Įstatymas dėl pensijų kompensavimo priimtas paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną

Jurgis RAZMA, Seimo narys

Seimo pavasario sesijos paskutinio posėdžio metu priimtas įstatymas, kuriuo leidžiama kompensuoti per ekonominę krizę sumažintas pensijas.

Pirma, pavyko pasiekti, kad kompensacijos būtų išmokamos ne iš „Sodros“, o iš valstybės biudžeto, tam skiriant reikiamus asignavimus. Jei numatyta suma būtų skiriama iš „Sodros“ biudžeto, tai iš pensininkų atimtų viltis artimiausiais metais gauti didesnes pensijas. Pagal dabar priimtą įstatymą, pensininkams, kurie gauna mažas pensijas ir nepretenduoja į kompensacijas, atsiranda tikimybė gauti didesnes pensijas. Ir tikėkimės, kad didesnes nei dabar Vyriausybės skelbiamas vidutinis didinimas tik 5 eurais.

Antra gera žinia, kad tų pensininkų, kurie nesulaukė kompensavimo dienos, išmokas gaus artimieji – paveldėtojai, ir tai ketinama padaryti kompensacijų išmokėjimo pabaigoje – 2018 m.

Kalbant apie kompensacijų išmokėjimo terminus, priimtas kompromisinis sprendimas – pensijas kompensuoti per trejus metus.

Vyriausybė iš pradžių buvo pasiūliusi kompensacijas išmokėti iki 2019 m. imtinai. Mes siūlėme, kad reikėtų pensijas kompensuoti iškart, per ateinančius dvejus metus, tam tikslui skolinantis, nes šiuo metu tarptautinėse rinkose skolinimosi sąlygos pačios geriausios.

Be kompensacijų pensininkams dėl neproporcingai sumažintų pensijų, įskaitant ir valstybinių pensijų gavėjus, Seimas pradėjo spręsti klausimą ir dėl neproporcingai sumažintų atlyginimų kompensavimo. Tai daryti verčia ir teismai, nes dalis statutinių pareigūnų kreipiasi į teismus ir šie pripažįsta, kad privaloma išmokėti kompensacijas. Jei Seimas nebūtų priėmęs visiems bendro įstatymo, tokių skundų padaugėtų ir valstybei tektų išmokėti teismo sprendimais nustatytas sumas iš karto. Dabar kompensacijų išmokėjimo laikotarpis išdėstomas iki 2020 m. etapais. Iš pradžių bus išmokama 5 proc. neišmokėto atlyginimo, vėliau – 20 proc., dar vėliau – po 25 proc. Manau, kad priimtas įstatymas atitinka valstybės finansines galimybes.

Gaila, kad nežinioje liko biudžetinio sektoriaus darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Ir tarp jų bus tokių, kuriems per krizę neproporcingai buvo sumažinti atlyginimai. Seimo protokoliniu sprendimu ketinama atlyginimų kompensavimą sureglamentuoti Seimo rudens sesijoje. Vis dėlto manau, kad būtų buvę daug geriau visą kompensavimą reglamentuoti vienu įstatymu. Tuomet ir Vyriausybei būtų lengviau matyti visą finansų poreikį ir prognozuojamą viešųjų finansų balansą.

Kita vertus, ir šiai Vyriausybei, ir būsimosioms reikia galvoti ne tik apie tai, kokias išmokas būtina išmokėti, bet ir kaip pataupyti, atsisakyti nereikalingų išlaidų.