Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose priimtas motinai palankus sprendimas, viliantis, kad ji dar pasitaisys. Išnagrinėjęs aplinkybes, teismas nusprendė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškimą atmesti ir suteikti moteriai galimybę pasikeisti ir pasistengti susigrąžinti nepilnamečius vaikus, prieš kuriuos kažkada smurtavo, nesirūpino jais.
Giedra AKAVICKIENĖ
Apgyvendino globėjų šeimoje
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei, suinteresuoto asmens, t. y. motinos M. B., atstovei advokatei teismo posėdyje išnagrinėta civilinė byla pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pakeisti M. B. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje nustatytą laikiną motinos valdžios apribojimą jos nepilnamečių vaikų – sūnaus ir dukros – atžvilgiu į neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Nurodė, kad teismas tuomet laikinai apribojo motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, priteisė išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 220 eurų kas mėnesį.
Plungės apylinkės teismo nutartimi nepilnamečiams vaikams buvo nustatyta nuolatinė globa ir jų nuolatiniu globėju paskirtas R. K. Po teismo sprendimo priėmimo motina nė karto nesikreipė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl vaikų grąžinimo jai, vaikų svečiavimosi pas ją savaitgaliais, atostogų bei švenčių metu organizavimo, motinos valdžios apribojimo panaikinimo.
Susitikimai neigiamai veikia dukrą
Šeimai 2020 m. gegužės 7 d. buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, kuris baigtas 2023 m. gruodžio 7 d., nes šeima išsikėlė iš savivaldybės, kurioje pradėtas atvejo vadybos procesas. Palangos miesto socialinių paslaugų centras 2023 m. spalio 9 d. pateikė motyvuotą siūlymą, kuriame nurodė, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai.
Nepilnamečių vaikų motina nesistengia gerinti savo gyvenamojo būsto, kuris nėra pritaikytas gyventi šaltuoju laikotarpiu, be to, sodo namelyje nėra vandens, kanalizacijos. Ji taip pat nesigydo nuo alkoholio priklausomybės, specialistų apsilankymų metu dažnai būna neblaivi. Iš priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės pasišalino neišbuvusi net pusės laiko.
Vis dėlto motina su savo nepilnamečiais vaikais palaiko ryšį, bendrauja telefonu. Per 2023 metus globos centre buvo suorganizuoti trys susitikimai, keletą kartų nepilnamečių vaikų globėjas buvo vaikus nuvežęs pasimatyti su motina. Su sūnumi motina bendrauja dažniau, deja, su dukra – rečiau. Po individualių pokalbių su motina mergaitė būdavo susijaudinusi, kartais verkdavo ir prisišlapindavo į kelnes, todėl nuspręsta, kad pokalbyje su mama ji dalyvautų su broliu.
Globėjo šeimoje vaikai jaučiasi gerai, yra viskuo aprūpinti, juos sieja geri santykiai.
Bando pasikeisti pati ir pagerinti būstą
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo praėjo pakankamas laiko tarpas pasiruošti, nusiteikti vaikų grįžimui į šeimą, vaikus susigrąžinti kreipiantis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pasirengti savarankiškai vaikus auginti, išlaikyti ir rūpintis visais jų poreikiais. Motina vengia atlikti savo pareigą auklėti ir rūpintis savo vaikais, yra abejinga savo atžalų likimui ir tai laikytina atsisakymu rūpintis savo vaikais.
Motina teisme nesutiko, kad ji bloga. Moteris tikino, kad nėra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros ir bendravimo, juos myli. Kiek leisdavo finansinės galimybės, su vaikais susitikdavo. Kasdien su savo atžalomis bendrauja telefonu. Motina pripažino, kad nesiseka bendrauti su dukra, o kodėl, ji nežino. Deda visas pastangas mokėti išlaikymą. Lankėsi pas psichologą, psichiatrą, socialinį darbuotoją, reabilitacijos centre, išklausė kursus. Be to, nori pagerinti būstą – rengia projektą dėl nuotekų šalinimo įrenginio įrengimo sodo name.
Palūžo po vyro mirties
2024 m. gegužės 7 d. vykusio teismo posėdžio metu motina nurodė, kad su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškimu nesutinka. Patikino vaikus mylinti, tačiau iš jos reikalaujama per daug, t. y. turėti nuosavą būstą, mokėti išlaikymą vaikams 545 eurus per mėnesį, mokėti skolą už išlaikymą.
Moteris garsiai stebėjosi, kaip jai neturint aukštojo išsilavinimo, dirbant nekvalifikuotą darbą reikia įstengti sumokėti išlaikymą, padengti skolą ir dar pagerinti turimą būstą. Šiuo metu ji dirba, gauna nuolatines pajamas, moka išlaikymą ir jau padengė skolą antstoliui. O svarbiausia – nevartoja alkoholio.
Vaikams mama perka rūbus, higienos priemones, dėl socialinio būsto ji nesikreipė. Moteris atskleidė, kad po vyro, vaikų tėvo, mirties buvo palūžusi.
Advokatė teismui teigė, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas būtų neproporcingas ir per greitas. Mat moteris nėra visiškai nusišalinusi nuo motinos valdžios pareigų vykdymo, jos elgesys žalingos įtakos vaikams nedaro. Ji dirba, gauna nuolatines pajamas, su vaikais bendrauja.
Neužtenka vaikais domėtis fragmentiškai
Nuo 2020 m. gegužės 7 d. motinai buvo teikiamos socialinės paslaugos, sudarytas pagalbos planas, tačiau socialinės priežiūros paslaugos buvo nutrauktos 2023 m. gruodžio 7 d., nes moteris išvyko dirbti į užsienį. Be to, motina nebendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, nesigydė nuo alkoholio priklausomybės.
Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė, kad, nepaisant prastos praeities, motina stengiasi nenutraukti ryšio su vaikais. Dirbdama užsienyje, dažnai bendrauja telefonu, o būdama Lietuvoje, su jais susitinka. Nors nereguliariai, bet teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pagal finansines galimybes deda pastangas sumažinti skolą už išlaikymą.
Nors moters elgesio pokyčiai neapima visų probleminių jos gyvenimo būdo sričių, teismo nuomone, vaikų ir motinos tarpusavio ryšys nėra nutrūkęs, motina nėra visiškai nusišalinusi nuo rūpinimosi savo vaikais. Esant tokioms aplinkybėms, neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė.
Teismo vertinimu, šeimai teikiant socialines paslaugas, situacija dar gali pasikeisti, teismo suteiktas pasitikėjimas galėtų motyvuoti ir paskatinti moterį pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.
Beje, teismo posėdžio metu motina nurodė, kad nežino, ką turėtų daryti, kad susigrąžintų vaikus į savo šeimą. Jai išaiškinta, kad būtina bendrauti su socialiniais darbuotojais, priimti siūlomas psichologines ir kitokias paslaugas yra jos pareiga. Taip pat pažymėta, kad motinos interesai negali būti viršesni už vaikų interesus, domėtis fragmentiškai vaikais neužtenka. Tėvai turi gebėti atpažinti ir sugebėti patenkinti vaikų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Motina toliau turėtų nuolat teikti vaikams materialųjį išlaikymą, spręsti gyvenamosios vietos problemą (gerinti turimą gyvenamąjį būstą arba ieškotis kito), ugdyti motinystės įgūdžius, reguliariai lankyti vaikus, domėtis jų ugdymu, elgesiu, pasiekimais, bendradarbiauti su globėjais, vaikų lankomomis ugdymo įstaigomis.
Be to, motina turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis buvo nustatytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, nusprendė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo atmesti.