Apsemtas namo rūsys – pagalbos nesulaukta

Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi telšiškis Petras, kuris skundėsi, kad jo apdrausto namo rūsyje jau daugiau kaip mėnesį kaupiasi vanduo. Dėl problemos vyras ne kartą kreipėsi į draudimo bendrovę, Telšių rajono savivaldybės administraciją, policijos pareigūnus, tačiau gedimai iki šiol nepašalinti.
Gyventoją piktina suinteresuotų asmenų, ypač draudimo bendrovės, abejingumas.
Monika GIRDVAINĖ
Prašė pareigūnų pagalbos
Nuo gruodžio pabaigos telšiškio Petro rūsys apsemtas vandens. Užtvindytos ten buvusios bulvės, morkas, obuoliai, konservuoti produktai, kiti daiktai.
Vyras ištisą parą laiko įjungęs 2 siurblius, kuriais vanduo pumpuojamas lauk. Per parą siurbliai sunaudoja elektros už 20 eurų.
„Penkiasdešimt metų šiame name nieko panašaus nėra buvę“, – skundėsi vyras.
Pašnekovas įtaria, kad vanduo rūsyje galėjo pradėti kauptis dėl to, kad užsikišo kanalizacijos vamzdžiai. Patikrinęs savo kanalizacijos tinklą, vyras gedimų nerado, todėl jis svarsto, kad nuo kaimyno iki jo namų nutiestą vamzdynų dalį galėjo užkišti kaimynas.
Geruoju susitarti su kaimynu ir apžiūrėti jo kanalizacijos vamzdynų vyrui nepasisekė, todėl jis nusprendė pagalbos kreiptis į policijos pareigūnus.
Vyras parašė pareiškimą dėl galimai netinkamo kaimyno elgesio.
Policijos pareigūnai, reaguodami į piliečio problemą, kartu su telšiškiu Petru keletą kartų lankėsi jo kaimyno namuose. Kaimynui davus leidimą, su tam tikra įranga jo namuose buvo apžiūrėti kanalizacijos vamzdynai. Tačiau, kaip teigia į redakciją kreipęsis vyras, nors policijos pareigūnai ir apsilankė, problemos jie nebuvo linkę spręsti – tyrimas buvo nutrauktas.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Aušra Blaževičienė paaiškino, kad tyrimas dėl piliečio skundo nutrauktas dėl to, kad vyras nepateikė jokių konkrečių projektų, dokumentų, kur eina kanalizacijos trasa, tad kaimyno kaltė neįrodyta. Be to, specialistės teigimu, telšiškis Petras neįvardijo konkrečiai patirtos žalos, todėl nebuvo jokio pagrindo jo kaimyną patraukti teisinėn atsakomybėn.
„Tiek pareigūnai, tiek ir kaimynas norėjo išspręsti konfliktą, bet pats į policijos pareigūnus kreipęsis pilietis elgėsi neadekvačiai kitų atžvilgiu“, – komentavo
A. Blaževičienė.
Dėl kamuojamų problemų gyventojas prieš keletą savaičių kreipėsi ir į Telšių rajono savivaldybės administraciją, žadėta suteikti pagalbą, bet kol kas gedimai nepašalinti.
Draudimas žalos neatlygina
Ponas Petras metams laiko yra apsidraudęs savo namą „Ergo“ draudimu. Įvykus nelaimei, jis kreipėsi į bendrovę prašydamas pagalbos, tačiau nebuvo išgirstas – paaiškinta, kad toks įvykis nėra draudžiamasis.
Pašnekovą papiktino bendrovės darbuotojų abejingumas. Jam telefonu buvo pranešta, kad žala nebus atlyginta, o prašyto raštiško paaiškinimo, kokiu pagrindu remiantis priimtas toks sprendimas, vyras iki šiol nesulaukė.
„Telšių ŽINIOMS“ draudimo bendrovėje „Ergo“ pasiteiravus apie kilusią problemą, buvo informuota, kad įvykio vietoje apsilankę draudikai šio incidento negalėjo priskirti nė vienai iš apdraustųjų rizikų.
„Apsidraudus ERGO būsto draudimu su paslauga „Pagalba namuose“, žala atlyginama paslaugas suteikusiai įmonei už apdrausto gyvenamojo namo ar buto viduje esančių šildymo, vandentiekio, kanalizacijos ar kitos vidaus sistemos avarijos pašalinimą, trūkusių vamzdžių laikiną užsandarinimą taip, kad neplistų žala. Taip pat atlyginama už apdrausto gyvenamojo namo ar buto viduje esančios užsikimšusios kanalizacijos valymo darbus, patalpų išvalymą ir džiovinimą, kilimų ir minkštųjų baldų išvalymą.
Šiuo konkrečiu atveju jokia avarinė tarnyba nenustatė ir nelikvidavo avarijos, nėra trūkusio kanalizacijos vamzdžio, o kliento rūsys buvo apsemtas dėl lietaus, tirpstančio sniego ar gruntinio vandens prasiskverbimo. Nuostoliai draudėjui būtų apmokami tokiais atvejais, jei vanduo būtų ištekėjęs iš vandentiekio ar nuotekų sistemos vamzdžių, iš šildymo karštu vandeniu ar garų įrenginių, kondicionavimo įrangos, iš vėsinimo ar drėkinimo įrenginių“, – kalbėjo Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.
Jis dar pridūrė, kad minėtu atveju kliento būstas neva nuostolių patyrė dėl gruntinių vandenų prasiskverbimo, kaimynų tarpusavio nesutarimų – tai nepatenka į draudimo apsaugą.
Teisybės žada ieškoti teisme
Poną Petrą papiktino draudimo bendrovės sprendimas – rūsyje matyti, kad vanduo išteka iš vamzdžių, o nesutarimai su kaimynais neva čia niekuo dėti.
„Juk žmonės tam ir draudžia būstus, kad ištikus nelaimei sulauktų pagalbos, būtų atlyginta žala. Pagal mano namo draudimo sutartį, žala už tokius įvykius, kada užsikiša ar trūksta vamzdžiai, turėtų būti atlyginta, bet taip nedaroma. Ta draudimo bendrovė gyvena iš kitų nelaimių“, – nepasitenkinimą reiškė telšiškis. Pašnekovas pabrėžė, kad gyventojų turto draudimo taisyklėse (Nr. 056) aiškiai parašyta, kad staiga ir netikėtai išsiliejus skysčiui iš vandens talpų ar rezervuarų, inžinerinių sistemų dėl avarijos, kai vanduo išteka iš vandentiekio ar nuotekų sistemos vamzdžių, apdraustam turtui padaryti nuostoliai atlyginami. Teisybės dėl draudimo bendrovės veiksmų vyras pasiruošęs ieškoti teisiniu keliu.