“
R. Korsakienė pasakojo, jog bulvių stygiaus nejaučia, nes šių daržovių iš tiekėjų užsisako iš anksto. Nors bulvių kaina ir pakilo, tačiau cepelinų kainos kol kas nedidino.
Paklausus, koks ypatingas jų verdamų cepelinų receptas, moteris juokėsi, jog jokių paslapčių nėra: „Lygiomis dalimis bulvių tarkiai ir virtos bulvės, nusėdęs krakmolas, vitamino C, kad nepatamsėtų, skanus įdaras, ir viskas…“
Pašnekovė pastebėjo, jog telšiškiai daugiau cepelinų suvalgo vasarą nei rudenį ar žiemą.
Apie Lietuvoje nusidriekusį cepelinų kelią Regina sakė, kad kol kas nėra nieko negirdėjusi ir jame dalyvauti jokių pasiūlymų nesulaukė.
Cepelinų diena
Nemažai metų graži tradicija puoselėjama Varniuose. Dauguma varniškių puikiai žino, kad trečiadienis VšĮ Telšių regioninio profesinio mokymo centro valgykloje – cepelinų diena! Tad norinčių paskanauti virėjo specialybės mokinių pagamintų cepelinų tą dieną sulaukiama labai daug.
Cepelinų ne tik su mėsos įdaru, bet ir su varške virimo paslaptimis su mokiniais, atliekančiais praktinį mokymą centro valgykloje, dalijosi profesijos mokytojos Adelė Ivoncienė ir Vytautė Bubnovienė.
Kiekvieną trečiadienį čia pagaminama 100 porcijų, tačiau paskutiniams atvykusiems pietauti jų dažniausiai nebelieka…
Bulvių augintojų mažėja
Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus duomenimis, Telšių rajone stambesnių bulvių augintojų – vos keletas. Jie šiomis daržovėmis užsėja apie 6 ha rajono žemės.
Vienas stambiausių bulvių augintojų rajone Leonas Špakauskas kalbėjo, jog šiais metais bulvėmis užsėjęs šiek tiek daugiau nei hektarą. Degaičių seniūnijoje ūkininkaujantis vyriškis teigė, jog bulvių augintojų kasmet vis mažėja, mat auginti šias daržoves nėra pelninga. Sakė, jog šis bulvių derlius buvo prastas. Šiais metais bulves jis augino labiau dėl savęs. Populiariausia ir labiausiai pasitvirtinusi veislė – ‘Laura‘.
Loading ...
