„Žinia, kad planuojama steigti naują karinį poligoną, kurio viena galimų teritorijų apimtų ir dalį Telšių rajono, Žemaitijos sostinę pasiekė praėjusių metų spalio mėnesį. Tuomet nuotoliniu būdu mums, aplinkinių savivaldybių merams, buvo pristatyta tik parengta galimybių studija su preliminariai numatytomis teritorijomis. Tačiau, žinoma, informacijos apie tokius pokyčius reikia ženkliai daugiau, o visų svarbiausia – reikalinga išgirsti rajono gyventojų nuomonę. Tačiau net ir po vizito į Pabradės karinį poligoną, į kurį vykau drauge su Telšių rajono seniūnijų deleguotais gyventojų atstovais, situacija netapo ženkliai aiškesnė nei man, nei rajono gyventojams. O netrukus po to Krašto apsaugos ministerija informavo, kad planuojant steigti naują karinį poligoną yra numatoma skelbti naują Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos konkursą ir su jo rezultatais rajoną supažindinti tik išanalizavus rekomendacijas ir išvadas. Reaguodamas į šią situaciją, siekdamas apginti gyventojų interesus ir atsižvelgdamas į tai, kad rajonui tikslinga ir reikalinga pateikti išsamesnę ir naujausią informaciją apie esamą situaciją poligonui steigti, pasitaręs su Savivaldybės tarybos nariais kreipiausi į krašto apsaugos ministrą prašydamas pagal galimybes periodiškai informuoti ir pateikti duomenis Telšių rajono savivaldybei apie naujai rengiamos naujo karinio poligono steigimo galimybių studijos procesą, tarpinius etapus, gautus rezultatus ar kitą rajonui svarbią informaciją, susijusią su minėtojo poligono steigimu. Tuomet gavau atsakymą, jog suprasdami mūsų susirūpinimą pabrėžia, kad nėra priimta galutinių sprendimų dėl konkrečios galimo poligono steigimo vietos, o šiandien rezultatas jau aiškus – rezervuotos teritorijos Vakarų Lietuvoje yra atšaukiamos“, – akcentuodamas svarbą pateisinti gyventojų lūkesčius kalbėjo Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.
Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.
Naujo poligono poreikis išlieka, todėl artimiausiu metu planuojama skelbti naują konkursą galimybių studijai dėl potencialių teritorijų, tinkamų naujam kariniam poligonui įsteigti, identifikavimo.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tikslina kriterijus ir technines specifikacijas, kurios būtų keliamos organizuojant paslaugos pirkimo konkursą visos Lietuvos aplinkos vertinimo studijai atlikti. Šia studija bus siekiama išsiaiškinti, kuri vieta Lietuvos teritorijoje būtų tinkamiausia karinių pratybų reikmėms, taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus.
2020 m. KAM užsakymu jau buvo atlikta studija dėl teritorijų identifikavimo galimam naujam kariniam poligonui steigti. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta studija buvo identifikavusi potencialias teritorijas Vakarų Lietuvoje, kurios pagal nustatytus kriterijus (ar nėra didelių gyvenviečių, gamtos saugomų / apsaugos teritorijų, didelių dirbamų žemės ūkio plotų ir kt. reikšmingi veiksniai) galėjo būti potencialiai tinkamos kariniams poligonams. Tokios vietos buvo įvardytos trys: Telšių r. ir Mažeikių r. savivaldybių teritorijose, Šiaulių r. ir Akmenės r. savivaldybių teritorijose arba Kelmės r. savivaldybės teritorijoje.
Naujoji galimybių studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją. Į ją bus įtraukti gamtosauginiai, demografiniai, ūkiniai ir geologiniai kriterijai. Į šiuos kriterijus bus atsižvelgiama siekiant nustatyti, ar būsimoji teritorija yra tinkama karių ir karinės technikos manevravimo bei šaudymo pratyboms. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų (daugiau kaip 1 tūkst. karių su karine technika) manevravimo ir dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas.
Pastaraisiais metais vykstant intensyviai Lietuvos kariuomenės modernizacijai ir plėtrai, steigiant naujus karinius vienetus, įsigyjant ir įsisavinant naują ginkluotę, turimuose poligonuose buvo pasiektos visos karinio rengimo galimybių ribos, todėl išaugo karinėms pratyboms pritaikytos teritorijos poreikis.
Dabar turimuose kariniuose poligonuose ir teritorijose treniruojasi tiek Lietuvos, tiek kitų NATO Lietuvoje esančių šalių kariai, kurie integruoti į Lietuvos gynybos sistemą, todėl šių vietovių užimtumas šiandien yra perkrautas ir neužtikrina pakankamų sąlygų kartu treniruotis mūsų šalies ir sąjungininkų kariams.
Kariniai poligonai – teritorijos, skirtos karių treniruotėms, tačiau neturinčios visiško karinės teritorijos statuso. Kai nevyksta mokymai, juose galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti. Poligonuose taip pat taikomi griežti NATO aplinkosaugos reikalavimai, ribojamos medžioklės ir komerciniai miškų kirtimai. Turima praktika rodo, kad įkūrus poligoną padaugėja naujų galimybių vietos verslui ir žmonėms, nutiesiama nauja infrastruktūra – keliai, dujų, elektros linijos, vandentiekis, pritraukiamos investicijos ir sutvarkoma aplinka, auga nekilnojamojo turto poreikis ir vertė.
Galutinį sprendimą dėl karinio poligono steigimo ar esamų plėtros priims LR Vyriausybė arba poligono steigimą pripažinus ypatingos valstybinės svarbos projektu – LR Seimas.
Telšių rajono savivaldybės ir KAM inf.
Nuotrauka iš KAM archyvo
Loading ...
