Sunku nesutikti su tuo, jog akiniai – vienas svarbiausių išradimų, kuris suteikė geresnį regėjimą milijonams žmonių pasaulyje. Ir nors šiuo metu akiniai mums yra savaime suprantamas dalykas, padedantis tiek geriau matyti, tiek apsaugantis nuo pavojingų UV spindulių, tiek tapęs gyvenimo būdo aksesuaru, prireikė šimtmečių tam, kad turėtume tokius akinius, kokius turime šiandien. Kada ir kaip atsirado pirmieji akiniai? Kaip jie keitėsi bėgant amžiams? Galiausiai, kas buvo išrasta anksčiau: korekciniai akiniai ar akiniai nuo saulės? Leiskitės į kelionę per akinių istoriją tam, kad sužinotume.
Pradžia – Senovės Romoje
Nors istoriniuose šaltiniuose nerasime tikslių akinių atsiradimo datų, juose minima, kad jau Senovės Romoje buvo pirmą kartą susiduriama su akinių naudojimu. Pirmieji bandymai padėti akims ir pasinaudoti akinių funkcionalumu siejami su tokių istorinių asmenybių vardais kaip Ciceronas, Neronas, Seneka. Dabartiniai modernūs akiniai visai neprimena pirmųjų akinių senovėje. Randama informacijos, jog romėnų rašytojas bei filosofas Seneka tam, kad padidintų mažą tekstą ir palengvintų skaitymą naudojosi stikliniu gaubliu, pripildytu vandeniu. Romos imperatoriaus Neronas savo silpną regą pagerinti sumanė ne ką mažiau išradingai – stebėdamas gladiatorių kovas jis naudojosi specialiai nušlifuotu žaliu akmeniu – smaragdu, tikėdamasis aiškiau ir geriau matyti bei apsisaugoti nuo akinančios saulės.
„Skaitymo akmenys“ – pirmoji pagalba akims
Vėliau, jau Viduramžių laikais, buvo išrasti „skaitymo akmenys“. Tai įvyko tuomet, kai XIII amžiuje italų vienuoliai sukūrė pusiau sferinį lęšį, pagamintą iš kalnų krištolo ir kvarco, kurį uždėjus ant teksto būdavo padidinamos raidės. Tokie „skaitymo akmenys“ tapo tikra palaima daugeliui vyresnio amžiaus vienuolių, kenčiančių nuo toliaregystės ir žymiai pagerino jų gyvenimo kokybę. Vis tik nors „skaitymo akmenys“ padėjo žmonėms susidoroti su tam tikromis regėjimo problemomis, jie vis dar buvo visiškai nepanašūs į akinius, kuriuos turime šiandien. Tad kaip viskas vyko toliau?
Eureka: sukurti korekciniai akiniai!
Toliau imta dar aktyviau ieškoti būdų, kaip padėti akims matyti geriau. Svarbus įvykis akinių istorijoje – XIII amžiaus pabaiga, kuomet Italijoje buvo sukonstruoti pirmieji korekciniai akiniai, pasižymėję mums neįprasta forma, nes du lęšiai tiesiog buvo pritvirtinti prie rėmelio. Tad norėdami pagerinti regėjimą, akinių nešiotojai tokius akinius turėjo laikyti prieš akis. Įdomu tai, kad įrėminti lęšiai be kojelių buvo gaminami iš prabangių medžiagų, tokių kaip vėžlio kiautas, banginio ūsai, geležis, sidabras, bronza, tad juos galėjo įsigyti tik turtingieji. Turėjo praeiti nemažai laiko, kol prašmatnūs akiniai be kojelių tapo patogesni, nes tik XVIII amžiuje buvo išrastos akinių kojelės, kurios akinių nešiotojams suteikė kur kas daugiau komforto. Vis tik didžiausią žingsnį regą koreguojančių akinių istorijoje žengė garsusis Bendžaminas Franklinas, kuris XVIII amžiaus pabaigoje sukūrė bifokalinius lęšius. Šie lęšiai pasižymėjo tuo, jog buvo perpjauti per pusę ir sujungti viename rėmelyje. Viršutinė lęšių dalis buvo skirta žiūrėti iš toli, o apatinė – iš arti. Tad tokie akiniai padėjo kovoti su ir dabar gerai pažįstamomis akių ligomis – toliaregyste, trumparegyste bei astigmatizmu. Nuo pirmojo bifokalinių lęšių pasirodymo, akiniai ėmė sparčiai tobulėti. Imta ieškoti būdų, kaip sukurti dar patogesnius, efektyvesnius ir, žinoma, patrauklesnius akinius, kol galiausiai korekciniai akiniai tapo tokie, kokius turime šiandien.
