Baltų vienybės diena – kalnų sąšauka

Istorija
Nuo 2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. Tos dienos vakare visoje Lietuvoje, o dabar jau ir Latvijoje, ant piliakalnių, alkakalnių ir aukščiausių kalnų sužimba laužų liepsnos. Taip minima Saulės mūšio, Baltų vienybės ir Rudens lygiadienio diena. Sąšaukos esmė – uždegti ugnis ant kalnų, sujungti baltų tautas bei žemes. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Lygiai prieš 10 metų, rugsėjo 22 dieną, buvo surengta pirmoji Baltų vienybės ugnies sąšauka Žemaitijoje tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Šios sąšaukos pradininkai buvo Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Žemaičių kultūros draugija ir Varnių regioninio parko direkcija. Kitais metais, minint Saulės mūšio 770-ąjį jubiliejų, pakviesta prie sąšaukos prisijungti daugiau bendruomenių Lietuvoje ir Latvijoje – uždegti ugnis ant piliakalnių bei kitose su baltų istorija susijusiose vietose. Vienybės ugnys plėtėsi pereidamos Lietuvos sienas ir apjungdamos baltų palikuonių gyvenamas žemes. Kasmet sąšaukos dalyvių vis daugėja. Sąšauka tapo išties baltus vienijančiu reiškiniu. Šiemet net 114 užregistruotų internete vietų galima buvo pabūti drauge prie liepsnojančio laužo, Rudens lygiadienį, sulygus dienai su naktimi, šviesai su tamsa, pamiršti nuoskaudas, pyktį, negandas, kad išliktume ir klestėtume. Prisiminti, kas savasčiai brangiausia: žemę, kalbą, tikėjimą.
Ant Sprūdės piliakalnio
Jau nuo 19 val. ant Sprūdės piliakalnio pradėjo rinktis pirmieji sąšaukos dalyviai. Saulei pasislėpus už horizonto, užkurtas laužas. Nuo vieno gražiausių Žemaitijos piliakalnių – Sprūdės – buvo aiškiai matyti Medvėgalio, Šatrijos, Širmės piliakalniai, Žąsūgalos, Gaudkalnio kalnai, ant kurių liepsnojo laužai. Susirinkusiems dalyviams apie Saulės mūšį, Rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną pasakojo Varnių regioninio parko kultūrologas Linas Šedvilas.
Ant Širmės piliakalnio
Janapolės pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, bendruomenės nariai rinkosi ant Širmės piliakalnio.
Buvo užkurtas didelis laužas, aplink piliakalnį suliepsnojo ugnies fakelai. Istoriją trumpai priminė Janapolės pagrindinės mokyklos mokytoja Rūta Nevardauskienė.
Eigirdžių pagrindinėje mokykloje
Telšių r. Eigirdžių pagrindinės mokyklos maironiečiai sukvietė mokyklos bendruomenę paminėti Baltų vienybės dienos.
Mokiniai, vadovaujami maironiečių vadovės, direktorės Danutės Juškienės, parengė literatūrinę kompoziciją „Baltų balta karalyste“, perskaitė trumpą pranešimą „Baltų gentys Lietuvos teritorijoje“ apie baltų genčių istoriją, apibūdino baltų genčių panašumus ir skirtumus ir visus pakvietė apsilankyti virtualiame Baltų archeologijos muziejuje.
Į Baltų vienybės sąšauką įsijungė ir telšiškiai
Į Baltų vienybės ugnies sąšauką įsijungė ir Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavietas. Jo pirmininko Andriaus Dacio iniciatyva žemaičiai susirinko ant kalno prie Žemaičių muziejaus „Alka“. Prie uždegto laužo prisiminta žemaičių kovų istorija, tvirtumas. 21 val. nuaidėjo salvė už Žemaitiją. Pasidžiaugta vieningais žemaičiais, A. Dacio gebėjimu burti, sudominti.
Telšiuose ant kalno laužas uždegtas pirmą kartą, tačiau Žemaičių kultūros draugijos nariai sutarė, jog tikrai ne paskutinį.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.