Ap­sau­go­ki­me sa­ve ir sa­vo šei­mą ga­lin­giau­siu gink­lu nuo CO­VID-19

Nors šiuo­lai­ki­nė me­di­ci­na yra la­bai pa­žan­gi, už­kre­čia­mo­sioms li­goms val­dy­ti ga­lin­ges­nis gink­las už vak­ci­na­ci­ją dar nė­ra iš­ras­tas. Di­džiau­sios pan­de­mi­jos žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je bu­vo su­val­dy­tos tik pa­si­tel­kiant skie­pus, to­dėl, sie­kiant ir to­liau sėk­min­gai su­val­dy­ti ko­ro­na­vi­ru­so pli­ti­mą, svar­bu lai­ky­tis re­ko­men­da­ci­jų dėl vak­ci­na­ci­jos ir to­kiu bū­du ap­sau­go­ti sa­ve ir sa­vo ap­lin­ką.

Vals­ty­bi­nės vais­tų kont­ro­lės tar­ny­bos (VVKT) at­sto­vė spau­dai Ais­tė Taut­vy­die­nė aiš­ki­na, kaip vei­kia vak­ci­na, pa­te­ku­si į žmo­gaus or­ga­niz­mą, ir ak­cen­tuo­ja skie­pi­ji­mo­si bū­ti­nu­mą, nau­dą bei svar­bą no­rint su­val­dy­ti už­kre­čia­mų­jų li­gų pli­ti­mą, tarp jų ir CO­VID-19.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, vi­suo­me­nė­je vis dar sklan­dan­tys mi­tai, kad vak­ci­nos nuo CO­VID-19 li­gos ga­li su­kel­ti ne­vai­sin­gu­mą ar net mir­tį, ne­tu­ri jo­kių są­sa­jų su moks­li­niais įro­dy­mais ir at­lik­tais ty­ri­mais.

Kaip vei­kia vak­ci­na?

Vak­ci­nos yra lai­ko­mos sau­giau­sia ir pa­ti­ki­miau­sia ap­sau­ga nuo tam tik­rų už­kre­čia­mų­jų li­gų. Kaip sa­kė A. Taut­vy­die­nė, jos su­ku­ria or­ga­niz­mo ap­sau­gą – pa­de­da pa­ruoš­ti žmo­gaus imu­ni­nę sis­te­mą at­pa­žin­ti ir ap­si­gin­ti nuo už­kre­čia­mų­jų li­gų su­kė­lė­jų.

„Dau­ge­lio vak­ci­nų su­dė­ty­je yra an­ti­ge­no – su­si­lpnin­to ar nu­kenks­min­to pa­vi­da­lo vi­ru­so ar bak­te­ri­jos, ku­ri ne­ga­li su­kel­ti li­gos. Pa­sis­kie­pi­jus žmo­gaus imu­ni­nė­je sis­te­mo­je su­ku­ria­ma imu­ni­nė at­min­tis ir ak­ty­vuo­ja­mos imu­ni­nės ląs­te­lės krau­jy­je, kau­lų čiul­puo­se ir vi­sa­me or­ga­niz­me. Pas­kie­py­to žmo­gaus imu­ni­nė sis­te­ma at­pa­žįs­ta an­ti­ge­ną kaip sve­tim­kū­nį. Vė­liau, jei žmo­gus su­si­du­ria su tam tik­ru vi­ru­su ar bak­te­ri­ja, imu­ni­nė sis­te­ma juos pri­si­me­na. Tuo­met ak­ty­vuo­ja­mos imu­ni­nės sis­te­mos ląs­te­lės, ku­rios su­nai­ki­na li­gą su­ke­lian­tį vi­ru­są ar­ba bak­te­ri­ją ir pa­ga­mi­na an­ti­kū­nus“, – apie or­ga­niz­mo reak­ci­ją į vak­ci­ną aiš­ki­na spe­cia­lis­tė.

Dau­gu­ma vak­ci­nų nuo CO­VID-19 li­gos imu­ni­nį at­sa­ką su­ke­lia į ne­di­de­lį vi­ru­so SARS-CoV-2, su­ke­lian­čio CO­VID-19 li­gą, frag­men­tą.

