At­lie­kų rū­šia­vi­mas. Kiau­lių dar pa­si­tai­ko

Kon­tei­ne­ris ŽA­LIO­SIOS AT­LIE­KOS. Lyg ir ne­tu­rė­tų kil­ti klau­si­mų, ką į jį ga­li­ma dė­ti, dar kiek smul­kes­nė­mis rai­dė­mis ant kon­tei­ne­rio šo­no paaiš­kin­ta de­ta­liau. Jis pa­sta­ty­tas žmo­nių pa­to­gu­mui at­si­kra­ty­ti ža­lie­no­mis. At­ro­do, vis­kas aiš­ku ir pa­pras­ta. O kad taip bū­tų…

Aurelija SERVIENĖ

Ža­lie­nų kon­tei­ne­ry­je – bui­ti­nės at­lie­kos

Vis dar at­si­ran­da to­kių, ku­riems ir į įspė­jan­čius už­ra­šus, ir į kaž­kie­no dar­bą nu­si­spjau­ti: į ža­lių­jų at­lie­kų kon­tei­ne­rį, ku­ris pa­sta­ty­tas ties Ram­by­no g. Tel­šiuo­se, kaž­kas ant­ra­die­nio va­ka­re ar tre­čia­die­nį iš ry­to su­ver­tė bui­ti­nes at­lie­kas, plas­ti­ko pa­kuo­tes. Ko ge­ro, ant tų at­lie­kų ki­tas, ne­pa­ma­tęs ar ne­pa­gal­vo­jęs, už­mes glė­bį ža­lie­nų… Kaž­kas tu­rės pa­pil­do­mo ne­ma­lo­naus dar­bo.

Atė­ję įsi­ti­kin­ti pranešimu gre­ta kon­tei­ne­rio su­tik­to praei­vio pa­klau­sė­me, kaip va­din­ti taip pa­siel­gu­sį žmo­gų? Su­lau­kė­me konk­re­taus at­sa­kymo: „Toks žmo­gus yra KIAU­LĖ.“
Ko­dėl mes vis dar ne­ga­li­me įpras­ti prie ele­men­ta­rios tvar­kos? Kas ir ko­dėl blo­kuo­ja to­kių įgū­džių su­si­for­ma­vi­mą? Ar šei­mo­se ir ug­dy­mo įstai­go­se tvar­kin­gu­mo įgū­džiams for­muo­ti ski­ria­me lai­ko?

Pri­mi­ni­mas

Tel­šių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (TRATC) dar kar­tą pri­me­na, ką ga­li­ma ir ko ne­ga­li­ma dė­ti į ža­lie­noms skir­tą kon­tei­ne­rį.

Į ža­lių­jų at­lie­kų kon­tei­ne­rį ga­li­ma mes­ti:

•  sus­mul­kin­tas ša­kas;
•  au­ga­lų la­pus;
•  nup­jau­tą žo­lę;
•  ve­lė­ną;
•  ra­vė­jas;
•  vai­sių ir dar­žo­vių lie­ka­nas;
•  pju­ve­nas;
•  ka­vos ir ar­ba­tos tirš­čius.

Į ža­lių­jų at­lie­kų kon­tei­ne­rį drau­džia­ma mes­ti:

•  mė­sos at­lie­kas;
•  žu­vies at­lie­kas;
•  rie­ba­lus;
•  kau­lus;
•  vir­tas dar­žo­ves;
•  plas­ti­ko at­lie­kas;
•  stik­lo at­lie­kas;
•  šu­nų ir ka­čių fe­ka­li­jas;
•  sker­die­nos at­lie­kas;
•  saus­kel­nes;
•  ak­me­nis ir že­mes;
•  ki­tas ko­mu­na­li­nes at­lie­kas.

Ką sa­ko spe­cia­lis­tai?

TRATC-o at­lie­kų tvar­ky­mo spe­cia­lis­tė-kont­ro­lie­rė Tel­šiuo­se Ra­sa Var­pu­čians­kie­nė „Tel­šių ŽI­NIOMS“ pa­sa­ko­jo, jog mies­to žmo­nių įpro­čiai rū­šiuo­jant ža­lie­nas ei­na ge­ryn. Nors taip bu­vo ne vi­sa­da. Prieš ke­le­tą me­tų, kai tik at­si­ra­do ža­lie­nų kon­tei­ne­riai, žmo­nės į juos me­tė, ką su­gal­vo­jo, mai­šais temp­da­vo bui­ti­nes at­lie­kas. Dėl to bu­vo net priim­tas spen­di­mas ža­lie­nų kon­tei­ne­rius iš­vež­ti iš mies­to, tie­siog ki­taip ne­be­bu­vo įma­no­ma su­val­dy­ti si­tua­ci­jos. Ta­čiau šiais me­tais grą­ži­nus juos į vie­tą vis­kas pa­si­kei­tė, gal­būt žmo­nės pa­si­mo­kė ar są­mo­nin­gai pra­dė­jo rū­šiuo­ti.

