Kartu tai ir didelis kokybinis šuolis, kuris keičia gyventojų kasdienybę: leidžia gyventi ne tik šilčiau, taupiau, bet ir patogiau, jaukiau, saugiau. Senieji daugiabučių rajonai turi ir sutvarkytą infrastruktūrą, dažnai yra patogioje miesto vietoje, todėl vis sėkmingiau konkuruoja su naujos statybos būstais.
Atsparūs aplinkos poveikiui, ilgaamžiai ir saugūs.
Šiandien daugiabučių modernizavimas yra visapusis procesas: atnaujinama ne tik išorė, bet ir vidus, iš pradžių įvertinus bendrą namo būklę bei potencialą. Anot Kauno technologijos universiteto mokslininkės Jurgitos Černeckienės, renovuoti seną daugiabutį verta, jei pastatas buvo prižiūrimas, o jo konstrukcijos tebėra tvirtos.
„Sudėtinga pasakyti, ką turi naujos statybos gyvenamieji namai, ko negalima būtų pasiekti atliekant senų daugiabučių renovaciją. Tinkamai atnaujinti pastatai sėkmingai atlaiko apkrovas, aplinkos poveikį, išlieka ilgaamžiai bei saugūs“, – tvirtina J. Černeckienė.
Efektyviai sprendžia miesto gyvenimo iššūkius
Lietuvos statybų inžinierių sąjungos narys inžinierius Mantas Šakočius tvirtina, kad renovacija turi būti kompleksinė – būtina suplanuoti kokybišką šiltinimą, modernias šildymo ir vėdinimo sistemas, pašalinti šilumos tiltelius, užtikrinti sandarumą ir naudoti ilgaamžes, Lietuvos klimatui pritaikytas medžiagas. Naujos valstybės finansuojamos priemonės leidžia ne tik didinti energinį efektyvumą, bet ir gerinti gyvenimo kokybę.
„Balkonų išplėtimas, jų langų ir durų angų didinimas, naujų balkonų, dviračių saugyklų, priedangų įrengimas, elektromobilių įkrovimo stotelės efektyviai sprendžia miesto gyvenimo iššūkius – nuo patogumo ir ekologijos iki saugumo“, – sako M. Šakočius.
Įmanoma transformuoti pagal šiandienos standartus
Svarbus ir istorinis aspektas – anot Švedijoje, Malmėje gyvenančio architekto Džiugo Lukoševičiaus, senieji daugiabučiai gali būti transformuoti taip, kad atitiktų šiandienos miestų kokybės standartus. Be to, tai nėra Lietuvos unikumas – šią problemą turi daugelis Europos šalių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai, Švedija.
Tokie pastatai yra tam tikros epochos ženklas, išsaugoti tokios statybos pėdsaką miesto struktūroje reiškia išlaikyti istorijos tęstinumą ir urbanistinį įvairialypiškumą, kuris turi savo vertę ir rolę. Tačiau ruošiantis renovacijai reikėtų nepamiršti kitų miesto funkcijų: kultūrinės, viešosios paskirties, komercinės, pavyzdžiui, pirmuose atnaujintų daugiabučių aukštuose įrengti parduotuvėles, kavines, galerijas.
„Vieni tokį architektūrinį paveldą vertina kaip reikšmingą istorinį palikimą, kiti siūlo kuo greičiau jį naikinti. Tačiau – tiesa greičiausiai slypi per vidurį – šie rajonai yra XX a. modernistinės urbanistikos pavyzdys. Malmėje gausu projektų, kuriuose negriaunant nė vieno seno daugiabučio rajono struktūra pertvarkoma taip, kad atitiktų šiandienos poreikius, atspindėtų tvaraus ir patrauklaus miesto įsivaizdavimą“, – akcentuoja architektas.
Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Benita GAIŽIŪNAITĖ
Loading ...