A. Taut­vy­die­nė pa­žy­mi – vak­ci­nų su­dė­ty­je nė­ra pa­ties vi­ru­so ir ji ne­ga­li su­kel­ti CO­VID-19 li­gos: „Kai žmo­gui su­lei­džia­ma vak­ci­na nuo CO­VID-19 li­gos, jo or­ga­niz­mo ląs­te­lės ge­ba „per­skai­ty­ti“ vak­ci­no­je už­ko­duo­tą ge­ne­ti­nę in­for­ma­ci­ją ir pra­de­da ga­min­ti dyg­lio bal­ty­mą. Jei­gu pa­skie­py­tas žmo­gus už­si­kre­čia SARS-CoV-2 vi­ru­su, jo imu­ni­nė sis­te­ma vi­ru­są ge­ba at­pa­žin­ti ir yra pa­si­ruo­šu­si prieš jį ko­vo­ti: an­ti­kū­nai ir imu­ni­nės ląs­te­lės, veik­da­mos kar­tu, ga­li su­nai­kin­ti vi­ru­są, už­kirs­ti ke­lią jo pa­te­ki­mui į or­ga­niz­mo ląs­te­les ir su­nai­kin­ti už­krės­tas ląs­te­les, taip pa­dė­da­mi ap­si­sau­go­ti nuo CO­VID-19 li­gos.“

Su­si­for­muo­ja ko­lek­ty­vi­nis imu­ni­te­tas

Skir­tin­gos vak­ci­nos ap­sau­go žmo­gaus or­ga­niz­mą nuo konk­re­čios li­gos vi­są gy­ve­ni­mą ar­ba tam tik­rą lai­ką. Ap­sau­gos truk­mė pri­klau­so ir nuo li­gos, nuo ku­rios sie­kia­ma ap­sau­go­ti.

„Kai ku­rios vak­ci­nos ap­sau­go nuo li­gos tik tam tik­rą lai­ko­tar­pį ir ga­li rei­kė­ti stip­ri­na­mų­jų do­zių. Ki­tu at­ve­ju imu­ni­te­tas su­si­da­ro vi­sam gy­ve­ni­mui. Pa­vyz­džiui, vak­ci­na nuo gri­po yra tik vie­nam se­zo­nui, o nuo dif­te­ri­jos – 5–10 me­tų“, – tei­gia A. Taut­vy­die­nė. Ji pa­pil­do: tam, kad vak­ci­na bū­tų efek­ty­vi ir su­si­da­ry­tų imu­ni­te­tas, bū­ti­na lai­ky­tis ati­tin­ka­mos skie­pi­ji­mo se­kos, ku­ri yra nu­ro­dy­ta kiek­vie­nos vak­ci­nos in­for­ma­ci­niuo­se do­ku­men­tuo­se.

Svar­bu su­pras­ti, kad vak­ci­nos ap­sau­go ne tik pa­si­skie­pi­ju­sį­jį, bet ir ne­pas­kie­py­tus vi­suo­me­nės na­rius, pa­vyz­džiui, vai­kus, ku­rių dar ne­ga­li­ma skie­py­ti dėl am­žiaus, ar­ba žmo­nes, ku­rių imu­ni­nė sis­te­ma su­si­lpnė­ju­si. Ta­čiau tam, kad ko­lek­ty­vi­nis imu­ni­te­tas su­si­da­ry­tų, tu­ri bū­ti pa­skie­py­ta pa­kan­ka­mai daug gy­ven­to­jų.

Spe­ku­lia­ci­jos prieš­ta­rau­ja moks­lo įro­dy­mams

A. Taut­vy­die­nė ak­cen­tuo­ja, kad vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­go­je re­gist­ruo­tos vak­ci­nos yra iš­tir­tos ikik­li­ni­ki­niais ir kli­ni­ki­niais ty­ri­mais.

