Artimųjų kryžiaus keliai atgaunant mirusiojo kūną

Artimo žmogaus netektį patyrę namiškiai susidūrė su valstybės tarnautojų biuro- kratizmu – keletą dienų negalėjo pašarvoti mirusiojo.
Penktadienį Janapolės kaime savo namuose nuo laiptų nukrito šešių vaikų tėvas Leonas Martinkus. Šešiasdešimt penkerių metų ūkininkas mirė sekmadienį ryte Klaipėdos ligoninėje.
Iš uostamiesčio į Janapolės laidojimo namus mirusiojo kūnas parvežtas tik antradienį vakare, mat, velionio artimųjų teigimu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai delsė suteikti reikiamus dokumentus morgui.
Policijos pareigūnai savo kaltę neigia ir verčia ją Klaipėdos medicinos ekspertui – esą šis laiku neatliko skrodimo.
Mirusio ūkininko L. Martinkaus sūnūs Mindaugas ir Jonas – nuoširdūs, darbštūs janapoliškiai. Trečiadienį, kelioms minutėms palikę tėvo karstą, tvirti vyrai tramdė ašaras pasakodami apie pastarųjų dienų įvykius. Sūnūs vis jaudinosi dėl savo mamos, skaudžiai išgyvenančios netektį, būklės ir linkėjo, kad niekam netektų pajausti tokio siaubo, kokį patyrė jų šeima. Negana to, kad širdis drasko netekties skausmas, janapoliškiams teko paaukoti daugybę nervų, laiko ir pinigų, kol galėjo pašarvoti brangų žmogų.
Istorija ilga ir sudėtinga, tad pradėkime apie viską nuo pradžios.
Išvežė į Klaipėdos ligoninę
Dvidešimt ketverių metų velionio sūnus Jonas prisimena tą lemtingą naktį: liepos 13 d., praėjusį penktadienį, apie 23.30 val., jis antrajame namo aukšte kalbėjosi su sesers vyru, kai pasigirdo bildesys ir mamos klyksmas.
Nubėgęs žemyn, vaikinas suprato, kad laiptais, vedančiais į rūsį, nukrito tėvas.
Pašnekovo manymu, nelaimė įvyko, nes tėvas tamsoje sumaišė rūsio duris su greta esančiomis tualeto durimis. Paslydęs laiptais, jis dar bandė kibtis į prie sienos buvusius laidus, tačiau šie neatlaikė.
Artimiesiems pribėgus, vyras nekvėpavo, tačiau netrukus įkvėpė ir pradėjo alsuoti.
Skubiai atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Vežamas į ligoninę, L. Martinkus buvo sąmoningas, kalbėjosi su artimaisiais.
Sūnus Jonas pasakojo, jog Regioninėje Telšių ligoninėje tėvui buvo peršviesta galva. Vaikinas medicinos terminų nežino, taigi gydytojų diagnozę perteikė savais žodžiais: pakraujavusios smegenys ir kaukolės patrupinimas.
Sunkios būklės pacientą Telšių medikai išsiuntė į Klaipėdos ligoninę. Vežamas į uostamiestį, vyras buvo šviesaus proto, drauge mašinoje buvusiam sūnui Jonui kalbėjo: „Ko jūs varginatės, viskas gerai, važiuokite namo.“
Gyvybė užgeso
Klaipėdos medikai, apžiūrėję nuo laiptų nukritusį vyrą, artimiesiems neleido likti su juo. Ryte į Klaipėdos ligoninę atvyko L. Martinkaus žmona, dukra ir svainis. Traumą patyręs vyriškis jautėsi neblogai, kalbėjo mažiau, mat, artimųjų teigimu, jam buvo suleista raminamųjų vaistų. Padedamas šeimos narių, vyras nuėjo į tualetą.
Artimieji grįžo namo. Šeštadienį vakare paskambinę į ligoninę sužinojo, kad tėvas išvežtas į Reanimacijos skyrių.
