Į Telšių rajono savivaldybės tarybos narį Vytautą Rakicką kreipėsi Nabažų kaime, Tryškių sen., gyvenanti Meinorių šeima. Ūkelis, kuriame gyvena trys vaikai, mama, tėtis ir močiutė, – nedidelis, bet prižiūrėtas. Šeima turi keletą hektarų žemės, laiko penketą galvijų. Atrodo, nieko netrūktų, tačiau trijų vaikų motinos širdį slegia viena problema: šeima neturi galimybių nuvežti atžalas į mokyklą, tad joms tenka pėdinti daugiau nei 3 km iki Šiaulių plento, kad galėtų įsėsti į autobusą, nuvešiantį į ugdymo įstaigą. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos direktorius Juozas Maneikis teigė šią situaciją žinantis, bet esą nieko pakeisti negali, mat papildomam mokyklinio autobuso maršrutui pinigų nėra skirta, o koreguoti UAB „Telšių autobusų parkas“ maršrutą – neturintis galių.
Antanas NEKRAŠIUS
Į Nabažų kaimą Tryškių seniūnijoje vykome kartu su Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu V. Rakicku, į kurį, nesulaukusi iš kitų pagalbos, kreipėsi Angelė Meinorienė. Specialiai pamatavome atstumą nuo tos vietos, kur vaikai įsėda į autobusą, iki Meinorių kiemo – daugiau nei 3 km (tiksliau – 3,074 km). Kelias pakankamai geros būklės, ypač iki netoliese minėtos šeimos gyvenančio ūkininko. Pasukus nuo ūkininko – prasideda miško keliukas. Jis šiek tiek siaurokas, tad didesniam, 40 vietų autobusui gal ir būtų sudėtinga juo važiuoti. Išvažiavę iš miško keliuko, atsidūrėme kuklioje sodyboje, kur mūsų laukė Meinoriai: pasitiko tėvas, motina, abu jų mažamečiai vaikai (didysis buvo mokykloje) ir močiutė, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, – buvusi tremtinė.
Angelė Meinorienė pasakojo, kad iš jų kiemo kiekvieną ankstyvą rytą, o šaltuoju metų sezonu – dar ir tamsiu paros metu, iki Šiaulių plento išsiruošia abu jos sūnūs: 16-metis ir jo broliukas pirmokas. Pastarasis, anot motinos, išgyvenęs ne vieną operaciją, turi daug sveikatos problemų, todėl toks kelias iki autobuso kiekvieną rytą jam tampa tikru iššūkiu. „Vaikai keliasi 5–6 val. ryto. Autobusas atvyksta 7.30 val. Kol nueina iki Šiaulių plento – trunka daugiau nei 30 min. Vienas iš jų – pirmokėlis, todėl nukeliauti tokį atstumą jam labai sunku. Turi pailsėti 2–3 kartus. Ypač baisu, kada žiemą vaikai turi išeiti, kai dar būna tamsu. Miško keliai, taigi, neapšviesti… Jiems kyla pavojus ir dėl saugumo: daug aplinkui valkataujančių šunų, o jei dar koks šernas užpultų… Nei aš, nei mano vyras neturime vairuotojo pažymėjimo, todėl nėra galimybių vaikus nuvežti iki mokyklos arba autobuso. Pati turiu problemų su kojomis – negaliu kiekvieną kartą jų palydėti… Kreipėmės ir į seniūniją, ir į mokyklos direktorių. Nieko. Gal dėl to, kad esame įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą, mūsų niekas ir negirdi?“ – kalbėjo moteris. Angelė prisiminė, kaip į jos problemą reagavo seniūnijos socialinė darbuotoja: „Man pasakė, kad „gerai – tavo vaikai sportininkais išaugs…“
Negana to, nuo kitų metų paruošiamąją mokyklos grupę pradės lankyti jauniausia Meinorių atžala. „Norėjau jį dar šiemet leisti į darželį, bet kur tas mano vabalėlis tokį kelią iki autobuso eis…“ – sakė pašnekovė. Moteris paprašė Telšių rajono savivaldybės tarybos nario V. Rakicko padėti išspręsti kilusią problemą dėl vaikų pavėžėjimo.
Kartu su Angele, Savivaldybės tarybos nariu pasibeldėme į Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos direktoriaus J. Maneikio kabineto duris. Vadovas V. Rakickui teigė, jog apie Meinorių šeimos vaikų pavėžėjimo problemą žinantis, tačiau nieko pagelbėti negalįs. Esą mokyklinis autobusas iš aplinkinių gyvenviečių surenka vaikus trimis maršrutais: nuo Šarkalnės, Kairiškių ir Maldenių. Visi šie maršrutai nesikerta su Nabažų kaimu. O norint iš ten su mokykliniu autobusu paimti vaikus – reikėtų dar vieno autobuso ir atskiro maršruto. Bet Telšių rajono savivaldybė tam nėra skyrusi finansavimo. J. Maneikis tvirtino negalintis daryti įtakos nuo Šiaulių plento vaikus paimančio ir iki Tryškių vežančio UAB „Telšių autobusų parkas“ autobuso maršrutui (kad šis galėtų privažiuoti arčiau Nabažų kaimo, – red.). Esą tai galinti padaryti tik Telšių rajono keleivinio transporto organizavimo komisija.