„Tiek vak­ci­nų, tiek bet ko­kio ki­to vais­to tok­siš­ku­mas vi­sa­da yra ver­ti­na­mas ikik­li­ni­ki­nių ty­ri­mų me­tu. Ku­riant vak­ci­nas nuo CO­VID-19 li­gos, be bend­ro­jo tok­siš­ku­mo ty­ri­mų, bu­vo at­lik­ti po­vei­kio dau­gi­ni­mui­si ir vys­ty­mui­si ty­ri­mai. Ty­ri­mai su gy­vū­nais tie­sio­gi­nio ar ne­tie­sio­gi­nio kenks­min­go tok­si­nio po­vei­kio nėš­tu­mui, emb­rio­no ar vai­siaus vys­ty­mui­si, gim­dy­mui ar po­stna­ta­li­niam vys­ty­mui­si ne­pa­ro­dė. Vak­ci­nų su­dė­ty­je esan­čios me­džia­gos ne­są­vei­kau­ja su žmo­gaus DNR ir ne­su­ke­lia ge­ne­ti­nių po­ky­čių, nes ne­pa­ten­ka į ląs­te­lės bran­duo­lį, ku­ria­me yra DNR. Ki­taip ta­riant, nė­ra bio­lo­gi­nio me­cha­niz­mo, dėl ku­rio ga­lė­tų pa­si­reikš­ti DNR pa­žai­da ir mu­ta­ci­jos. Tai yra la­bai svar­bus ar­gu­men­tas, ku­ris tu­rė­tų nu­ra­min­ti jau­nus žmo­nes, be­si­bai­mi­nan­čius dėl sa­vo rep­ro­duk­ci­nės funk­ci­jos atei­ty­je“, – tvir­ti­na spe­cia­lis­tė.

Ry­šys tarp vak­ci­nos ir mir­ties – ne­nus­ta­ty­tas

Kal­bant apie mir­tis, ku­rias ne­va ga­lė­jo nu­lem­ti vak­ci­nos nuo CO­VID-19, A. Taut­vy­die­nė at­krei­pia dė­me­sį į tai, kad nors per vi­są vak­ci­na­ci­jos lai­ko­tar­pį VVKT ga­vo 35 pra­ne­ši­mus apie žmo­nių mir­tis po vak­ci­na­ci­jos, nė vie­nu at­ve­ju prie­žas­ti­nis ry­šys tarp vak­ci­nos ir mir­ties ne­bu­vo nu­sta­ty­tas.

„No­rė­tu­me pri­min­ti, kad kiek­vie­no pra­ne­ši­mo duo­me­nų ver­ti­ni­mas yra in­di­vi­dua­lus. Įta­ria­mos ne­pa­gei­dau­ja­mos reak­ci­jos, taip pat ir mir­ties, prie­žas­ti­nis ry­šys ver­ti­na­mas pa­gal tam tik­rus kri­te­ri­jus. Ki­taip ta­riant, ver­ti­na­ma, ar po skie­pi­ji­mo bu­vo pa­si­reiš­kę ne­pa­gei­dau­ja­mų simp­to­mų, ar nu­sta­ty­ta la­bo­ra­to­ri­nių ar ki­tų ty­ri­mų pa­ki­ti­mų, ar yra ki­tų duo­me­nų, pa­tvir­ti­nan­čių, kad tai ga­lė­jo su­trik­dy­ti as­mens svei­ka­tą ar net su­kel­ti mir­tį. Jei pa­tvir­ti­nan­čių duo­me­nų ne­nus­ta­to­ma, tuo­met svar­bu įver­tin­ti, ar yra ki­tų ga­li­mų mir­ties prie­žas­čių ir ar mir­tis ti­kė­ti­na, at­si­žvel­giant į vak­ci­nos vei­ki­mo bū­dą bei su­ke­lia­mus po­vei­kius. Šiais at­ve­jais ypač svar­bi in­for­ma­ci­ja ir apie tai, ko­kio­mis lė­ti­nė­mis ar ki­to­mis li­go­mis as­muo sir­go iki skie­pi­ji­mo, bei duo­me­nys apie ki­tus jo svei­ka­tos būk­lės ro­dik­lius“, – in­for­ma­ci­ja da­li­ja­si VVKT at­sto­vė spau­dai.

