• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Aud­ro­nė Rus­tei­kie­nė: „Ma­nau, kad mū­sų pa­grin­di­nis įran­kis yra be­są­ly­giš­ka mei­lė žmo­gui“

Telšių žinių redakcija
12 gruodžio, 2023
Žmonės ir Nuomonės, Pirmas puslapis, Pirmas puslapis
2

Lapk­ri­čio 15 die­ną Tel­šiuo­se as­me­nims su pro­to ir psi­chi­kos ne­ga­lia du­ris at­vė­rė gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mai. Jų va­do­vė Aud­ro­nė Rus­tei­kie­nė pa­gal­bos ran­ką so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­tiems žmo­nėms tie­sia jau dau­giau nei de­šimt­me­tį, o pir­muo­sius gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mus vie­šo­ji įstai­ga „Gy­venk kar­tu“ prieš ket­ve­rius me­tus įkū­rė Rai­niuo­se. Kvie­čia­me ar­ti­miau su­si­pa­žin­ti su A. Rus­tei­kie­ne po­kal­by­je, ku­ria­me ji da­li­ja­si pa­sa­ko­ji­mu apie dar­bo pra­džią, kas­die­ny­bę, pa­ti­ria­mus iš­šū­kius bei tai, kas nuo­lat ve­da į prie­kį.

– Kaip ir ka­da gi­mė idė­ja įkur­ti pir­muo­sius gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mus VšĮ „Gy­venk kar­tu“?

– Sa­vęs paieš­ko­se bu­vau gan il­gai. Dir­bau ki­to­se pro­fe­si­nė­se sri­ty­se, o ir ma­no pir­mo­sios stu­di­jos bu­vo ki­tos kryp­ties. Vė­liau, pa­si­rin­ku­si so­cia­li­nio dar­bo stu­di­jas, la­bai džiau­giau­si ir iš kar­to su­pra­tau at­ra­du­si sa­ve. Po stu­di­jų pra­dė­jau dirb­ti so­cia­li­ne dar­buo­to­ja Tel­šių mo­te­rų bend­ri­jo­je „Ak­va­li­na“, vyk­džiau pro­jek­ti­nę veik­lą „Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jų, pa­ti­rian­čių so­cia­li­nę at­skir­tį, in­teg­ra­ci­ja į dar­bo rin­ką“. Net neį­si­vaiz­da­vau, kad yra tiek daug žmo­nių, ku­riems rei­kia pa­gal­bos. Be­si­bai­giant pro­jek­tui, ga­vau so­cia­li­nės dar­buo­to­jos dar­bą su neį­ga­liai­siais Tel­šių cent­re „Vil­tis“. Pra­džio­je dir­bau su dar­že­li­nu­kais, pa­ra­gin­ta di­rek­to­rės pe­rė­jau dirb­ti į die­nos so­cia­li­nį sky­rių su neį­ga­liais suau­gu­siai­siais. Man dar­bas la­bai pa­ti­ko ir se­kė­si. Su­ži­no­ju­si apie ga­li­my­bę kur­ti gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mus ne­ga­lią tu­rin­tiems žmo­nėms Tel­šių ra­jo­ne pa­si­da­li­jau sa­vo idė­ja su Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos So­cia­li­nės pa­ra­mos ir rū­py­bos sky­riaus ve­dė­ja ir Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vais. Ga­vu­si pri­ta­ri­mą, kar­tu su vy­ru pra­dė­jau ruoš­ti pa­tal­pas ir do­ku­men­tus. O veik­los pra­džia iš­ties bu­vo ne­leng­va, ka­dan­gi ją dar ap­sun­ki­no kaip tik vi­sa­me pa­sau­ly­je pra­si­dė­ju­si CO­VID-19 pan­de­mi­ja.

– Ne­se­niai at­si­da­rę ant­rie­ji gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mai – dar vie­na idė­ja iš Jū­sų anks­tes­nių pla­nų?

