Artėjant šventėms šalies gyventojai jau žvalgosi eglučių. Vieni tradiciškai renkasi mišku kvepiančią gyvą žaliaskarę, kiti mielai dabina dirbtines eglutes.
Nors kasmet Kalėdų eglučių galima įsigyti jų pardavimo vietose, tačiau vis dar atsiranda piktadarių, kuriems kyla ranka šventinį medelį nusikirsti patiems, be leidimo, nors tai daryti griežtai draudžiama.
Aurelija SERVIENĖ
Pranešama apie nupjautų eglučių kelmus
Lapkričio 20 dieną prasidėjo nauja aplinkosaugos akcija „Miškas“. Jos metu miškų kontrolės specialistai organizuoja reidus šalies miškuose, tikrina eglučių pardavimo vietas. Taip stengiamasi prieš artėjančias žiemos šventes apsaugoti eglutes ir mišką nuo neteisėtų kirtimų.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai visą mėnesį miškuose vykdys ir prevencinę stebėseną. Mat artėjant Kalėdoms juos pasiekia vis daugiau informacijos iš miškininkų, pilietiškų žmonių apie aptinkamus naujus nupjautų eglučių kelmus, kurių daugėja.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Urtė Šimonytė „Telšių ŽINIAS“ informavo, jog ši akcija šalyje vykdoma pirmą kartą, kadangi AAD perėmė kontrolės funkcijas tik nuo 2021 m. liepos 1 d.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad nukirtus net ir vieną eglutę padaromas didelis nuostolis miškui. Kiekvienam medžiui užaugti ir susiformuoti reikia ne tik tam tikrų sąlygų, bet ir laiko. Eglė paprastai užauga per 60–70 metų. Savavališkai nukirstu medžiu būtų pasidžiaugiama geriausiu atveju mėnesį, o eglė miške džiugintų ne vieną dešimtmetį.
Miške eglutė pasodinama 3 metų amžiaus, iki tol ji auginama medelyne. Po to 5 metus medeliai prižiūrimi, juos ravint, tepant repelentus. Kalėdoms kertamos 5–10 metų eglutės, o kadangi Kalėdų eglė turi būti vešli, labiausiai tinkami medeliai, augantys miško aikštėse, nes ten daug šviesos ir vietos kerotis. Tokiu būdu sutrikdomas natūralus savaiminis miško atžėlimas, reikalingos papildomos lėšos želdinimui ir priežiūrai. Jei nukertama vyresnė kaip 20 metų eglė, skaičiuojama žala aplinkai, kuri priklauso nuo miškų grupės, ir jos dydis yra nuo 60 iki 435 Eur už 1 kubinį metrą.
Kaip ir kasmet, Kalėdų eglučių bus galima įsigyti jų pardavimo punktuose. Įprastai jomis prekiauja VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) teritoriniai padaliniai, prekybos centrai, turgavietės ir pan.
Didelės baudos
Savavališkas eglučių kirtimas užtraukia administracinę baudą. Nelegaliai pasipuošti namus bandančiam fiziniam asmeniui tektų sumokėti nuo 60 iki 300 eurų baudą bei atlyginti gamtai padarytą žalą. Juridiniam asmeniui tokia bauda siekia nuo 300 iki 600 eurų.
Apie neteisėtus miško kirtimus ar kitus pastebėtus pažeidimus galite pranešti telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.
Žmonių sąmoningumas didėja
Jau nemažai metų Valstybinių miškų urėdija organizuoja akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Ne išimtis bus ir šie metai. Gruodžio 16 d. (ketvirtadienį) 13–17 val. Telšių mieste eglių šakos bus dalijamos Turgaus aikštėje. VMU Telšių regioninis padalinys eglutėmis prekiaus Plungės r., Noriškių k., Medelyno g. 1. Darbo dienomis 9–18 val. Nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 23 d.
VMU Telšių regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Edita Lydienė teigė, jog Telšių regioninio padalinio miškininkai nustato neteisėtų eglučių kirtimų Telšių rajono miškuose, tačiau kasmet tokių atvejų skaičius mažėja: „Gyventojai gerbia tiek valstybinių, tiek privačių miškininkų darbą, tausoja miškus ir eglutes perka jų prekybos vietose. Manau, tai lemia didėjantis žmonių sąmoningumas.“
Gamtotvarkos specialistė primena, jog asmenys, ketinantys eiti kirsti eglutės į savo mišką, su savimi turėtų turėti miško nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Rekomenduotina tą daryti tik tokiose vietose, kur eglutės auga per tankiai ar po kitų medžių lajomis. Jeigu miško valdoje yra kvartalinių, elektros ar kitokių technologinių linijų, keliukų, eglutes galima kirsti nuo jų.