Vie­ti­nė reak­ci­ja į skie­pą – nor­ma­li pra­kti­ka

Anot A. Taut­vy­die­nės, daž­niau­siai pa­si­tai­kę ša­lu­ti­niai po­vei­kiai pa­si­skie­pi­jus nuo CO­VID-19 li­gos bu­vo leng­vi ar­ba vi­du­ti­nio sun­ku­mo, o žmo­nių svei­ka­ta pa­ge­rė­jo per ke­lias die­nas po vak­ci­na­ci­jos.

„Žmo­nės jau­tė skaus­mą bei pa­ti­ni­mą in­jek­ci­jos vie­to­je, nuo­var­gį, skun­dė­si gal­vos, rau­me­nų ir są­na­rių skaus­mais, šaltk­rė­čiu ir karš­čia­vi­mu. Taip pat bu­vo fik­suo­ja­ma pa­rau­di­mų in­jek­ci­jos vie­to­je, re­tes­niais at­ve­jais – py­ki­ni­mas, vė­mi­mas, nie­žė­ji­mas in­jek­ci­jos vie­to­je, ga­lū­nių skaus­mas, pa­di­dė­ję limf­maz­giai, mie­go su­tri­ki­mai“, – tei­gia ji.

Pri­me­na­ma, kad, pa­si­reiš­kus net ir leng­vai vie­ti­nei reak­ci­jai po vak­ci­na­ci­jos, pi­lie­čiai ra­gi­na­mi apie tai pra­neš­ti VVKT. Pra­ne­ši­mą kiek­vie­nas ga­li pa­teik­ti šiais bū­dais:

• tie­sio­giai už­pil­dy­da­mas for­mą in­ter­ne­tu https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv;
• už­pil­dy­da­mas pra­ne­ši­mo for­mą, skir­tą pa­cien­tams (ją ga­li­ma ras­ti https://www.vvkt.lt/index.php?4004286486), ir at­siųs­da­mas elekt­ro­ni­niu pa­štu (ad­re­su NepageidaujamaR@vvkt.lt);
• ne­mo­ka­mu te­le­fo­nu 8 800 73568.

Jei pa­cien­tas ne­no­ri pra­ne­ši­mo apie pa­tir­tą ne­pa­gei­dau­ja­mą reak­ci­ją pa­teik­ti pa­ts, ga­li pa­pra­šy­ti, kad tai už jį pa­da­ry­tų ki­tas as­muo, pa­vyz­džiui, svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tas ar vais­ti­nin­kas.

Pa­ta­ria ne­ri­zi­kuo­ti sa­vo svei­ka­ta

Paš­ne­ko­vė pa­brė­žia – skie­pi­ji­mo­si tiks­las nė­ra vien tik iš­veng­ti konk­re­čios li­gos, šiuo at­ve­ju CO­VID-19, ta­čiau, ja su­si­rgus, sirg­ti leng­viau, iš­veng­ti komp­li­ka­ci­jų.

„At­min­ki­te, kad tiek CO­VID-19, tiek ki­tos už­kre­čia­mo­sios li­gos la­bai plin­ta vi­suo­me­nė­je, ypač tais at­ve­jais, kai nė­ra su­si­for­ma­vęs ko­lek­ty­vi­nis imu­ni­te­tas. To­dėl ne­si­skie­py­ti – tai pri­siim­ti šių li­gų ri­zi­ką ar­ba pa­dė­ti joms plis­ti“, – pa­žy­mi spe­cia­lis­tė.

Re­gist­ruo­tis su­stip­ri­nan­čia­jai vak­ci­nos nuo CO­VID-19 li­gos do­zei ga­li­ma in­ter­ne­tu www.ko­ro­nas­top.lt.

Vak­ci­nuo­tis taip pat ga­li­ma pas šei­mos gy­dy­to­ją. No­rė­da­mi su­ži­no­ti, ar as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga vyk­do skie­pi­ji­mą nuo CO­VID-19 li­gos, gy­ven­to­jai tu­rė­tų kreip­tis į įstai­gos re­gist­ra­tū­rą.

Jei tu­ri­te pa­pil­do­mų klau­si­mų dėl vak­ci­nų ar vak­ci­na­vi­mo pro­ce­so, at­sa­ky­mus ga­li­te ras­ti in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.ko­ro­nas­top.lt/vak­ci­na­vi­masā