A. Rusteikienė atidarė gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mus „Gy­venk kar­tu“.

– Rai­niuo­se įstei­gu­si VšĮ „Gy­venk kar­tu“, su­ži­no­jau, kad dar yra pro­jek­tas „Bend­ruo­me­ni­nių ap­gy­ven­di­ni­mo bei užim­tu­mo pa­slau­gų as­me­nims su pro­to ir psi­chi­kos ne­ga­lia plėt­ra Tel­šių ra­jo­ne“. Nusp­ren­džiau ja­me da­ly­vau­ti. Šei­ma, aiš­ku, pri­ta­rė, pa­lai­kė, kas man yra la­bai svar­bu ir rei­ka­lin­ga. Vy­ras ta­da pa­ža­dė­jo, kad jei lai­mė­si­me pro­jek­tą, grįš iš už­sie­nio ir dirb­si­me abu neį­ga­lių­jų la­bui. Ir tą pro­jek­tą mū­sų įstai­ga lai­mė­jo – tai reiš­kia dve­jus gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mus ir vie­ne­rius sa­va­ran­kiš­ko gy­ve­ni­mo na­mus. Ta­čiau su na­mų paieš­ka už­tru­ko­me, se­no na­mo pri­tai­ky­mas ir re­konst­ruk­ci­ja rei­ka­lau­ja daug kaš­tų, taip pat ne­bu­vo tin­ka­mos pa­siū­los. Bet pa­vy­ko ras­ti vie­ną na­mą ir jį pri­tai­ky­ti, ku­riuo da­bar la­bai džiau­gia­mės ir vis dar gy­ve­na­me įkur­tu­vių nuo­tai­ko­mis.

– Ko­kį iš­skir­tu­mė­te iš­šū­kį ar sun­ku­mus, su ku­riais ten­ka su­si­dur­ti dir­bant so­cia­li­nį dar­bą?

– Kar­tais man la­bai liūd­na ir ne­sup­ran­ta­ma, ko­kio­je vie­to­je šiais lai­kais yra žmo­gus, kur yra žmo­giš­ku­mas, nes bū­na vi­so­kių die­nų, kai nu­svy­ra ran­kos ir su­vo­ki, kad kaž­kam neį­ga­lus žmo­gus yra nie­kas. Bet kai ma­tai neį­ga­lių­jų emo­ci­jų, el­ge­sio net li­gos me­tu po­ky­čius, ta­da su­pran­ti sa­vo dar­bo svar­bą.

– Gal ga­lė­tu­mė­te iš­skir­ti ke­lis ar vie­ną sėk­mės at­ve­jį, kai pa­jau­tė­te, kad gru­pi­nio gy­ve­ni­mo na­mai ir Jū­sų pa­gal­ba neį­ga­lia­jam tik­rai pa­dė­jo?

– Tu­rė­jo­me su­dė­tin­gą at­ve­jį, kai net ma­no pa­čios pa­tir­tis sa­kė, kad, ko ge­ro, pa­dė­ti ne­pa­vyks, bet, ži­no­ki­te, kly­dau. Su­si­dū­rė­me su vi­du­ti­nio am­žiaus ne­ga­lią tu­rin­čia mo­te­ri­mi, ku­ri gy­ve­no ne­pri­žiū­ri­ma ir ne­gė­rė vais­tų. Jos gy­ve­ni­mo są­ly­gos bu­vo bai­sios: mo­te­ris bas­tė­si po kai­mą su pa­ga­liu, ne­val­giu­si, iš­se­ku­si. Mums pri­rei­kė ke­le­rių me­tų dar­bo, ir ši mo­te­ris pa­si­kei­tė neat­pa­žįs­ta­mai. Ma­nau, kad mū­sų pa­grin­di­nis įran­kis yra be­są­ly­giš­ka mei­lė žmo­gui. Pa­vyz­džiui, anks­čiau ji pul­da­vo su prie­kaiš­tais ant žmo­nių, bu­vo pik­ta, su sa­vi­mi kal­bė­da­vo­si, ges­ti­ku­liuo­da­vo ran­ko­mis ir vis klaus­da­vo, ka­da ją ve­šiu na­mo, bet da­bar to­kių klau­si­mų ne­li­ko. Mo­te­ris mo­ka ap­si­ka­bin­ti ir pa­dė­ko­ti, no­ri bū­ti gra­ži, my­li sa­vo drau­gus, vis­kuo su jais da­li­ja­si, yra ra­mi ir pa­ten­kin­ta.

