Gražus tikros žiemos, sausio 24-osios rytmetys. „Džiugo“ būrelio medžiotojai rinkosi į priešpaskutinę medžioklę varyminiu būdu. Tą kartą medžioklei vadovauti turėjęs Vytautas Girčys, turėdamas tikslą rasti ir sumedžioti kelis elnius, nes baigiasi galimas jų sumedžiojimo laikas, medžioklės išvakarėse atliko žvalgybą būreliui priklausomuose plotuose. Tiems, kurie medžiotojus laiko žudikais, iš anksto tenka pasakyti, kad elnių nemėgsta miškininkai, nes šie daro žalą jauniems uosynams, apgraužia jų kamienus ir pasmerkia mirčiai, o šernų nemėgsta ūkininkai, nes niokoja jų pasėlius. Žvalgybos metu pagal sniege paliktus pėdsakus buvo nustatyta, kur šie gyvūnai laikosi, sudarytas jų galimo sumedžiojimo planas. Tačiau nors pajėgos buvo gana gausios, susirinko 26 medžiotojai su 4 talkininkais šunimis, plano įgyvendinti nepavyko. Mat per naktį miške įvyksta daugybė pokyčių. Ir jeigu žvalgybos metu medžiojamame miško plote buvo rasti tik elnių pėdsakai, o šerno nebuvo nė kvapo, tai varymo metu medžiotojai išvydo ne elnius, o šernus. Visa laimė, kad šį kartą medžiotojai kaip niekada buvo taiklūs. Iš 11 paleistų šūvių krito 6 šernai ir 1 lapė. Tiesa, į vieną šerną teko šauti tris kartus, nes šis buvo su itin stora oda, vadinamaisiais šarvais. O kur dingo elniai? Šie gyvūnai pasižymi ypatinga nuovoka. Pajutę galimą pavojų, jie pasitraukė iš šukuojamo miško.
Kalbant apie gyvūnus, būtina įvertinti jų nepalyginamai geresnius savigynos ginklus, nei juos turi žmogus. Tai uoslė, regėjimas, nuovoka, greitis. O jeigu jie gyventų ne 8 kartus trumpiau nei žmogus ir turėtų tokias mokyklas kaip mes, medžiotume ne mes, o jie mus. Tačiau yra kaip yra. Šią dieną mums sekėsi ne kaip įprasta, dar pavyko rasti ir nušauti 3 šernus. Ypač sekėsi medžiotojui Algiui Ereminui, kuris nušovė 2 šernus, ne ką blogiau Broniui Petreikiui, nušovusiam šerną, lapę ir tapusiam dienos medžioklės „karaliumi“.
Galbūt kai kam pergalė dvikovoje su gyvūnu nieko nesako, visgi tai ne kamuolį į krepšį įmesti ar scenoje dainą sudainuoti. Sėkmė medžioklėje lydi tą, kuris supranta gyvūnų kalbą, moka tinkamai naudoti ginklą, turi valios ir ištvermės sekti ir surasti gudrų žvėrį miške ekstremaliomis sąlygomis.
Visiems tikriems medžiotojams – nei plauko, nei tauko.
To paties būrelio medžiotojas Jonas Romanas MITKUS
http://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/zemaitijoje-parazitines-ligos-protrukis.d?id=67049724
iš veidų matosi jog puikus poilsis, todėl ir nuotaikos geros. Sėkmės bėgiojant po miškus
Išmaurojot žmonims keliukus?!
pilnai pritariu keliu,pievas ismauroja ,sugadina o i valstybes biudzeto ne kiek neprisideda zveris neaugine,