Algirdas puoselėja prosenelių paveldėtą mišką

2021-ie­siems ei­nant į pa­bai­gą, tra­di­ci­nė­je Lie­tu­vos miš­ko ir že­mės sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos ir LR ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos or­ga­ni­zuo­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Miš­kas – žmo­gui, žmo­gus – miš­kui“ Vil­niu­je ap­do­va­no­ti kon­kur­so „Pa­vyz­din­gai tvar­ko­ma pri­va­ti miš­ko val­da 2021“ nu­ga­lė­to­jai.

Stam­bių­jų miš­ko sa­vi­nin­kų (val­dos per 5 ha) ka­te­go­ri­jo­je trium­fa­vo iš pro­se­ne­lio pa­vel­dė­tą miš­ką Ber­ki­nė­nų kai­me puo­se­lė­jan­tis tel­šiš­kis Al­gir­das Gau­ri­lius.
Kon­kur­se įver­tin­tos 42 val­dos
Kas­met nuo 2004 m. Lie­tu­vos miš­ko ir že­mės sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja­mo kon­kur­so tiks­las – ska­tin­ti tva­rų, su­ba­lan­suo­tą ir at­sa­kin­gą miš­ki­nin­ka­vi­mą pri­va­čiuo­se miš­kuo­se. Kon­kur­sas yra svar­bus ir reikš­min­gas miš­ko sa­vi­nin­kams, nes su­tei­kia ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti sa­vo val­dą, bū­ti įver­tin­tiems ir pa­ste­bė­tiems, kar­tu ir pa­ro­dy­ti pa­vyz­dį ki­tiems, kaip at­sa­kin­gai pri­žiū­rė­ti val­das.
Iki praei­tų me­tų spa­lio 20 die­nos bu­vo pa­siū­ly­ta 50 miš­ko val­dų. Pa­gal 2017-ai­siais pa­tvir­tin­tus kon­kur­so nuo­sta­tus jos vi­sos ati­ti­ko rei­ka­la­vi­mus. Ka­dan­gi kai ku­rie sa­vi­nin­kai pa­siū­lė po ke­lias val­das, va­do­vau­jan­tis tais pa­čiais nuo­sta­tais, bu­vo at­rink­ta po vie­ną val­dą, tai­gi iš vi­so nuo spa­lio 20 iki lapk­ri­čio 11 die­nos bu­vo ap­žiū­rė­tos ir įver­tin­tos 42 val­dos vi­so­je Lie­tu­vo­je. Dėl Lie­tu­vos pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja įves­tos ne­pap­ras­to­sios pa­dė­ties vie­na val­da šio­je te­ri­to­ri­jo­je li­ko neap­žiū­rė­ta.
Val­dų ap­žiū­ro­se da­ly­va­vo mi­nė­tos aso­cia­ci­jos at­sto­vai, Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos pa­rei­gū­nai, kai ku­rių val­dų – ir pa­tys sa­vi­nin­kai.
Ap­do­va­no­ji­mus ir pa­dė­kos raš­tus kon­kur­so „Pa­vyz­din­gai tvar­ko­ma pri­va­ti miš­ko val­da 2021“ nu­ga­lė­to­jams tei­kė ap­lin­kos mi­nist­ras Si­mo­nas Gent­vi­las, Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ais­tė Ged­vi­lie­nė, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Miš­kų po­li­ti­kos gru­pės va­do­vas Ne­ri­jus Kups­tai­tis.
Pa­vyz­di­nis miš­ko sa­vi­nin­kas
Stam­bių­jų miš­ko sa­vi­nin­kų (val­dos per 5 ha) ka­te­go­ri­jo­je trium­fa­vo tel­šiš­kis A. Gau­ri­lius.
