Prasidėjus vasarai Žemaitijos sostinė tradiciškai pasipuošia bijūnų žiedais, miestelėnus užplūsta šventinė nuotaika. Birželio pradžioje telšiškiai su nekantrumu laukia Telšių miesto šventės, o kartu ir Šv. Antano atlaidų. Deja, šiais metais įprastos šventės nebus. Birželio 13 dieną 12 val. pasveikinimas vyks Turgaus aikštėje, prie miesto laikrodžio, ir koncertas Zakso kalno papėdėje, mažajame amfiteatre.
Ta proga mintimis apie miesto šventę, jos simbolius, tradicijas su „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojais dalijasi daugiau ar mažiau į šventės šurmulį įsisukantys telšiškiai.
Aurelija SERVIENĖ
Telšių miesto seniūnas Česlovas UBARTAS:
– Koronavirusas palietė ne tik ekonomiką, bet ir socialinę bei kultūrinę sferas, pakoregavo įprastą gyvenimo ritmą.
Buvo graži tradicija: kiekvienais metais antrąjį birželio mėnesio savaitgalį tiek Telšių miesto, tiek rajono gyventojai su džiugesiu laukdavo Telšių miesto šventės. Deja, šiais metais ji nebus švenčiama taip, kaip buvo planuota.
Nors pandemija pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą, daugelis darbų vyksta įprastu ritmu. Rekonstruojamos miesto gatvės, prižiūrimos viešosios erdvės ir kt. Baigiama restauruoti Telšių ješiva, įrengtas drenažas Masčio ežero pakrantėje, todėl nebebus užliejami vandeniu pėsčiųjų takai. Ir tai tik keletas darbų iš didesnės ir mažesnės apimties darbų sąrašo.
Visiems Telšių miesto gyventojams linkiu optimizmo ir tikėjimo, kad kitais metais pamiršę laikinus sunkumus vėl galėsime gyventi įprastu ritmu
Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros administratorius, kanauninkas Vygintas GUDELIŪNAS:
– Šv. Antano atlaidai tapo įprastu dalyku švęsti drauge ir kaip miesto šventę. Šiemet daug renginių atšaukti dėl viruso ir apribojimų. Tačiau melstis visada turime pareigą: Dievą garbinti, Jam dėkoti, Jo prašyti ir Jo atsiprašyti. Tad vis dėlto kviečiu visus į dviejų dienų maldos Šv. Antano atlaidus. Tebūna tai mūsų padėka Dievui už gyvenimą, už sveikatą. Dievas visada yra arti mūsų. Atlaidai, švenčiami kaip maldos valanda, visuomet mums dovanoja naują žvilgsnį į gyvenimą: daug šviesesnį, dėmesingesnį kitų atžvilgiu.
Birželio 13 d. – šv. Mišios Katedroje: 8, 10, 12, 15 ir 18 val.
Birželio 14 d. – šv. Mišios Katedroje: 8, 10, 12 (po jų ant Katedros laiptų – Žemaitės dramos teatro vaidybinė ištrauka) ir 18 val.
Šv. Antanas Paduvietis yra vienas garsiausių ir labiausiai gerbiamų Katalikų Bažnyčios šventųjų. Jis gimė 1195 m. Lisabonoje, turtingoje šeimoje. Penkiolikos metų įstojo į Šv. Augustino vienuolyną, ten gavo gerą išsilavinimą. Vėliau tapo elgetaujančiu pranciškonu, šv. Pranciškaus Asyžiečio mokiniu ir ištikimu jo sekėju. Šv. Antanui meldžiamasi norint pagyti nuo įvairių ligų, kad trauktų iš visų bėdų ir nelaimių, kad padėtų susigrąžinti prarastus daiktus.