Kraupi žinia apie mirtį pasiekė sekmadienį ryte, apie 6.35 val. Jaunasis ūkininkas Jonas, ant kurio pečių dabar guls visas ūkis, besidarbuodamas prie gyvulių, sulaukė skambučio iš Klaipėdos ligoninės. Gydytojas pranešė, kad tėvas prieš 5 min. mirė. Artimiesiems tai buvo didžiulis šokas ir skausmas.
Du velionio sūnūs gyvena Airijoje. Sekmadienio naktį, įsigiję labai brangius lėktuvo bilietus, jie parskrido į Lietuvą.
Apsilankė kriminalistė
Artimieji iš gydytojų išgirdo, jog nepavyks sutvarkyti formalumų, kadangi sekmadienis – nedarbo diena.
„Pirmadienį ryte apie 9–9.30 val. paskambinau į morgą, pasakė, jog reikia dokumentų iš Telšių policijos, kad galėtų daryti skrodimą“, – prisiminė velionio sūnus Jonas.
Pasak jo, į namus buvo atvažiavusi kriminalistė. Ji apžiūrėjo įvykio vietą, paveikslavo, matavo laiptus, kuriais nukrito tėvas. Surašiusi informaciją, davė ją pasirašyti mirusiojo sūnui.
Tiesa, broliai svarstė, kodėl kriminalistė į įvykio vietą atvyko ne naktį po nelaimės, o gerokai vėliau.
Liepė papildyti
Pirmadienį velionio artimieji išvyko į Klaipėdą tikėdamiesi parsivežti mirusįjį.
„Daktaras darė operaciją, palaukėme, kol baigs, tada pasakė, kad reikėjo ne tokių popierių, kokius gavo iš Telšių policijos“, – teigė mirusiojo sūnus. Tai reiškė, kad iš morgo kūno nepavyks pasiimti.
„Telšių policija parašė kažkokį siuntimą, jog įvyko įvykis, klaipėdiškiai paprašė, kad pareigūnai kažką patikslintų: nežinau, kas ten per klausimai, jų buvo 5“, – apie tai, kas vyko, toliau pasakojo Jonas.
„Klaipėda faksu nusiuntė klausimus, kad Telšiai atsakytų ir persiųstų atgal. Telšių kriminalistas Algis Norkus sako, kad išsiuntė tuos atsakymus, o mano brolis Klaipėdoje laukia – jų nėra“, – prisiminė Airijoje gyvenantis velionio sūnus Mindaugas.
Pirmadienį kūno neatsiėmė
Velionio artimieji apie tų sunkių dienų įvykius pasakojo atvirai – jiems nėra ko slėpti. A. a. L. Martinkus užaugino šešis vaikus: keturis sūnus ir dvi dukras, taigi natūralu, kad atžalos stengėsi, jog po mirties tėvas galėtų ilsėtis ramybėje. Šeima, nesulaukdama patikslintų dokumentų, kreipėsi į kitą kriminalistą, šis atsakęs, esą šiandien nieko negalima padaryti, nes jau penkios, baigiasi darbo valandos.
Artimieji kalbėjosi ir su pareigūne Lina Rupšiene, tvarkiusia kūnui atsiimti reikiamus dokumentus. Ši pasakiusi, kad pavaduoja pareigūną, jo pavardės pašnekovai nepamena (red.: pavadavo kriminalinę policiją kuruojantį Liną Špakauską). Vėliau paaiškės, kad tomis dienomis nedirbo ne tik L. Špakauskas, atostogavo ir kiti su istorija susijusių pareigūnų viršininkai.
„Sakiau kriminalistei: žmogus dvi dienas guli morge ir negalime atsiimti kūno, šiandien pirmadienis, praėjo visa diena, o popierių nėra. Klausiau, jei dabar jos tėvukas mirtų, ką ji darytų – tylėjo moteris, nežinojo, ką atsakyti. Jos nekaltinau, tik norėjau vieno – pasiimti tėvuko kūną. Pareigūnė sakė visiškai suprantanti, bet nieko negalinti padaryti“, – sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo Mindaugas.
