Įsivaizduokite – šalies geležinkelio mazgų darbas ar automagistralių eismas sutrinka siaučiant geopolitiniams vėjams, o didžiuosiuose prekybos tinkluose tuštėja lentynos. Kiek laiko praeitų, kol miestų gyventojai pajustų realų maisto trūkumą? Šiandieninis globalus pasaulis toks trapus, kad apsirūpinimas maistu jau nebėra buitinė tema – tai nacionalinio saugumo pamatai. Trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) plėtra nėra atsitiktinis eksperimentas, o ilgalaikis prioritetas, kurį perima jau ne viena vyriausybė.
Tobulinamos taisyklės
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonei „Trumpos tiekimo grandinės“ iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto bendrai numatyta įspūdinga 10 milijonų eurų suma. Lapkričio mėnesį vėl visi ūkininkai galės teikti paraiškas ir gauti paramą TMTG vystyti.
Žemės ūkio ministerija, glaudžiai bendradarbiaujanti su socialiniais partneriais ir kitomis institucijomis, kasmet tobulina paramos teikimo taisykles, ieško patrauklesnių sąlygų nesiryžtantiems kooperuotis ir bendradarbiauti ūkiams.
Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios verslo plano išlaidoms paramos intensyvumas padidintas nuo 40 proc. iki 60 proc., praplėstas tinkamų pareiškėjų ratas, nustatyta galimybė realizuoti daugiau įvairių produktų, daugiau privalumų suteikta kooperatyvams, jauniesiems ūkininkams ir smulkiems ūkiams.
Kai projekte bendradarbiauja tik jaunieji ūkininkai, verslo plano įgyvendinimo išlaidoms gali būti taikomas iki 80 proc. paramos intensyvumas. Kai visi projekto dalyviai yra labai smulkūs ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis neviršija 16 tūkst. Eur, paramos intensyvumas gali siekti iki 85 proc. Iki 80 proc. intensyvumas taip pat gali būti taikomas projektuose, kuriuose kartu bendradarbiauja jaunieji ūkininkai ir labai smulkūs ūkiai.
Norintys bendradarbiauti trumpųjų tiekimo grandinių dalyviai dabar gali įsigyti jiems reikalingą specializuotą techniką: mobiliąsias skerdyklas (gyvulininkystės sektoriuje) ir derliaus nuėmimo techniką (daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės sektoriuje).
Trys modeliai
Trumposios tiekimo grandinės gali būti kuriamos ar plėtojamos pagal tris modelius:
• 1 paramos modelis – tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas;
• 2 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu;
• 3 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.
Paramos dydis
Parama skiriama priklausomai nuo projektų sudėtingumo, ūkių gamybinio pajėgumo ir projekto dalyvių skaičiaus:
• iki 150 tūkst. Eur – orientuota į mažesnius vietos projektus, tiesioginį pardavimą pirkėjams;
• iki 250 tūkst. Eur – skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;
• iki 1,5 mln. Eur – numatyta logistikos centrams kurti. Maksimalią sumą galima gauti, jei projekte numatytos naujų pastatų statybos, rekonstravimas.
Paramos intensyvumas investicijoms siekia iki 60 proc. (jei projektą vykdo jaunieji ūkininkai arba smulkieji ūkiai, jiems taikomas didesnis intensyvumas – iki 80–85 proc.), o einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms (pavyzdžiui, projektui koordinuoti, transporto išlaidoms) – iki 100 proc.
Projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriu (-iais), kuriais laikomi visi trumposios grandinės projekto dalyviai, įskaitant tarpininką. Išimtis daroma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie gali projektą įgyvendinti savarankiškai. Pareiškėjas, partneriai ir tarpininkas projektą įgyvendina kaip trumposios grandinės projekto dalyviai.
Ko nori, tą ir gauna
Teorija be praktikos – tik skaičius popieriuje. Norint pamatyti, kaip veikia trumpoji grandinė, galima užsukti į ūkininko Rimo Noraus ūkį: Kauno ir Lazdijų rajonuose jis puoselėja 21 hektaro lazdynų plantacijas ir augina bites. Po ilgų bandymų, stebėjimų R. Norus sako susodinęs tik geriausiai derančias ir lietuvių labiausiai vertinamas veisles.
Žmogus, kurio pavardė yra tarsi puikus sinonimas frazei „ko noriu, tą gaunu“, yra gyvas įrodymas, kaip smulkusis ūkininkas, atsisakęs perpardavinėtojų diktato, gyvena pagal savo taisykles. R. Norus ne tik pats asmeniškai prekiauja ūkininkų turgeliuose, bet yra ir iniciatyvos „Kaimas į namus“ dalyvis. Čia nėra sandėlių, tarpininkų ar ilgų tiekimo grandinių – produktai keliauja tiesiai iš ūkio į namus. Pirkėjai atvyksta ir į ūkį: šviežius riešutus jie graibsto dėžėmis, nes patinka šviežia ir ekologiška produkcija. O štai užsienio pirkėjai riešutais nesidomi, nes jiems kelios tonos – ne derlius.
Šis augintojas neturi reikalų su prekybos tinklais. Kaip pats sako, jie nenori mokėti iš anksto, todėl jis neketina atiduoti greitai gendančio derliaus ir laukti malonės. Rezultatas?
Pirkėjai vertina kokybę: riešutų aruodai ištuštėja per 1–2 mėnesius. Beje, ūkininkas prekiauja ir riešutų sodinukais.
Nors šiemet šalnos ir sunaikino riešutų derlių, ūkininkas nenusimena ir tikisi, kad kitais metais gamta nebus tokia kaprizinga.
Pasirengimas lapkričiui
Pareiškėjai, planuojantys investuoti į trumpąsias tiekimo grandines, savo veiklą turėtų planuoti jau dabar – rengti kokybiškus verslo planus ir, svarbiausia, rasti patikimus partnerius bendrai veiklai.
Paraiškos pagal Strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ bus renkamos nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.
Žemės ūkio ministerija labai tikisi, kad šįkart aktyvesnės bus ir vietos savivaldos bei viešojo maitinimo įstaigos.
Aktualią informaciją apie paramos teikimo taisykles ir vertinimo kriterijus rasite čia.
Loading ...
