At­mink, tu nie­ka­da ne­si pa­lik­tas vie­nas

Vie­ni­šu­mas – tai jaus­mas, api­brė­žia­mas kaip ry­šio ne­jau­ti­mas su ki­tais žmo­nė­mis. Tai reiš­kia, kad vie­ni­šu­mą ga­li­ma jaus­ti net ir ap­link sa­ve tu­rint daug žmo­nių, ta­čiau ne­tu­rint su jais gi­les­nio ry­šio. Žmo­nės su ne­ga­lia, kaip ir kai ku­rios ki­tos vi­suo­me­nės gru­pės, ga­li bū­ti pa­žei­džia­mi ir daž­niau jaus­ti vie­ni­šu­mą dėl to, kad vi­suo­me­nė­je vis dar vy­rau­ja įvai­rios stig­mos, ku­rios ne­re­tai ska­ti­na at­stū­mi­mą, truk­do kur­ti gi­les­nį ry­šį.

„Jau­ni­mo li­ni­jos“ psi­cho­lo­gas My­ko­las Kriš­čiū­nas pa­sa­ko­ja apie ne­ga­lią tu­rin­čių vai­kų ir jau­ni­mo psi­chi­kos svei­ka­tos ge­ri­ni­mą ir tei­gia, kad no­rint su­teik­ti pa­gal­bą svar­bu už­tik­rin­ti sau­gią erd­vę tai pa­da­ry­ti.

Pa­gal­ba at­vi­ra vi­siems

Da­ly­da­ma­sis sa­vo pa­tir­ti­mi M. Kriš­čiū­nas sa­ko, kad ne­re­tai jau­nam žmo­gui yra sun­ku tiks­liai iš­sa­ky­ti sa­vo jaus­mus, min­tis, to­dėl po­kal­bis pra­si­de­da nuo to, kuo žmo­gus gy­ve­na čia ir da­bar. Eks­per­to tei­gi­mu, pa­si­tai­ko si­tua­ci­jų, kai su­ne­ri­mę tė­vai ar suau­gu­sie­ji pa­ra­gi­na sa­vo vai­kus pra­šy­ti pa­gal­bos, kar­tais tie­sio­giai krei­pia­si ir vai­kai bei paaug­liai be at­ski­ro pa­ra­gi­ni­mo.

Psi­cho­lo­go nuo­mo­ne, sau­gu­mą ir pa­si­ti­kė­ji­mą ku­ria tai, jog „Jau­ni­mo li­ni­jos“ tei­kia­ma pa­gal­ba yra ne­mo­ka­ma, ano­ni­miš­ka ir kon­fi­den­cia­li.

„Mes ne­klau­sia­me žmo­gaus am­žiaus, var­do, gy­ve­na­mo­sios vie­tos ir ki­tų ap­lin­ky­bių, kal­ba­mės tik apie jo pa­ti­ria­mą si­tua­ci­ją ir ky­lan­čius sun­ku­mus. Tad ir ar­ti­mie­ji ga­li lik­ti ne­ži­nan­tys, jog as­muo krei­pė­si pa­gal­bos.

„Jau­ni­mo li­ni­ja“ ir mū­sų sa­va­no­riai di­džiuo­ja­si tuo, kad prii­ma­me vi­sus, ku­riems rei­ka­lin­ga emo­ci­nė pa­ra­ma. Ka­dan­gi bend­rau­ti su sa­va­no­riais ga­li­ma tiek te­le­fo­nu, tiek po­kal­biais in­ter­ne­tu, ke­lis­kart pa­di­dė­ja emo­ci­nės pa­ra­mos priei­na­mu­mas – kai ku­riems ga­li bū­ti leng­viau bend­rau­ti vie­nu ar ki­tu for­ma­tu – ku­ria­ma sau­gi at­mos­fe­ra, ku­ri pa­ska­ti­na kreip­tis įvai­raus am­žiaus as­me­nis, tu­rin­čius ne­ga­lią“, – pa­sa­ko­jo psi­cho­lo­gas.

Pa­sak M. Kriš­čiū­no, tiks­lios sta­tis­ti­kos, kiek į „Jau­ni­mo li­ni­ją“ krei­pia­si ne­ga­lią tu­rin­čių vai­kų, iki šios die­nos nė­ra, ta­čiau tei­gia­ma, kad to­kių krei­pi­mų­si iš­ties pa­si­tai­ko.

Kal­ba­ma su­pran­ta­ma kal­ba

„Jau­ni­mo li­ni­jo­je“ nau­do­ja­mi uni­ver­sa­lūs inst­ru­men­tai ir tech­ni­kos, ku­rios ga­li bū­ti pri­tai­ko­mos ne­prik­lau­so­mai nuo am­žiaus ar ki­tų cha­rak­te­ris­ti­kų. Emo­ci­jos ir mąs­ty­mas yra uni­ver­sa­lūs reiš­ki­niai, ku­rie pa­si­reiš­kia bet ko­kia­me am­žiu­je bet ko­kiai ly­čiai.

„Be jo­kios abe­jo­nės, ski­ria­si žmo­nių kal­bė­ji­mo ma­nie­ros, min­tys, ge­bė­ji­mas iš­reikš­ti sa­vo jaus­mus, tad kiek­vie­nas sa­va­no­ris sten­gia­si už­megz­ti uni­ka­lų ry­šį su sa­vo pa­šne­ko­vu. Ta­čiau su kiek­vie­nu iš jų sten­gia­mės kal­bė­tis nuo­šir­džiai, as­me­niš­kai, įvar­dy­ti jaus­mus ir „va­din­ti daik­tus tik­rai­siais var­dais“. Ma­ty­da­mi, kad pro­ble­mos ga­li bū­ti su­dė­tin­gos ir ne­vien­kar­ti­nės, vi­suo­met ra­gi­na­me kreip­tis to­les­nės pa­gal­bos į spe­cia­lis­tus“, – kal­bė­jo jis.