Dokumentas be parašų
Taigi, nors Telšių pareigūnai sakė, kad pirmadienį informaciją išsiuntė į Klaipėdą, uostamiesčio atstovai tikino nieko negavę.
„Telšių policijos pareigūnai turėjo paimti iš ligoninės išrašą, ką mano tėvukui padarė penktadienį, bet nepaėmė. Nebežinojome, ką daryti, vaikščiojome kaip ant adatų. Per pažįstamus susiradome žmogų, jis pasakė, kur kreiptis. Ten jau prasidėjo pinigai. Reikalai ėmė judėti: pasirodo, ir po darbo valandų į darbą pareigūnai gali ateiti. Paskambino broliui, sakė važiuoti į Telšius, išrašys išrašą“, – nieko neslėpdamas pasakojo Mindaugas.
Štai kaip viskas klostėsi toliau. Antradienį šeimai pavyko gauti reikiamą dokumentą, tačiau jame nebuvo nė vieno parašo! Tai perpildė netekties skausmą išgyvenančių janapoliškių kantrybės taurę.
„Mane jau pyktis pradėjo imti, galvoju: nuvažiuosiu, nusipirksiu šautuvą ir pradėsiu šaudyti. O ką bedaryti?! Gi dokumentas be parašo tarytum tualetinis popierius – negalioja. Skambiname, klausiame, kur parašai, sako – tuoj atsiųsime pasirašytą… Paskui pats Algis Norkus nuvažiavo į ligoninę, paėmė išrašą, nors turėjo tai padaryti dar pirmadienio ryte. Katafalkas laukė prie ligoninės, jis pats išnešė popierius. Išvežėme juos į Klaipėdą“, – kalbėjo velionio ūkininko sūnus.
Į Klaipėdos morgą mirusiojo artimieji atvyko apie 11.35 val. Pietūs turėjo baigtis 12.45 val., bet darbuotojai iš jų grįžo prieš 14 val.
„Paskambinome namiškiams, kad gausime kūną – tarsi akmuo nuo krūtinės nukrito“, – sakė pašnekovai.
Į Janapolę velionis buvo parvežtas antradienį, apie 17.30 val., amžino poilsio atgulė ketvirtadienį.
Mirusio L. Martinkaus sūnūs nelinki niekam blogo, tik nesuvokia policijos pareigūnų abejingumo ir nenoro dirbti.
Kaltę verčia ekspertui
Nenuostabu, kad su policijos pareigūnais, mūsų angelais sargais, žmonės nesusikalba. Vargiai su jais sekėsi susikalbėti ir „Telšių ŽINIOMS“ – siuntinėjimai nuo vienų durų prie kitų, nemandagus tonas ir jokio konkretumo.
Kadangi Telšių AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas atostogauja, prašydami komentaro, pirmiausia kreipėmės į jį pavaduojantį Vaclovą Akavickį. Jis nuo komentarų susilaikė ir pasiuntė pas savo kolegą – Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėją Virginijų Jankauską, pavaduojantį skyriaus vedėją Imantą Motiejūną (pastarasis taip pat atostogauja). Šio skyriaus Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininke ir dirba minėta Lina Rupšienė.
V. Jankauskas, paklaustas, ar policija, gavusi informaciją apie nuo laiptų nukritusį vyrą, neturėjo operatyviau apžiūrėti įvykio vietos, atsakė, kad budėtojai, gavę pranešimą apie įvykį, jį turi paskirti tam tikram pareigūnui: „Reikia žiūrėti, koks ir kada gautas pranešimas. Tai buvo penktadienį, aš nedirbau, nežinau.“ Pareigūnas tikino, jog dokumentuose parašai tikriausiai buvo padėti, bet nufaksavus jų nebesimatė.