Ki­ta neį­ga­li mo­te­ris bi­jo­jo žmo­nių, vi­sur vaikš­čio­da­vo pa­skui ma­ne, pra­ktiš­kai ne­kal­bė­jo. Aš ma­niau, kad ji iš vi­so ne­kal­ba. Da­bar ji ne tik kal­ba, bet ir pa­sa­ko, ko no­ri. Pa­me­nu, vie­ną kar­tą par­duo­tu­vė­je su­šu­ko: „Aš to no­riu! Aš to no­riu!“, ir man šir­dy­je pa­si­da­rė taip ge­ra. Žmo­nės, pa­ju­tę tą ši­lu­mą, tą žmo­giš­ką po­žiū­rį į juos, tie­siog at­gy­ja. Aš ne­be­ma­tau jų ne­ga­lios, ma­tau cha­rak­te­rį. Mes drau­gau­ja­me, dis­ku­tuo­ja­me, ke­liau­ja­me, žai­džia­me. Štai čia ir yra ta tik­ro­ji ma­no dar­bo es­mė – ma­ty­ti pa­si­kei­tu­sius, at­si­ga­vu­sius, lai­min­gus žmo­nes,

– Be­veik vi­są lai­ką su sun­ku­mus pa­ti­rian­čiais as­me­ni­mis dir­bo­te akis į akį. Kaip jau­čia­tės ei­da­ma nau­jas – va­do­vės – pa­rei­gas?

– Man rei­kė­jo lai­ko pri­si­pra­tin­ti tas pa­rei­gas, nes aš jų ne­la­bai no­rė­jau ir ieš­ko­jau, kas ga­lė­tų vie­to­je ma­nęs jas užim­ti. Taip, aš ne „po­pie­ri­nis“ žmo­gus, man rei­kia dirb­ti su žmo­nė­mis. Aš mo­ku san­ty­kį su žmo­gu­mi už­megz­ti, man tai pa­vyks­ta, tuo­met man vi­si dar­bai ei­na kaip iš pyp­kės. Bet da­bar gal­vo­ju, ko­kią bū­čiau klai­dą pa­da­riu­si, jei­gu bū­čiau pa­siel­gu­si ki­taip. Aš ma­tau, kaip ką rei­kia da­ry­ti, ir dar­buo­to­jams tai pa­sa­kau. Pa­vyz­džiui, kaip neį­ga­lie­ji tu­ri bū­ti ap­reng­ti, kaip tu­ri elg­tis prie sta­lo ar vie­šo­se vie­to­se, ko­kio­se užim­tu­mo veik­lo­se jie ga­lė­tų da­ly­vau­ti.

– Kaip se­kė­si ir se­ka­si su­bur­ti dar­buo­to­jų ko­man­dą? Kuo va­do­vau­ja­tės?