Telšių katedroje yra stebuklais garsėjantis Šv. Antano paveikslas. Apie tai liudija ir šalia iškabinti votai. Kiekvieną antradienį tikintieji eina gausiai į šv. Mišias, kad paprašytų šventojo užtarimo. Visą karantino laiką iki Šv. Antano atlaidų raginau Telšių miesto žmones melstis, prašant, kad šv. Antanas užtartų, Dievas saugotų mus ir mūsų kraštą nuo visų nelaimių, ligų ir vargų.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Jolanta RUPEIKIENĖ:
– Per Telšių miesto šventę atgyja visas miestas. Šventinis šurmulys išvilioja iš namų, džiugina renginiais ir pakilia nuotaika. Toks jausmas, lyg gyventume didmiestyje. Man labai patinka, kad žmonės pamiršta rūpesčius, daug šypsosi tiek sutikę draugus, tiek mešką iš bijūnų. Jaučiasi, kad mums trūksta nerūpestingo buvimo kartu, pramogų. Žinoma, šiandieną džiaugiamės, kad iš viso galime susitikti, apkabinti mums brangius žmones. Tikiuosi, kad kitais metais švęsime dvigubai linksmiau ir galėsime nustebinti Telšių miesto gyventojus ir svečius įspūdingais renginiais ir žemaitišku nuoširdumu bei vaišingumu.
Floristė Birutė LEKAVIČIŪTĖ:
– Naujajai bijūnų istorijai Telšiuose – vienuolika metų. Tačiau šios gėlės čia mylimos ir auginamos, kaip ir visoje Europoje, nuo labai seniai – tradicija auginti bijūnus prie namo skaičiuoja šimtmečius. Prieš vienuolika metų, rengiantis Telšių miesto šventei ir Šv. Antano atlaidams, organizaciniam aktyvui kilo mintis surasti tokius šventę palydinčius simbolius, kurie papuoštų, sutelktų, vienytų, taptų tradicija. Tuo metu daugelis šalies miestų „ieškojo“ savo gėlės: kas lelijos, kas rožės, kas jurgino, o mums net rinktis nereikėjo, žinojome, kad mylime bijūnus, ir jau turėjome patirties per Antanines juos dovanoti, jais puoštis.
Ir dar. Dendrologinė šių gėlių charakteristika kažkaip labai artima Žemaičių krašto žmonių savasčiai. Tuomet ir susidėliojo jau istorija tapę žodžiai: „Telšiškių širdys kaip pinavijos: atkaklios, išdidžios, ištvermingos, romios ir atsidavusios, ilgaamžės, tvirtos. Jos moka mylėti ir būti ištikimos. Gal todėl visi mes Žemaitijoje kažkaip išskirtinai mylime šias gėles, savo širdyse nešiojamės. Akcentuojama, kad bijūnai yra giminės pratęsimo, meilės ir ištikimybės žiedai, gėlės kovotojos. Šios žemaitiško charakterio, didingos gėlės pražysta birželio pradžioje, žydi per Antanines, iki Joninių ar net Oninių. Kaip gerai, kad mes suskubome visiems paskelbti bijūną TELŠIŲ miesto gėle. Tegul mūsų gražusis miestas bus ne tik Žemaitijos, bet ir bijūnų sostine, ir mes kiekvienas stengsimės surinkti, pasodinti ir išpuoselėti didžiausią šių nuostabių gėlių kolekciją Žemaitijoje, gal ir Lietuvoje, o gal ir…“