Žala savavališkai miške nukirtus eglę yra įvairi. Visų pirma, pasak E. Lydienės, tai – negautas nukirstos eglės medienos prieaugis, kuris galėjo didėti iki pat medžio brandos. Augdamas medis galėjo valyti orą, išskirti deguonį, surišti atmosferoje esantį CO2, kuris prisideda prie planetos klimato šiltėjimo, būti prieglobsčiu paukščiams, retoms augalų rūšims. Ant medžio, kuris pasibaigus jo gamtinei brandai nudžiūtų, galėtų įsikurti vabzdžiai, mintantys negyva mediena, tarp kurių dažnai pasitaiko ir retų rūšių. Medžiui nuvirtus ir pradėjus irti, aplink susidaro palankus mikroklimatas atsikurti naujajai miško kartai iš nukritusių sėklų nuo gretimų medžių.
„Tačiau aptariamu atveju viskas baigiasi mažo Kalėdų medelio nukirtimu, ir toliau visa, kas buvo išvardyta, negali vykti. Tai didelė žala gamtai“, – įsitikinusi gamtotvarkos specialistė.
Eglių kaina nekilo
Telšių rajone, Paragų kaime, esančiame medelyne dygiosiomis sidabrinėmis eglutėmis prekiaujanti Bronė Linkevičienė tvirtino, jog telšiškiai pamažu jau žvalgosi žaliaskarių, pradeda domėtis jų kainomis ir pasiūla.
„Jau septinti metai prekiaujame eglėmis, auginamomis tik vazonuose. Žmonės tokių pageidauja, nori jas papuošti namuose, verandose, lauke, įstaigose, o pasibaigus šventėms pasisodinti ir jas auginti toliau“, – pasakojo medelyno šeimininkė.
Pasak B. Linkevičienės, eglučių kainų šioms šventėms nekėlė, jos, kaip ir pernai, svyruoja nuo 10 iki 70 Eur, priklausomai nuo medžio dydžio.
Tradicijos
Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloristės, vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovės Ritos Macijauskienės teigimu, pagal tradicijas eglė turėtų būti puošiama Kūčių vakarą ir nupuošiama iki sausio 6-osios. Padabinta eglė turėtų džiuginti dvylika parų. Tikima, kad nusižengus tradicijoms namuose pasirodys bloga lemiančių ženklų.
„Kiek pamenu iš savo vaikystės, senelis atveždavo eglutę Kūčių vakarą arba dviem, trimis dienomis anksčiau į mūsų namus. Eglutė buvo statoma nedidelė – 0,5 metro aukščio. Visa šeima eglutę dažniausiai puošdavome šiaudinukais, obuoliukais, kabindavome saldainius, sausainius, su broliu karpydavome spalvotus popieriukus, apibarstydavome vatos gniužulėliais. Turėjome ir keletą pirktinių eglutės papuošalų. Šią tradiciją įskiepijau ir savo šeimai, tik žaliaskarės rūbas kitoks – puošnesnis, pasidabinęs viena – sidabrine – spalva. Dukros Urtės noru įpratome ją papuošti gyvą, nes užuodžiant jos kvapą labiau jaučiamas Kalėdų laukimas“, – prisiminimais dalijosi folkloristė.
Jos teigimu, labai svarbu nepamiršti, kad ir kokie prabangūs žaisliukai kabotų ant Jūsų eglės, niekas nesugebės sukurti kalėdinės nuotaikos, dvasios ir išgyvenimo, jei gražiausiais žaislais neišdabinsite savo vidaus. Kalėdos ateina tyliai…
Kolegei antrino Telšių kultūros centro etnografė Sigita Dacienė: „Nuo mano mažų dienų mūsų šeima puošdavo gyvą eglutę. Ir aš tęsiu šias tradicijas, visada puošiame gyvą eglę. Tikrai nedirbtinę.“
Loading ...