Pa­vyz­di­nis miš­ko sa­vi­nin­kas kon­kur­se su sa­vo val­da da­ly­vau­ja ne­be pir­mą kar­tą. Ir abu kar­tai sėk­min­gi – 2013 me­tais A. Gau­ri­lius pri­pa­žin­tas pa­vyz­din­giau­siai be­si­tvar­kan­čiu miš­ko sa­vi­nin­ku Tel­šių ap­skri­ty­je, o per­nai – nu­ga­lė­to­ju stam­bių­jų miš­ko sa­vi­nin­kų ka­te­go­ri­jo­je. Nors pa­gal pro­fe­si­ją jis ne miš­ki­nin­kas (daug me­tų dir­bo dro­žė­ju, te­kę ir vai­ruo­to­ju, ir siu­vi­mo ma­ši­nų meist­ru pa­dir­bė­ti), bet, kaip pa­ts tei­gia, jam gra­žiai gam­tą pri­žiū­rė­ti ir puo­se­lė­ti yra už­ko­duo­ta ge­nuo­se.
A. Gau­ri­liaus val­da – Ber­ki­nė­nų kai­me, ša­lia Tel­šių mies­to so­dų bend­ri­jų. Ši geog­ra­fi­nė pa­dė­tis su­tei­kė miš­ko skly­pui tam tik­ros spe­ci­fi­kos – jis ta­po tar­si ko­vos tarp miš­ko sa­vi­nin­ko ir „vi­suo­me­ni­nių“ miš­ko nau­do­to­jų (tarp pri­va­čios nuo­sa­vy­bės ir ko­lū­ki­nės) po­li­go­nu, nes žmo­nės kaip į sa­vo miš­ką ke­liau­ja pa­si­kirs­ti kar­čių, mal­kų, kuo­lų, su­gal­vo­ja įsi­reng­ti 6 met­rų plo­čio sli­di­nė­ji­mo tra­są, nar­ko­ma­nai net pa­la­pi­nę bu­vo su­si­ren­tę sa­vo „ska­nu­my­nams“ vir­ti ir čia pat, bir­žė­je, au­gi­no ka­na­pes. Al­gir­das to­kias ini­cia­ty­vas ver­ti­na la­bai konk­re­čiai ir tei­sin­gai: „Kas Die­vo – Die­vui, kas cie­so­riaus – cie­so­riui.“
Spe­cia­lu­sis pri­zas – už ber­žy­nų puo­se­lė­ji­mą
A. Gau­ri­liaus miš­kas miš­rus, vy­rau­ja eg­lės, yra pu­šų, dre­bu­lių ir ber­žų, pa­vie­nių ąžuo­lų. Pas­ta­ruo­ju me­tu sa­vi­nin­kas įvei­sė ne­ma­žai ber­žy­nų, tad iš UAB „Lik­me­rė“ kon­kur­so me­tu su­lau­kė ir spe­cia­lio­jo pri­zo „Už ber­žy­nų puo­se­lė­ji­mą“. Miš­kas su­tvar­ky­tas pre­ci­ziš­kai: ke­liai, ke­liu­kai, pra­lai­dos, grio­viai, grio­ve­liai, ri­bos, ri­bo­ženk­liai – pra­ktiš­kai vis­kas pa­da­ry­ta ran­ko­mis. At­si­ra­du­sias ke­lio duo­be­les už­pi­la žvy­ru, at­si­vež­tu leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu su prie­ka­ba. Miš­ko nau­do­ji­mas tau­pus, kur iš­kirs­ta – at­kur­ta, išug­dy­ta, ne­del­siant tvar­ko­mos pa­vie­nės ar di­des­nės iš­var­tos, sau­suo­liai.