Psi­cho­lo­gas plė­to­ja min­tį sa­ky­da­mas, kad kai ku­rių žmo­nių emo­ci­jas bū­na leng­va at­pa­žin­ti iš kar­to, o kai ku­rių emo­ci­jų žo­dy­nas yra ap­ri­bo­tas žo­džiais „ge­rai“, „blo­gai“ ar „nor­ma­liai“. Dėl šios prie­žas­ties sten­gia­ma­si pri­si­tai­ky­ti prie be­si­krei­pian­čio­jo ir kal­bė­ti jam su­pran­ta­ma kal­ba. Kar­tais sa­vo emo­ci­jas yra leng­viau pa­žin­ti per fi­zi­nes iš­raiš­kas, kar­tais – per veiks­mus ar mąs­ty­mą („no­riu rėk­ti“, „no­riu verk­ti“, „no­riu juok­tis“). At­pa­ži­nus emo­ci­jas tam­pa leng­viau tvar­ky­tis su ne­ri­mu, stre­su ir ki­to­mis ky­lan­čio­mis pro­ble­mo­mis.

Ma­to­mas po­ky­tis

Kiek­vie­na ne­ma­lo­ni ir ne­ga­ty­vi pa­tir­tis ga­li ati­to­lin­ti nuo ki­tų žmo­nių, ga­li su­si­da­ry­ti įspū­dis, kad jei­gu su ke­liais žmo­nė­mis ne­jau­čia­ma ry­šio, jo ne­bus ga­li­ma pa­jus­ti su nie­kuo.
„Po po­kal­bių su „Jau­ni­mo li­ni­jos“ sa­va­no­riais ne­re­tai gir­di­me, kad priim­ti ir iš­girs­ti žmo­nės jau­čia­si įkvėp­ti vil­ties, jog ir su ki­tais žmo­nė­mis jiems ga­li sek­tis bend­rau­ti ir bū­ti kar­tu. Ma­nau, kad bend­ruo­me­nei svar­bu su­vok­ti bū­ti­ny­bę bū­ti at­vi­riems, siek­ti priim­ti ki­tus ne­prik­lau­so­mai nuo jų ne­ga­lios ar sta­tu­so, įver­tin­ti tai, kad su kai ku­riais žmo­nė­mis ga­li­me tu­rė­ti ma­žiau na­tū­ra­lių są­ly­čio taš­kų, ta­čiau tam tik­rą ry­šį su ki­tu žmo­gu­mi no­ri­me pa­siek­ti kiek­vie­nas“, – dės­tė spe­cia­lis­tas.

Pas­ta­rai­siais me­tais pa­ste­bi­mi po­ky­čiai „Jau­ni­mo li­ni­jo­je“: po­kal­biai tam­pa il­ges­ni, o pro­ble­mos – įvai­res­nės. To prie­žas­tys, anot M. Kriš­čiū­no, yra komp­lek­si­nės. Jis įvar­di­jo il­gą lai­ką be­si­tę­su­sią ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ją ir ka­ran­ti­ną, pra­si­dė­ju­sį ka­rą, taip pat pri­dū­rė, kad ir eko­no­mi­niai sun­ku­mai iš­ties pri­si­de­da prie įtam­pos ir ne­ri­mo vi­suo­me­nė­je.

Di­de­lė pa­ra­mos pa­klau­sa

M. Kriš­čiū­nas ak­cen­ta­vo, kad jau­ni žmo­nės vis drą­siau kal­ba apie sa­vo psi­chi­kos svei­ka­tą, tad ir te­mos, ku­rio­mis jie kal­ba, yra vis įvai­res­nės; vi­suo­met daž­nos yra san­ty­kių, vie­ni­šu­mo, ne­ri­mo, psi­chi­kos svei­ka­tos su­tri­ki­mų te­mos, taip pat dau­giau nei kas de­šim­tas krei­pi­ma­sis yra su­si­jęs su sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka ar sa­vęs ža­lo­ji­mu, ku­ris yra ne­re­tai pa­si­tai­kan­tis tarp jau­nų žmo­nių“, – kal­bė­jo M. Kriš­čiū­nas.

Be vi­sa ko, pa­tar­ti­na su­vok­ti, kad jau­ni žmo­nės, pra­de­dan­tys sa­vo sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą, šiuo lai­ko­tar­piu daž­nai bū­na ne­ži­nio­je dėl dau­ge­lio vi­suo­me­ni­nių, tech­no­lo­gi­nių ir ki­tų pa­si­kei­ti­mų. Psi­cho­lo­gas pa­brė­žė, jog emo­ci­nės pa­ra­mos po­rei­kis vi­suo­met bu­vo aukš­tas, o da­bar­ti­nis lai­ko­tar­pis iš­si­ski­ria tuo, kad pro­ble­mų ir sun­kių jaus­mų šal­ti­nių mas­tas yra itin pla­tus.

„Jau­ni­mo li­ni­ja“ tei­kia emo­ci­nę pa­gal­bą te­le­fo­nu 8 800 28 888 ar­ba in­ter­ne­tu https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-po­kal­biais-in­ter­ne­tu/

Dau­giau apie emo­ci­nius ir psi­chi­kos svei­ka­tos sun­ku­mus bei ne­mo­ka­mos pa­gal­bos ga­li­my­bes ga­li­ma ras­ti in­ter­ne­to sve­tai­nė­se www.pa­gal­ba­sau.lt, www.tue­si.lt.