Seimas po pateikimo pritarė siūlymui į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Sedos kautynių dieną, kurią siūloma minėti spalio 7-ąją. Šia iniciatyva siekiama valstybiniu lygmeniu įprasminti Tėvynės apsaugos rinktinės karių ir savanorių atminimą bei ateityje sutvarkyti žuvusiųjų amžinojo poilsio vietą.
Sulaukė politikų palaikymo
Atmintinų dienų įstatymo pataisas po pateikimo palaikė 50 Seimo narių, 2 susilaikė. Toliau projektą svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, o į plenarinių posėdžių salę jis turėtų sugrįžti kitų metų sausio 7 dieną numatytoje pratęstoje sesijoje.
Iniciatyvą pateikusi Seimo narė, atstovaujanti Mažeikių rajonui, Ingrida Braziulienė teigė, kad šis siūlymas padės stiprinti istorinę atmintį, pilietiškumą ir pagarbą Lietuvos laisvės kovų dalyviams. Pasak jos, idėja gimė po dokumentinio filmo „Pasmerktųjų kariuomenė“ pristatymo Valdovų rūmuose.
Kilo klausimų, kaip padaryti
I. Braziulienė Seimo pirmininko kvietimu dalyvavo filmo pristatyme.
„Po peržiūros teko bendrauti su istorikais bei žuvusių jaunų kareivėlių artimaisiais – broliais ir seserimis, nes kariai žuvo labai jauni ir savo šeimų dar nebuvo spėję sukurti“, – pasakojo I. Braziulienė.
Politikės teigimu, kalbantis su renginio dalyviais ir aktyvia Sedos gyventoja Genoveita Griciene, kilo klausimas, kaip valstybė galėtų tinkamai įprasminti šiuos įvykius.
„Grįžusi vakare pagalvojau – kodėl nepasiūlius įtraukti šios datos į atmintinų dienų sąrašą? Vėliau panagrinėjau istorinius šaltinius, diskutavome su kolegomis. Nors atmintinų dienų turime nemažai, ši data turi neabejotiną istorinę vertę. Tai pagarba žmonėms, stojusiems į tarpą tarp besitraukiančios vokiečių kariuomenės ir besiveržiančios sovietų armijos“, – sakė Seimo narė.
Svarbu įamžinti kapavietę
Sedoje kautynių atminimas puoselėjamas kasmet, tačiau vietos bendruomenė tikisi, kad valstybinis statusas padės išspręsti ir įsisenėjusią kapavietės problemą.
Sediškė G. Gricienė džiaugiasi parlamento narės iniciatyva ir pabrėžia, kad atmintinos dienos statusas šiam įvykiui suteiktų visos Lietuvos mastą.
„Tai būtų žinia visai šaliai, kad spalio 7-osios įvykiai svarbūs ne tik Sedai ar Mažeikių rajonui, bet ir visai Lietuvai. Dabar net atėjus į senąsias Sedos kapines be gido nėra aišku, nei kas, nei kur tiksliai yra palaidota“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, kadangi kapinės yra kultūros paveldo objektas, jų sutvarkymas reikalauja specifinių sprendimų. Bendruomenė norėtų, kad kapavietė būtų deramai įamžinta atliekant tik minimalius archeologinius tyrimus – per daug nekasinėjant ir paliekant karių palaikus ramybėje.
Istorinis įvykių kontekstas
I. Braziulienė taip pat pabrėžė, kad įstatymo priėmimas yra tik pirmas etapas.
„Pirmasis žingsnis įprasminti atmintį valstybės lygmeniu jau skinasi kelią. Antrasis turėtų būti karių amžinojo poilsio vietos Sedoje sutvarkymas, tačiau tam reikės visų vienybės ir susitelkimo“, – reziumavo politikė.
Ji priminė, kad 1944 metų spalio 7 dieną prie Sedos miestelio Tėvynės apsaugos rinktinės kariai stojo į nelygią kovą su į Lietuvos teritoriją besiveržiančia Raudonąja armija. Sedos kautynės laikomos vienu paskutinių organizuoto ginkluoto lietuvių pasipriešinimo sovietinei okupacijai epizodų Antrojo pasaulinio karo metu.
Kautynėse dalyvavo daugybė jaunų savanorių, buvusių Lietuvos kariuomenės karininkų ir karių. Pagal įstatymą, atmintina diena skelbiama reikšminga data, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais bei gyvosios istorijos išsaugojimu.
Janina SRIBALIUTE
Nuotr. iš Sedos bendruomenės ir pašnekovų asmeninių archyvų
Loading ...