Sa­vi­nin­ko po­žiū­ris į miš­ką – tau­so­jan­tis. Prio­ri­te­tas yra su­tvar­ky­ti, pa­gra­žin­ti miš­ką, iš­sau­go­ti įdo­mes­nius me­džius. Tam pa­lan­kios ir ap­lin­ky­bės: rel­je­fas kal­vo­tas, že­mu­mo­mis vin­gu­riuo­ja miš­ko ke­liu­kai. Tuos ke­liu­kus Al­gir­das la­bai iš­puo­se­lė­jęs – iš­ly­gi­nęs, pa­py­lęs žvy­ro, kai kur iš­grin­dęs ak­me­ni­mis, rei­kia­mo­se vie­to­se įren­gęs pra­lai­das. Vis­ką da­ro pa­ts, sa­vo ran­ko­mis, pa­grin­di­nės prie­mo­nės – nuo­sa­va leng­vo­ji ma­ši­na ir ran­ki­nė ger­vė („le­biod­kė“). Vi­so ši­to gro­žio grei­čiau­siai ir ne­bū­tų pa­ma­ty­ta kon­kur­so me­tu, nes A. Gau­ri­lius – ra­mus žmo­gus, rek­la­mos neieš­ko, ta­čiau 2013 me­tais jo val­dą kon­kur­sui pa­siū­lė Vals­ty­bi­nės miš­kų tar­ny­bos pa­rei­gū­nai, o 2021 me­tais miš­ko sa­vi­nin­kas ne­pa­bi­jo­jo kon­kur­se už­si­re­gist­ruo­ti ir pa­ts.
Duk­ros kal­ba
A. Gau­ri­liaus duk­ra Ire­na Sta­ne­vi­čie­nė, at­vy­ku­si į kon­fe­ren­ci­ją at­siim­ti tė­vui skir­to ap­do­va­no­ji­mo, kal­bė­jo: „Aš esu Ire­na, Van­dos ir Al­gir­do Gau­ri­lių duk­ra. Sa­vo pir­muo­sius žings­nius žen­giau tė­vų di­džiu­le mei­le gam­tai ir au­ga­lams iš­puo­se­lė­to­je so­dy­bo­je, ku­ri dar so­viet­me­čiu Lie­tu­vos so­di­nin­kų drau­gi­jos bu­vo pri­pa­žin­ta vie­na iš gra­žiau­sių pa­vyz­din­gai tvar­ko­mų so­dy­bų mū­sų ša­ly­je. Į so­dy­bą pa­si­gro­žė­ti ir įsi­gy­ti de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų at­vyk­da­vo eks­kur­si­jos ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir kai­my­ni­nių res­pub­li­kų. Po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo su­si­grą­žin­to­je se­ne­lių že­mė­je tė­vams pa­dė­jau so­din­ti eg­lu­tes ir ber­že­lius. 2013 m. tė­vų miš­kas bu­vo pri­pa­žin­tas pa­vyz­din­gai tvar­ko­ma miš­ko val­da ir įteik­tas dip­lo­mas pir­mo­sios vie­tos nu­ga­lė­to­jui Tel­šių ap­skri­ty­je. Tė­vas nė­ra pro­fe­sio­na­lus miš­ki­nin­kas. Jis nuo­šir­džiai dė­ko­ja Tel­šių il­ga­me­čiam urė­dui Bro­nis­lo­vui Ba­niui, gi­ri­nin­kui Egi­di­jui Kęs­mi­nui, miš­kot­var­kos pro­jek­to au­to­riui Ka­zi­mie­rui Ma­čiu­liui už pa­ta­ri­mus, pa­mo­ky­mus. La­bai ačiū jiems. At­siž­vel­giant į šių ger­bia­mų miš­ki­nin­kų pa­ta­ri­mus, pa­mo­ky­mus miš­ko val­da pri­žiū­ri­ma ir tvar­ko­ma žiū­rint į atei­tį ne vien sa­vo ma­lo­nu­mui, bet ir miš­ke be­si­lan­kan­tiems žmo­nėms bei gy­vū­nams.“
Miš­ko val­dą A. Gau­ri­lius yra pa­vel­dė­jęs iš pro­se­ne­lio (iš ma­mos pu­sės). Vie­na di­džiau­sių tel­šiš­kio sva­jo­nių – kad duk­ra tęs­tų jo pra­dė­tą dar­bą ir taip pat pa­vyz­din­gai pri­žiū­rė­tų ir puo­se­lė­tų šei­mos miš­ką.
„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.