Tiek V. Jankauskas, tiek L. Rupšienė kaltę dėl šios istorijos bando suversti Klaipėdos medicinos ekspertui – esą jis delsia daryti ekspertizes ir dėl to buvo jau ne viena problema.
„Jeigu ponulis šiknos nepakelia nueiti prie kito stalo ir padaryti skrodimo… Čia yra faktas. Lavonai mūsų visuomenėje laikomi lavoninėje, o ne policijos komisariate“, – gynėsi L. Rupšienė. Ji sakė pirmadienį sulaukusi Klaipėdos medicinos eksperto skambučio: „Jis klausia, kur objektas, sakau – lavoninėje.“ Pastaba – objektu vadintas mirusiojo kūnas.
L. Rupšienė teigė, kad dokumentus Klaipėdon faksavo, taip pat juos pirmadienį padavė mirusio vyriškio sūnui. Tačiau nutylėjo ir tik paklausta patvirtino, kad tuos dokumentus buvo liepta patikslinti. Pasiteiravus, kada tai buvo padaryta, pareigūnė atsakė: „Aš to nedariau, ne pas mane medžiaga, o pas kriminalistą Norkų.“
Paklausta, ar visada tiek ilgai užtrunka dokumentų rengimas, Smurtinių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininkė atsakė, kad tai pirmas kartas per 18 darbo metų, ir vis kalbėjo, kad tik ji komisariate lieka atpirkimo ožiu, nors nori tik gero.
Komisariato viršininko komentaras
Skaitytojams primename, kad policijos komisariatas – vieša įstaiga, išlaikoma iš mūsų visų lėšų, pareigūnai – vieši asmenys, o Visuomenės informavimo įstatymas kiekvienam iš mūsų suteikia teisę gauti žinias apie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus ir kt.
Sugrįžome pas laikinai Telšių AVPK viršininko pareigas einantį V. Akavickį. Jis, išreiškęs nepasitenkinimą ir priekaištus dėl sutrukdymo, taip pat negalėjo pasakyti nieko konkretaus.
„Medžiagos neteko paskaityti, nes ji yra pas A. Norkų, kuris tiria šį įvykį. Šiandien jis po budėjimo išvykęs namo už 30 km. Užduotis buvo surašyta, tą tiksliai žinau, kada ir kokiu laiku, vėluojant ar nevėluojant, negalėčiau pasakyti, tam reikalingas papildomas tyrimas, kurį policija atliks viduje, ir tada išsiaiškins, – sakė V. Akavickis. – Kai žmogus mirė, buvo surašyta užduotis ekspertams, kad nustatytų mirties priežastį. Atsakymas negautas, tad negalime atsakyti, ar žmogui kažkas galėjo pagelbėti ar nepagelbėti, ar galėjo būti nusikalstama veika įvykdyta, ar tai tikrai nelaimingas atsitikimas. Dėl terminų ir kūno atsiėmimo negaliu komentuoti, nes tam reikalingas papildomas tyrimas.“
Pranešimą iš Regioninės Telšių ligoninės apie L. Martinkaus sužalojimus Telšių AVPK gavo naktį iš penktadienio į šeštadienį, 1.46 val. Paklaustas, kada pareigūnai turėjo apžiūrėti įvykio vietą, laikinasis Telšių AVPK viršininkas atsakė: „Įvykiai skirstomi į A, B, C kategorijas, kiekvienai kategorijai nustatytas laikas, per kurį turime nuvažiuoti į įvykio vietą. Pagal pirminį pranešimą, tai nebuvo pati aukščiausia kategorija, buvo tik trauma, o ne žuvimas. Kokiu laiku ir kokiu greičiu nuvyko, negalėčiau pasakyti, nes man reikia pasižiūrėti, kaip įforminti tyrimo eigos dokumentai.“
Regis, šioje istorijoje, kaip ir daugelyje kitų, kaltų gali ir neatsirasti. Tačiau visada lieka sąžinė, tik klausimas, ar visų ji dar gyva…