V. Rakickui paklausus, ką direktorius, žinodamas apie šią problemą, padarė, J. Maneikis atsakė, kad informavo Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrių, kuris pavedė jam įvertinti, ar yra galimybė 40 vietų UAB „Telšių autobusų parkas“ autobusui privažiuoti iki Meinorių sodybos. „Buvau nuvažiavęs ir apžiūrėjau tą kelią, – pasakojo J. Maneikis, – realiai didelis autobusas turi galimybę nuvažiuoti tik iki ūkininko sodybos, nes kitur sudėtinga būtų jam apsisukti. Apie tai informavau Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrių. O sprendimą dėl maršruto korekcijos priima Keleivinio transporto organizavimo komisija.“
„Pirmą kartą girdžiu apie šią problemą, – teigė Telšių rajono keleivinio transporto organizavimo komisijos pirmininkas Zenonas Mockus. – Na, paprastai tėvai, kuriems kyla problemų dėl vaikų pavėžėjimo, kreipiasi į mokyklos direktorius, o šie – į mus. Tada mes sprendžiame apie galimybę koreguoti vieną ar kitą maršrutą. Tačiau jokio prašymo ar pageidavimo iš Tryškių nesame gavę.“ Z. Mockus tikino nematantis jokių problemų pakoreguoti maršrutą, jei tik autobusas turi galimybę privažiuoti: „Ar gali, ar negali autobusas privažiuoti, apsisukti ir pan., nuvykę į vietą įvertins UAB „Telšių autobusų parkas“ darbuotojai. O kad keletą kilometrų pailgės maršrutas… tik autobusas turės anksčiau išvažiuoti. Suprantama, kad galbūt nepavyks paimti vaikų nuo pat durų slenksčio. Bet jei keliais kilometrais sutrumpėtų jų kelias iki autobuso – tai jau būtų gerai.“
V. Rakickas taip pat pravėrė ir Telšių rajono savivaldybės mero Vytauto Kleivos duris. Apie Meinorių šeimos problemas papasakojęs Tarybos narys iš rajono vadovo išgirdo pažadą, jog šis pasidomės situacija bei pakalbės tiek su Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos direktoriumi, tiek informuos Telšių rajono keleivinio transporto organizavimo komisiją.
„Skaudu matyti, kada rajono valdžia sugeba rasti pinigų savireklamai, UAB „Telšių autobusų parkas“ – milijoninės vertės autobusui įsigyti, tačiau negali rasti lėšų vaikams pavėžėti, – užvėręs rajono vadovo duris, kalbėjo V. Rakickas. – Kada pradėjau domėtis Meinorių problema, viena Savivaldybės administracijos skyriaus vedėja man pasakė: „O ką? Seniau būdavo, kad vaikai iki mokyklos eidavo ir 7 km.“ Tiesiog pritrenkia toks valdininkų požiūris. Tai dar prisiminkime baudžiavos laikus, kada ponams nugaras reikėjo lenkti. Praėjo tie laikai, ponai. Gerbkime kiekvieną žmogų bei rūpinkimės mūsų šalies ateitimi – vaikais. Ypač kada mūsų Lietuvėlėje jų taip sumažėjo. Tikiuosi, kad meras savo pažado „neužmirš stalčiuje“ ir nebereikės vaikams kiekvieną rytą iki autobuso pėdinti 3 km.“
Jei nors kiek rajono vadovams bet kiek rūpėtu tie dėl kurių gerovės jie privalo dirbti tokie perliukai iš valdininkėlių lūpų kaip „gerai – tavo vaikai sportininkais išaugs…“ ar „O ką? Seniau būdavo, kad vaikai iki mokyklos eidavo ir 7 km.“ būtų įvertinti tokius niekšelius pasiunčiant susipažinti su darbo birža. Tokiu nihilizmu tegali mano manymu pasižymėti ar sicildemokratai, ar darbo parcija. Artėja rinkimai todėl mes rinkėjai tai turėtumėme įvertinti, nes niekas kitas to nepadarys.
Kaip sugebate ponas tarybos nary Vytautai tyliai dingti iš visuomenės tarpo po savaitėlę kas mėn.taip tyliai galėtumėte ir šitokias problemėles išspręsti kol mandatą turite.
kada jie tą darys? Neturi laiko. Kaip skaitome laikraščiuose, jie vedžioja vaikus per gatvę, per perėją ir fotografuojasi. Nu, protingai mąstant, galėtų ir tuos 3 km. už rankutės atvesti, bet dar kartą sakau — neturi laiko.
Kokie beširdžiai, nesigaili ligonio vaikučio. Maneikis tik savim tesirūpina. Kur žmoniškumas?