Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra birželio 22 dieną organizavo konferenciją, kuri tapo ne tik puikia proga pasidžiaugti pasiektais rezultatais, bet ir aptarti sunkumus, apžvelgti tolimesnius daugiabučių renovacijos tikslus. Tačiau konferencijos „Renovacijos aktualijos“ metu daug dėmesio buvo skiriama ir atsinaujinančios energetikos svarbai ir jos taikymui gyvenamųjų daugiabučių renovacijai.
Renginio metu, aptariant atsinaujinančios energetikos temą, atkreiptas dėmesys į tai, kad vėjo ir saulės elektrinių savikaina tampa vis mažesnė. Martyno Nagevičiaus, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento teigimu, tam įtaką daro keli veiksniai, vienas jų – tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančios energijos technologijas.
„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pačią efektyvią. Pavyzdžiui, jėgainės darosi aukštesnės nei buvo prieš penkerius metus. Jei anksčiau ant vieno jėgainės bokšto būdavo 2–3 MW elektros generatorius, tai dabar ant vieno tokio bokšto atsiranda 6–7“, – konferencijoje pasakojo pranešėjas.
Saulės ir vėjo elektrinių parkų savikainos sumažėjimą iki mažesnės nei rinkos kainos lėmė jau prieš kelis metus pradėti šie tobulėjimai. Elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose anglį ar dujas.
Ambicingas planas vystyti atsinaujinančią energiją
Konferencijoje taip pat buvo paliesta ir atsinaujinančios energijos vystymo Lietuvoje tema. Kaip teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, mūsų elektros energijos poreikis sparčiai auga. Žvelgiant į skaičius, per metus suvartojame apie 12 TWh, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t.y. 21 proc., nuo bendro suvartojimo, tačiau galima pasidžiaugti, kad situacija pradeda po truputį keistis.
Martynas Nagevičius pastebi, kad vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančią energiją yra itin ambicingas. Jei pavyks jį įgyvendinti, Lietuvoje turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos, o atsižvelgiant į tai, kad 2030 m. mūsų elektros vartojimas gali būti padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.
Gamybos Lietuvoje plėtra
Siekiant užtikrinti atsinaujinančios energijos gamybos plėtrą Lietuvoje, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą. Anot Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjo Vito Mačiulio, bent jau pradiniame etape, reikėtų sudaryti tinkamas sąlygas gyventojams įgyvendinti šildymo sistemų modernizavimą.
„Lietuvoje jau veikia gaminančiųjų vartotojų sistema – tai galimybė gaminti elektrą dieną, o ją panaudoti vakare, arba gaminti vasarą, o panaudoti žiemą. Europos mastu Lietuvoje yra dar ir kitos unikalios galimybės – įsigyti dalį kitoje vietoje stovinčios elektrinės ir jos energiją naudoti savo reikmėms. Taip pat verta paminėti, kad Lietuvoje, skirtingai nei kitose valstybėse, galima turėti kiek nori galios, o tai – nemaža parama gyventojams“, – sakė pranešėjas.
Saulės energija šilumos gamybai
Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjo teigimu, saulės energiją vertėtų panaudoti gaminti ne tik elektrai, bet ir šilumai. Pavykus įgyvendinti gaminančių vartotojų sistemą, iškart kilo mintis, kad ją panaudoti reikėtų ir šilumai gaminti, tuo labiau, kad atsiranda vis modernesni šilumos siurbliai.
Tokia sistema buvo įdiegta S. Daukanto g. 19C Varniuose modernizuotame daugiabutyje. Pastato projektas buvo vystomas pagal 2020 m. klimato kaitos priemonę. Atnaujinus daugiabutį, jis tapo pavyzdžiu ateities projektams, kadangi name įrengus saulės energijos technologijas, šilumos siurblius ir saugyklas buvo maksimaliai sumažintos sąskaitos už šildymą ir elektrą.
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė