Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčia sulaukė dėmesio: jau kurį laiką nerimą kėlęs šventovės kupolas sutvarkytas, savo eilės laukia stogas.
Daiva GERIKIENĖ
Apie tai, kaip sekėsi atlikti šiuos darbus ir kas dar planuojama, kalbėta Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje.
Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčia, varpinė ir koplyčia yra vienas seniausių religinių kompleksų mūsų rajone, o ir apskritai Lietuvoje. Įdomus faktas tai, kad, kaip pažymi Telšių vyskupija, maldos namai išsiskiria pastatymo būdu: sienojai buvo suręsti nenaudojant pjūklo, rąstus apdirbant tik kirviu. Šv. Stanislovo bažnyčia pastatyta 1746 metais. Ji – medinė, lotyniško kryžiaus plano, turinti keturis baroko stiliaus altorius. Atskirai pastatyta masyvi varpinė, turinti du varpus. Aplink bažnyčią – kapinės.
Savaime suprantama, kad laiko tėkmės ženklų Beržoro bažnyčia turi, todėl ne sykį kalbėta apie tai, kad būtina rasti lėšų bent jau svarbiausiems remonto darbams atlikti.
Klausimą apie šventovės būklę pristatęs Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Gintaras Ramonas pažymėjo, jog Kultūros paveldo departamentas 2021 metais Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijai surašė reikalavimą dėl privalomų stogo remonto darbų. Ypač dėmesį buvo būtina atkreipti į bažnyčios kupolą, kuris buvo kiauras, todėl neremontuojant situacija galėjo sparčiai prastėti.
Specialistas priminė, kad Plungės rajono savivaldybė Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčios stogui remontuoti šį rugsėjį skyrė 1 702 eurus. Už šią sumą buvo apskardintas pastato kupolas, jame neliko atvirų ertmių. Taip pat buvo ištiesintas kupolo kryžius, pakeisti keli stogo dangos šiferio lakštai.
Reikia pasidžiaugti, jog tuo dėmesys Beržoro maldos namams nesibaigia. Pasak G. Ramono, prie pokyčių ženkliai prisideda pati parapija, ieškoma įvairių finansavimo šaltinių kitiems būtiniems tvarkymo darbams. Artimiausiuose planuose – bažnyčios stogo remontas.
Parapija inicijavo Beržoro bažnyčios stogo tvarkybos darbų projektą (rengė UAB „Klaipėdos projektas“ specialistai), pagal kurį nuspręsta grįžti prie autentikos, ir stogą, kuris sovietmečiu buvo užklotas šiferiu, vėl dengti skiedromis. Šis sprendimas leidžia tikėtis finansavimo iš Kultūros paveldo departamento. Stogo remonto sąmata siektų apie 70 tūkst. eurų. Tikimasi, jog darbai pajudės kitais metais.
G. Ramonas taip pat pažymėjo, jog būtina atnaujinti Beržoro bažnyčios elektros instaliaciją. Parapija šiuos darbus vėlgi planuoja kitais metais, tuo labiau kad jų projektas jau yra parengtas.
„Dar vienas labai svarbus darbas, kurį reikėtų atlikti, – tai bažnyčios Šv. Stanislovo altoriaus konstrukcinės dalies sutvarkymas. Altorius jau gana ilgą laiką yra sukrypęs ir jo konstrukcija yra išsikreipusi“, – pridūrė paveldosaugininkas.
Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas sakė, jog parapija jau yra suradusi meistrus, galinčius atlikti altoriaus rekonstrukcijos darbus, tik kol kas nėra žinoma, kiek jie atsieitų. Direktorius paragino iki gruodžio šią informaciją sužinoti, gal tuomet, įvertinus lėšų poreikį, atsiras galimybė Savivaldybei prisidėti.
M. Kaunas taip pat priminė, kad Savivaldybė kasmet prisideda prie religinės paskirties objektų tvarkybos darbų. Šiais metais tam numatyta 20 tūkst. eurų.
Komiteto narė Jolanta Skurdauskienė pasidžiaugė, kad juda Beržoro bažnyčios stogo remontas ir kad atkreiptas dėmesys netgi į altoriaus tvarkymą, dėl kurio būklės menotyrininkai rašė jau prieš kurį laiką, tačiau pati Savivaldybė tokios būtinybės nebuvo fiksavusi.
Komiteto pirmininkė Vida Bondauskienė irgi teigiamai įvertino vykstančius Beržoro bažnyčios pokyčius ir atkreipė dėmesį, kad komitetas ir toliau stebės, kaip vykdomi suplanuoti darbai, ir pagal galimybes svarstys Savivaldybės piniginį prisidėjimo klausimą, tuo labiau kad pati parapija intensyviai ieško ir kitų finansavimo šaltinių.