– Šio­je vie­to­je la­bai svar­bus ati­tin­ka­mas po­žiū­ris į dar­bą. Čia ne koks vers­las, čia yra gy­ve­ni­mas. Ren­kuo­si žmo­gų, ku­ris atei­tų iš šir­dies ir tą šir­dį jiems ati­duo­tų. Ne­ga­li bū­ti „atei­ni ati­dirb­ti“, rei­kia su­kur­ti ry­šį su neį­ga­liais žmo­nė­mis. Aš nie­ka­da ne­pa­vy­džiu ki­tam po­pu­lia­ru­mo, ta­len­to ar dar­bo re­zul­ta­tų, kaip tik vi­sa­da sa­vo dar­buo­to­jus ska­ti­nu mo­ky­tis, to­bu­lė­ti vi­sur da­ly­vau­ti, do­mė­tis nau­jo­vė­mis. Dar­be tu­ri bū­ti pa­gar­ba vie­nas ki­tam tarp neį­ga­lių­jų ir tarp dar­buo­to­jų.

Kor­ne­li­ja ŠMUKŠ­TAI­TĖ

Kitas įrašas

Ste­po­nui Ka­mi­nui – gar­bin­gas ap­do­va­no­ji­mas

Comments 2

  1. Dainora says:
    2 metai ago

    Labai ačiū už straipsnį,malonu skaityti ir suprasti, kad direktorė dirba žmonėms – tai labai reta, šių dienų visuomenėje.

    Atsakyti Report comment
  2. Dainora says:
    2 metai ago

    Labai ačiū už straipsį, skaitant malonu suvokti, kad direktorė dirba žmogui – tai labai reta, šių dienų visuomenėje.

    Atsakyti Report comment

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Re­dak­ci­jos su­ma­ny­mas duo­da vai­sių – Vy­dū­no kaš­to­nai ža­liuo­ja
Tel­šiš­kės sėk­mė tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se Is­pa­ni­jo­je
Odon­to­lo­gas Ta­das But­ri­mas: „Že­mai­tis be sa­vo kraš­to – kaip dan­tis be šak­nies“
„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Sa­vi­val­dy­bė pirks bu­tą Bir­žu­vė­nų dva­re

Žemaičių kultūra

Tradicinės ir naujos šventės – neatsiejama vasaros dalis
Sekmadienį prasideda IV tarptautinis vargonų muzikos festivalis
Mykolo Biržiškos anūkė: „Jūs esate mūsų žmonės, o mes esame jūsų“
Kur augai tu, šventasis Kryžiaus medi?
Kuopos gretose – jau pustrečio šimto šaulių
Seime eksponuojama Sigito Strazdausko nuotraukų paroda

Laisvalaikis

„Že­mai­ti­jos tau­rė-2025“
Grilyje kepti jautienos kebabai su jogurtiniu padažu
Jubiliejinis „Varnių kermošius 2025“
„Tulp­me­džio žy­dė­ji­mas“ – tra­di­ci­nė šven­tė De­gai­čiuo­se
Kon­cer­tų cik­las „Sie­los mu­zi­ka 2025“ Ga­dū­na­vo Švč. Jė­zaus Šir­dies baž­ny­čio­je
Tūkstančiai kilometrų – dviračiais

Sveikata

Karštis ir sveikata: kaip apsisaugoti karštomis vasaros dienomis?
Kei­čia­si gy­dy­mo įstai­gų ver­ti­ni­mas: at­si­žvelgs ne tik į veik­lą ir fi­nan­sus, bet ir į po­žiū­rį į pa­cien­tą
Siū­lo­ma plės­ti de­fib­ri­lia­to­rių tink­lą: lai­ku su­teik­ta pa­gal­ba pa­dė­tų iš­gel­bė­ti tūks­tan­čius žmo­nių
Sveikatos priežiūra šiuolaikiniame pasaulyje
Kodėl profesionali burnos higiena svarbi net tiems, kurie valosi dantis du kartus per dieną?
Patarimai į ką atkreipti dėmesį renkantis žuvų taukus
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Pasak atlikto tyrimo, kas antras vaikas Lietuvoje nesikalba apie savo problemas su tėvais ar seneliais ir jaučiasi vieniši. Kaip manote – ar jūsų vaikai jums pasipasakoja apie bėdas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset