Automobilių taršos mokestis – tai ir būdas sutaupyti

Apie siūlomą įvesti automobilių taršos mokestį, kuris jau įprastas daugeliui europiečių, Lietuvoje dabar galima prisiklausyti pačių įvairiausių vertinimų. Todėl pravartu pirmiausia išsiaiškinti, kam jis iš tiesų gali paploninti piniginę, bet dar svarbiau, kaip kiekvienam paprasta jo išvengti – visai jo nemokėti arba mokėti mažiau.

Tik vienu atveju mokestis būtų privalus – tai į Lietuvą įvežamų transporto priemonių registracijos mokestis, o transporto priemonės naudotojo metinio mokesčio dydis, pagal Aplinkos ministerijos siūlymą, priklausytų nuo automobilio taršumo.
Metinio taršos mokesčio visai nereikėtų mokėti už automobilį, kuris nuvažiuodamas vieną kilometrą išmeta ne daugiau kaip 130 g anglies dioksido. Jeigu daugiau – jau teks mokėti.
O ką daryti nepasiturintiems žmonėms, kurie automobilį vairuoja retai ar kuriems jis būtinas nuvažiuoti į darbą, išlaikyti šeimą? Jiems vertėtų pirmiausia susirasti kalkuliatorių. Mat šis taršos mokestis skirtas ne apkrauti gyventojus dar vienu mokesčiu ir padidinti valstybės biudžeto įplaukas, o paskatinti atsikratyti savo seno automobilio, labai teršiančio orą, kuriuo kvėpuojame mes visi, ir pakeisti jį mažiau taršiu. Tai naudinga ne tik visuomenės ir aplinkos sveikatai. Tai finansiškai apsimoka ir taršaus automobilio savininkui.
Tarkime, Petro Petraičio ne pirmos jaunystės automobilis su 2 litrų tūrio varikliu sudegina 10 litrų benzino arba dyzelino šimtui kilometrų ir viename kilometre išmeta 200 g anglies dioksido. Už tokį automobilį neišvengiamai teks mokėti metinį taršos mokestį, nes jis 70 g viršija leidžiamą išmesti teršalų viename kilometre kiekį. Be to, 10 litrų benzino ar dyzelino šimtui kilometrų – tai didelės degalų, kurie vis brangsta ir panašu, kad ateityje nepigs, sąnaudos. Todėl Petrui Petraičiui apsimokėtų vietoj šio automobilio įsigyti, pavyzdžiui, vienalitražį, kuriam reikia perpus mažiau degalų – 5 litrų šimtui kilometrų ir kuris viename kilometre išmeta 100 g anglies dioksido. Už tokį automobilį nereikėtų mokėti metinio naudotojo mokesčio, o ir degalai kainuotų dvigubai mažiau.
Jeigu Petras Petraitis nori galingesnės transporto priemonės, vis tiek apsimoka pamažinti variklio „apetitą“, nes tuomet taikomas mažesnis naudotojo mokesčio tarifas ir degalai atsieis gerokai pigiau. Aplinkos ministerijos vertinimu, pakeitus 2,5 l tūrio variklio automobilį ekonomiškesniu 1,6 l analogiškos klasės automobiliu, galima sutaupyti 800–1 000 eurų per metus (jeigu nuvažiuojama 20 tūkst. km).
Tačiau ir senas automobilis gali būti palyginti nelabai taršus – ir jis nebūtų apmokestinamas. Pavyzdžiui, metinio taršos mokesčio nereikėtų mokėti už senesnius kaip 10 metų miesto automobilius, kuriuos įmanoma įsigyti už vidutiniškai 2 tūkst. eurų. Tai „Toyota Yaris“, „Peugeot 207“, „Citroën C1“ ir naujesni (iki 10 m. amžiaus) automobiliai, kaip „VW Up“, „Hyundai i20“. Rinkoje dar didesnė erdvesnių automobilių, kurių kaina siekia iki 5 tūkst. eurų ir už kuriuos irgi nereikėtų mokėti metinio taršos mokesčio, pasiūla.
Kiekvienas gyventojas savo galimybes gali įvertinti „pamatavęs“ vairuojamo arba ketinamo pirkti automobilio taršą, naudodamasis Aplinkos ministerijos sukurta transporto priemonės taršos mokesčio skaičiuokle.
Be to, už priduotą perdirbti seną taršų automobilį gyventojai gali gauti kartais didesnę vertę už priduodamo automobilio rinkos kainą, pasinaudoję iki 1 000 eurų siekiančiomis valstybės kompensacijomis, kurios skiriamos mažataršiam automobiliui, elektrinėms judumo priemonėms – paspirtukui, mopedui ar motociklui – įsigyti arba automobilio utilizavimo pažymai „iškeisti“ į daugkartinį viešojo transporto bilietą, dalijimosi paslaugų piniginę. Daugiau informacijos apie šias galimybes – Aplinkos projektų valdymo agentūros interneto svetainėje.
Įvesti automobilių taršos mokestį verčia pats gyvenimas. Lietuvoje per pastaruosius 15 metų kelių transporto keliama tarša padidėjo net 50 proc. Siekdama mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, valstybė kiekvienam sudaro sąlygas pasirinkti – ar vairuojant taršų automobilį mokėti taršos mokestį, ar, jį pakeitus mažiau taršiu, išvis nemokėti.
Visos transporto priemonės registracijos mokesčio ir nuo 2023 m. įsigaliosiančio metinio automobilio naudotojo mokesčio įplaukos bus nukreipiamos į Darnaus judumo fondą, kurio lėšas savivaldybės naudos viešojo transporto plėtrai ir darnaus judumo dviračiais ir paspirtukais infrastruktūrai gerinti.
Aplinkos ministerijos inf.