Apie Kaunatavos dvarininkus Kauneckus

Bendruomenės pastangos
Kaunatavos kaimas žinomas nuo 17 a., o jos pavadinimas kilęs nuo čia gyvenusių dvarininkų Kauneckų. Tai – garsi, išsilavinusi dvarininkų karta, kuriai esame dėkingi ne tik už kaimo vardą, bet ir pastatytą pirmąją bažnyčią. Šalia bažnyčios yra ir dvarininkų kripta, kuri, deja, stūksojo netvarkoma, užvirintomis durimis, nes vis buvo vandalų bandoma išplėšti ir išniekinti.
Pastebėta, kad įgriuvo mūrinis kriptos skliautas ir taikosi išvirsti siena su durimis bei užrašais apie čia besiilsinčius žmones. Bendruomenė ilgokai ieškojo, kas galėtų padėti sutvarkyti. Tvarkyti reikėjo skubiai, nes jei dar būtų įgriuvęs ir tolimesnis skliautas, į kriptą būtų įkritęs ir paminklinis akmens špilis, kuriame įrašyta bažnyčios statymo istorija, vyresniųjų Kauneckų, palaidotų kriptoje, pavardės, giminės herbas. Kaunatavos bendruomenės pastangomis buvo surasti rėmėjai, pagalbininkai, ir bendromis pastangomis kripta sutvarkyta. Daugelis dirbo be atlyginimo. Kas nepadėjo darbu, prisidėjo lėšomis.
Viską sutvarkius, palaikai grąžinti į kriptą, susirinkus visiems padėjusiems, surengtas ir kriptos pašventinimas. Dabar kripta pritaikyta ir lankytojams, ant sienų iškabintos nuotraukos, kuriose užfiksuotos akimirkos atidarius kriptą per restauravimą. Čia paminėti savo kaimo pirmtakų renkasi žmonės, besidomintys savo istorija, uždegė žvakeles per Vėlines.
Kaimo įkūrimo istorija
Norėdami pristatyti visuomenei savo kaimo įkūrėjus, papasakoti jų istoriją, susidūrėme, kad žinome labai mažai, ir ji nėra vieša – viskas archyvuose ir mokama. Tačiau nenuleidome rankų. Kaunatavos bendruomenė parašė projektą „Kaunatava-Kaunecka“, kurį parėmė Telšių r. savivaldybė. Medžiagą sutiko surinkti Sigitos Gasparavičienės įmonė „Archeonas“, kuri atlieka asmenų ir šeimos genealogijos tyrimus, sudaro senųjų metrikų, planų kopijas ir ikonografinę medžiagą.
Surinktus duomenis ir pristatėme visuomenei per 2014 m. suaugusiųjų švietimo savaitę. Tad jau žinome, kad lenkų bajorų giminė Kaunackiai (Kownacki) kilusi nuo pasienio su prūsais Vizo žemių. Pavardė kilo nuo jų tėvoninio dvaro Kownaty. Žemaitijoje nuo XVII a. pab. Pranciškus ir Vincentas Kaunackiai, kaip Žemaičių seniūnijos bajorų atstovai, dalyvavo renkant karaliumi Augustą II. Anupras Kaunackis – Žemaičių taurininkas, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatas 1735 m. Pranciškus Kaunackis – Šiaulių žemės teismo teisėjas 1775–1793 m., valdė Upynos dvarą 1790 m., buvo Kaunatavos dvaro paveldėtojas, vėliau išrinktas Šiaulių apskrities bajorų maršalka. Jo sūnus Eligijus taip pat buvo Šiaulių apskrities bajorų maršalka. Manome, kad Merkelis Račkauskas, parašęs knygą „20 metų Žemaitijos užkampyje“, buvo Kauneckų vaikaitis. Knygoje – jo močiutės K. Kauneckaitės-Račkauskienės nuotrauka, labai įtaigūs aprašymai apie tai, kaip ji meldėsi prie kriptos. Račkausko žentai – Petras Cvirka ir Antanas Venclova. Tikimės, kad toliau ieškodami medžiagos apie šią šeimą, tai galėsime pagrįsti dokumentais.
Kaunatavos kriptoje ilsisi šeši Kauneckų dvaro palikuonys ir paskutinio dvarininko Eligijaus Kaunecko mažamečiai vaikai.
Tad Kaunatavos bendruomenė turi ir žino savo šaknis, o visa surinkta medžiaga nuo šiol yra prieinama visiems Kaunatavos bibliotekos lankytojams.
Kaunatavos bendruomenės inf.