Taip prasidėjo Telšių miesto gėlės istorija. Per tuos vienuolika metų buvo įvairių įsimintinų susitelkimų, kad miestas būtų tituluojamas bijūnų miestu. 2013-aisiais iš Kauno botanikos sodo buvo atvežta pirmoji 100 bijūnų kolekcija ir įkurdinta Žemaitijos kaimo ekspozicijoje. Kasmet ten vyksta gražios pasidžiaugimo bijūnais pavakarės. Tais pačiais metais buvo surengta pirmoji bijūnų žiedų paroda, buvo sukurtas ir pagamintas bijūno žiedo proginis ženkliukas, beje, labai mėgstamas ir per miesto šventes įsisegamas kaip papuošalas. Dar po keleto metų net siekta rekordo – iš bijūnų žiedų, kuriuos sunešė telšiškiai, visi Katedros aikštėje kūrėme įsimenančio dydžio „Bijūnų mešką“. 2017 m. miestą buvo apėmusi tikra „bijūnizacijos“ karštinė. Visi ir visur sodinome bijūnus. Nuo vaikų darželių, mokyklų bendruomenių, darbo kolektyvų iki politinių partijų – pačių įvairiausių kolektyvų nevaržomi sumanymai buvo realizuoti. Ne vienas telšiškis tuomet išrovė seną savo bijūnų kerą, jį padalijo į mažesnius ir pasodino viešosiose miesto erdvėse: skvere, ant Zakso kalno ir jo papėdėje, ežero pakrantėse, daugelyje miesto vietų, naujosiose miesto pramoninėse erdvėse. Tuomet, sakytume, ne tik sustiprinome bijūno pozicijas mieste, bet jas ir įtvirtinome. Dabar jau Telšiuose galima nusipirkti suvenyrų su bijūnais, paskanauti torto, pabuvoti „Pinavijos“ butike. Neskubėdami, iš lėto, bet su meile, dabar jau dažnas telšiškis toliau stipriname savo miesto gėlės įvaizdį, visi kuriame jos istoriją. Būtų gerai dar turėti miesto bijūnų daržą, kuriame galėtume visi pasiskinti gėlių šventėms, galėtume turėti ir bijūnų auginimo ūkį netoli miesto (beje, tai pasiūlymas jaunam verslui), reiktų bijūnais apsodinti ir kurią nors iš naujųjų žiedinių sankryžų įvažiuojant į miestą. Vis laukiame naujų gaminių iš pačių įvairiausių verslų.
Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazys LEČKAUSKAS:
– 2011 m. Telšių šventėje dalyvavau kaip miesto gyventojas. Tai buvo pirmoji miesto šventė, kai buvo puošiamasi bijūnais.
Dauguma miesto švenčių vyko tris dienas: pirmoji – vaikams ir jaunimui, antroji – šeimoms, trečioji – „bočiams“. Vyksta tradicinis piknikas Masčio ežero pakrantėje, kasmet sukviečiantis vis daugiau norinčiųjų kartu praleisti bendrus pietus. Kiekvienais metais kultūros darbuotojai nustebina vis naujais projektais, jaunimas labai pamėgo tarptautinį šokių renginį „Dance Station“.
Man labiausiai įsiminė 2012-ųjų miesto šventė, nes tai buvo pirmoji, kurią teko ne tik stebėti, bet ir padėti organizuoti. Šventėje buvo labai gausu prasmingų renginių. Pirmąkart Turgaus aikštėje iškilmingai pakelta Žemaitijos vėliava, atidarytas miesto šulinys, skulptūra „Pakyla“, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas padovanojo miestui skulptūrų parką, parodų salėje floristė Birutė Lekavičiūtė pristatė bijūnų parodą. Dalyvavo visų pamėgtas „Smaragdinis“ choras. Vakare šventė baigėsi Telšių himnu, fejerverkais, Masčio ežeras nušvito spalvoto fontano purslais.
2015 m. Telšiai – kultūros sostinė. 2016 m. Baltijos galiūnų čempionatas papuošė šventę, vykusią ant telšiškių pamėgto Zakso kalno. 2017 m. šventę puošė pirmą kartą Telšių istorijoje surengtos tarptautinės futbolo varžybos, kuriose triumfavo lietuviai. 2018 m. miesto šventėje Lietuvos šimtmečio garbei dalyvavo daug užsienio delegacijų, vyko Teatro diena – buvo rodomi spektakliai įvairiose miesto vietose, atidengta atminimo lenta, kurioje savo vinį įkalė dalyvavę teatrų atstovai.