Kada atsirado saulės akiniai?
O kaip dėl saulės akinių? Ar akiniai nuo saulės buvo išrasti vėliau nei korekciniai akiniai? Tikrai ne. Įvairūs istoriniai tyrinėjimai atskleidžia, jog akių apsauga imta rūpintis daugiau nei prieš 2000 metų. Tuomet inuitai, viena iš Arkties tautų, sukūrė primityvius akinius nuo saulės tam, kad apsisaugotų nuo sniego akinimo. Vis tik tiksliausi saulės akinių istoriniai tyrinėjimai nukelia į Kiniją. Yra žinoma, jog XII amžiuje kinai pradėjo naudoti akinių lęšius, kurie buvo gaminami iš dūminio kvarco kristalų, įmontuotų į dramblio kaulo rėmus. Tokie tamsinti akiniai ir vėl neatliko šiandien mums įprastos funkcijos, nes buvo naudojami ne tam, kad apsaugotų nuo žalingų saulės spindulių, o Kinijos teismo salėse tam, kad teisėjai galėtų paslėpti savo emocijas. Pirmieji akiniai nuo saulės, kurie labiausiai savo išvaizda priminė tai, ką turime šiandien pasirodė XVIII amžiuje, kai anglų dizaineris ir išradėjas Jamesas Ayscoughas pagamino akinius su tamsintais, mėlynos bei žalios spalvos lęšiais. Tačiau šie akiniai vis dar buvo skirti ne tam, kad apsaugotų nuo saulės šviesos, o tam, kad koreguotų regėjimą. Pagrindine akinių nuo saulės funkcija pradėta naudotis tik XX amžiaus pradžioje, kuomet žymus akinių dizaineris Samas Fosteris sukūrė pirmuosius įperkamus akinius nuo saulės, skirtus masinei gamybai. Nors ankstyvieji akiniai nuo saulės neturėjo technologijos, kuri visiškai apsaugotų akis, jie sparčiai populiarėjo, kas lėmė tolimesnį akinių nuo saulės tobulinimą bei masinį naudojimą, išlikusį iki pat šių dienų.
Akiniai šiandien
Šiandieniniai akiniai yra šimtus metų trukusio darbo, bandymų, nusivylimų ir sėkmių rezultatas. Didelio noro dėka matyti geriau akiniai vis tobulėjo, tad galime pasidžiaugti tuo, jog šiuo metu tiek korekcinių, tiek saulės akinių pasiūla yra itin gausi, pritaikyta visų poreikiams ir sprendžianti net sudėtingiausias regėjimo problemas. Be to, dėl savo funkcionalumo bei stilingų dizainų akiniai siejami ne tik su geresne rega, veiksminga akių apsauga, bet ir su asmeninio stiliaus kūrimu bei gyvenimo būdu. Kiekvienas gali rasti sau tinkančius akinius, nepaisant to, kaip nori matyti ir kaip nori save pristatyti pasauliui. Vis tik nepanašu, kad tai būtų akinių istorijos pabaiga, nes sparčiai tobulėjančios technologijos dar tikrai turi kuo nustebinti, tad pasiruoškime.
Loading ...