Pa­sak R. Var­pu­čians­kie­nės, ža­lio­sios at­lie­kos iš kon­tei­ne­rių iš­ve­ža­mos į Gau­di­kai­čių kai­me esan­čią at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lę, ten jos ap­do­ro­ja­mos, var­to­mos, ma­la­mos ir gau­na­mas iš jų kom­pos­tas, ku­ris iš­ke­liau­ja į ra­jo­no se­niū­ni­jas, par­kus, dar­že­lius…

Pa­si­do­mė­jo­me, ko­kia si­tua­ci­ja pas kai­my­nus Plun­gė­je. TRATC-o Plun­gės spe­cia­lis­tas, at­sa­kin­gas už at­lie­kų tvar­ky­mą, tvirtino, jog Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je į ža­lie­nų kon­tei­ne­rius žmo­nės at­lie­kas me­ta tvar­kin­gai, ki­tos rū­šies at­lie­kų pa­si­tai­ko re­tai. Prob­le­ma iš­li­kusi tik to­kia, kad in­di­vi­dua­lių na­mų gy­ven­to­jai į ža­lie­noms skir­tus kon­tei­ne­rius su­kra­to karš­tus pe­le­nus, dėl to kar­tais su­de­ga kon­tei­ne­riai.

Jau­ni­mas mo­ko­mas at­sa­kin­gai rū­šiuo­ti

Tel­šių „Kran­to“ pro­gim­na­zi­jo­je ne­ma­žai kal­ba­ma su jau­ni­mu apie at­lie­kų rū­šia­vi­mą. Pro­gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Jo­lan­ta Bru­žie­nė „Tel­šių ŽI­NIOMS“ pa­sa­ko­jo, ką nu­vei­kė su pir­mo­kais dėl šiukš­lių rū­šia­vi­mo: „Kal­bė­da­mi apie šiukš­lių rū­šia­vi­mą į pa­gal­bą pa­si­tel­kė­me vy­res­niuo­sius drau­gus penk­to­kus – Kris­ti­jo­ną ir Ke­vi­ną. Jie 1c kla­sės mo­ki­niams pra­ve­dė dvie­jų pa­mo­kų cik­lą „Stop šiukš­lėms!“. Pir­mo­kai dar kar­tą pa­si­kar­to­jo, kaip ir ko­dėl rei­kia tin­ka­mai rū­šiuo­ti šiukš­les, su­ži­no­jo, kiek lai­ko yra įvai­rios at­lie­kos, at­li­ko kū­ry­bi­nę už­duo­tį, ži­nias pa­si­tik­ri­no žais­da­mi „Ka­hoot“ žai­di­mą. Su­rin­kę šiukš­les ant Zak­so kal­no vai­kai įsi­ti­ki­no, kad su įvai­rio­mis pa­kuo­tė­mis ir bui­ti­nė­mis at­lie­ko­mis žmo­nės dar el­gia­si neat­sa­kin­gai. Pir­mo­kams už­siė­mi­mai pa­ti­ko, jie ža­dė­jo tin­ka­mai rū­šiuo­ti šiukš­les ir pa­ska­tin­ti tai da­ry­ti sa­vo drau­gus.“

Įp­ro­čius bū­ti­na ug­dy­ti nuo ma­žens

Tel­šių lop­še­lio-dar­že­lio „Nykš­tu­kas“ di­rek­to­rė Gied­rė Ja­chi­mo­vič pa­sa­ko­jo, jog švie­ti­mo įstai­go­je į ug­dy­mo pro­ce­są įtrauk­ta įvai­riau­sių edu­ka­ci­nių pra­kti­kų, ska­ti­nan­čių svei­ką gy­ven­se­ną ir ap­lin­ko­sau­gą. Di­rek­to­rės nuo­mo­ne, at­lie­kų rū­šia­vi­mo bei ki­tus įpro­čius bū­ti­na ug­dy­ti nuo ma­žens, nes vai­kai juos leng­viau pe­ri­ma. Lop­še­lio-dar­že­lio ug­dy­ti­niai mo­ko­si rū­šiuo­ti at­lie­kas per žai­di­mą, pa­sa­ko­ji­mą, edu­ka­ci­nes veik­las, nes tai vai­kams pa­lie­ka ypač di­de­lį įspū­dį. Pe­da­go­gai į sa­vo pla­nus yra įtrau­kę „sa­vai­tės te­mų“, kai vai­kams pa­sa­ko­ja­ma apie svei­ką mi­ty­bą, eko­lo­gi­ją, gam­tą, au­ga­liu­kus, or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs už­siė­mi­mai apie eko­lo­gi­ją, tva­ru­mą, rū­šia­vi­mą. Vi­si vai­kai la­bai no­riai rū­šiuo­ja – plas­ti­ką, po­pie­rių.
„Ke­lis kar­tus per me­tus „nykš­tu­kie­čių“ bend­ruo­me­nę kvie­čia­me at­neš­ti pa­se­nu­sią elekt­ro­ni­kos tech­ni­ką, ren­ka­me ne­tin­ka­mas nau­do­ti ba­te­ri­jas į spe­cia­lų­jį kon­tei­ne­rį – taip ban­do­me pri­si­dė­ti prie ap­lin­ko­sau­gos. Lop­še­lis-dar­že­lis „Nykš­tu­kas“ šį­met įsi­trau­kė į ap­lin­kos tau­so­ji­mo pro­jek­tus „Mes rū­šiuo­jam“, „Ža­lia­sis taš­kas“, – pa­sa­ko­jo G. Ja­chi­mo­vič ir pa­si­da­li­jo ja­po­nų pa­tar­le: „Šva­ru ne ten, kur tvar­ko­ma, šva­ru ten, kur ne­šiukš­li­na­ma.“