Svajojate apie patogesnį, jaukesnį ir saugesnį gyvenimą atnaujintame daugiabutyje, tačiau nerimą kelia būsima finansinė našta? Verta žinoti, jog spalio pabaigoje planuojamame skelbti daugiabučių modernizavimo kvietime bus pristatyti pokyčiai, kurie gali paskatinti žengti šį žingsnį.
Viena iš artėjančio kvietimo naujienų – valstybės paramai diferencijuoti įvestas Savivaldybių paramos renovacijai indeksas (SPRI), pagal kurį visos šalies savivaldybės suskirstytos į tris grupes – mažiausio, vidutinio ir didžiausio paramos poreikio.
Net 30 savivaldybių pateko į didžiausio paramos poreikio grupę, kuriai numatyta 25 proc. bazinė parama. Į ją pateko Kalvarijos, Visagino, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybės, taip pat Biržų, Vilkaviškio, Skuodo, Kelmės, Lazdijų, Ignalinos, Zarasų, Raseinių, Radviliškio, Jurbarko, Joniškio, Akmenės, Kupiškio, Anykščių, Šilutės, Pakruojo, Pasvalio, Rokiškio, Alytaus, Šilalės, Ukmergės, Varėnos, Šalčininkų, Kėdainių, Prienų ir Šakių rajonų savivaldybės.
„Iki šiol visoje Lietuvoje buvo taikomas vienodas paramos intensyvumas, nors gyventojų ir savivaldybių finansinės galimybės, bendra socialinė ir ekonominė situacija skirtinguose regionuose reikšmingai skiriasi. SPRI tikslas – užtikrinti, kad didesnė valstybės paramos dalis būtų dar labiau pasiekiama ten, kur jos labiausiai reikia“, – teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė.
SPRI buvo apskaičiuotas remiantis viešai prieinamais statistikos duomenimis – vertinamos gyventojų pajamos, nedarbas, skurdo rizika, būsto šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų dalis ir savivaldybės fiskalinis pajėgumas. Pagal šiuos rodiklius galima tinkamai įvertinti tiek gyventojų finansines galimybes, tiek socialinį pažeidžiamumą.
Maksimali parama gali siekti 40 proc.
Naujame kvietime vidutinio paramos poreikio grupei bus taikoma 20 proc. bazinė parama. Jai priskirtos Kaišiadorių, Molėtų, Telšių, Tauragės, Švenčionių, Rietavo, Šiaulių, Panevėžio, Druskininkų, Mažeikių, Jonavos, Alytaus miesto, Plungės ir Kretingos rajonų savivaldybės.
Mažiausio paramos poreikio, ekonomiškai stipriausių savivaldybių grupei bus taikoma 15 proc. bazinė parama. Į šią grupę pateko Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų, taip pat Birštono, Palangos, Neringos, Marijampolės, Širvintų, Elektrėnų, Trakų ir Utenos savivaldybės.
APVA atstovė dalinasi, jog prie bazinės paramos gyventojai galės gauti po dar 5 papildomus punktus už kiekvieną modernizacijai pasirinktą papildomai skatinamą sprendimą, pavyzdžiui, šildymo punkto ir šilumos sistemos atnaujinimą, savivaldybės architektūros kokybės gairių taikymą ar pasirinkus taikyti skydinės renovacijos technologiją.
Jeigu, pavyzdžiui, 1550 kv. m ploto daugiabučio, kuris po modernizacijos pasiekia B energinio naudingumo klasę, gyventojai nuspręs įgyvendinti vieną iš šių sprendimų, parama atitinkamai galės siekti 156 550 Eur, 195 300 Eur arba 234 050 Eur. Pasirinkus du sprendimus, priklausomai nuo gyvenamos savivaldybės paramos kategorijos, parama padidėtų 195 300 Eur, 234 050 Eur arba 272 800 Eur.
„Jeigu projekte įgyvendinami visi trys skatinami sprendimai, prie bazinio dydžio gali būti pridėta iš viso 15 procentinių punktų. Tokiu atveju galutinis paramos lygis gali siekti iki 30 proc., kai savivaldybei taikoma 15 proc. bazinė parama, iki 35 proc., kai ji siekia 20 proc., ir iki 40 proc., kai nustatytas didžiausias – 25 proc. – bazinis dydis. Šis modelis leis ne tik atsižvelgti į skirtingas gyventojų finansines galimybes, bet ir paskatins rinktis tvaresnius modernizacijos sprendimus“, – pažymi G. Burbienė.
Kaip apskaičiuojama konkreti paramos suma?
Svarbu pabrėžti, kad 15, 20 ar 25 proc. nėra tiesioginė subsidijos dalis nuo visos projekto vertės. Tai bazinis dydis, pagal kurį nustatomi fiksuoti paramos įkainiai. Konkreti valstybės paramos suma apskaičiuojama nustatytą įkainį dauginant iš daugiabučio naudingojo ploto.
„Jei kalbame apie tą patį 1550 kv. m ploto daugiabutį, kuris po modernizacijos pasiekia B energinio naudingumo klasę, netaikant papildomų sprendimų, 15 proc. kategorijoje parama jam siektų apie 117,8 tūkst. eurų, 20 proc. kategorijoje – 156,5 tūkst. eurų, o 25 proc. kategorijoje – 195,3 tūkst. eurų. Kuo didesnė valstybės paramos dalis, tuo mažesnę sumą gyventojams reikės finansuoti lengvatine paskola“, – aiškina APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė.
Įgyvendinus projektą ir išmokėjus namui bei jo gyventojams priklausančią valstybės paramą, ja bus sumažintas paskolos likutis. Gyventojams liks grąžinti tik po paramos pritaikymo likusią paskolos dalį. Lengvatinės modernizacijos paskolos terminas galės siekti iki 20 metų. Pirmuosius penkerius metus gyventojams bus taikoma 3 proc. metinė palūkanų norma. Gyventojai ir projektų administratoriai jau gali susipažinti su savo savivaldybės SPRI grupe ir iš anksto įsivertinti galimybes pasinaudoti papildomais paramos priedais.
Naujam kvietimui numatyta 259 mln. eurų suma. Planuojama finansuoti apie 640 daugiabučių modernizavimo projektų, apimančių daugiau kaip 21 tūkst. namų ūkių.
Naujasis daugiabučių modernizavimo finansavimo modelis bus taikomas projektams, kurie paraiškas pateiks paskelbus spalio pabaigoje planuojamą kvietimą. Paramą ankstesnių kvietimų metu gavę projektai bus tęsiami pagal tuo metu galiojusias sąlygas.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Ieva VIDŪNAITĖ
Loading ...
