• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Auginame Telšių kraštą
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
  • Skaidrumo politika
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Auginame Telšių kraštą
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
  • Skaidrumo politika
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

Kritinis mąstymas muziejuje: svarbu neskubėti pateikti atsakymo

Telšių žinių redakcija
25 rugsėjo, 2026
Teminiai puslapiai, Žemaičių kultūra
0

Kritinio mąstymo ugdymas neapsiriboja klasės erdve – tam puikiai tinka ir muziejus. Čia vaikai gali ne tik išgirsti apie praeitį, bet ir tyrinėti: stebėti, liesti, kelti klausimus, abejoti ir ieškoti atsakymų.

Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinių edukatorių Rimos Servienės ir Gabrielės Šereivienės teigimu, kritinis mąstymas muziejuje prasideda nuo paprasto principo – gebėjimo neskubėti pateikti atsakymo lankytojui. Užuot iš karto paaiškinus eksponato paskirtį ar istoriją, lankytojui suteikiama galimybė pačiam tyrinėti, spėlioti, kelti klausimus ir pagrįsti savo mintis.

Taip muziejus tampa ne vieta, kurioje reikia įsiminti faktus, o erdve, kurioje jie atrandami.

Eksponatas tampa klausimu

Anot muziejaus „Alka“ padalinių edukatorių, kritinis mąstymas edukacijose ugdomas pasitelkiant žaismingumą, tyrinėjimą ir sensorinę patirtį.

R. Servienė pažymėjo, kad vaikai dar tik mokosi atskirti faktą nuo nuomonės ar fantazijos, todėl vien „sausų“ faktų ištransliavimas ne visada padeda suprasti informaciją.

Vietoje paruošto atsakymo parodomas eksponatas. Pavyzdžiui, senovinis buities įrankis, ir leidžiama svarstyti, iš ko jis pagamintas, kas ir kam jį naudojo.

„Tokiu būdu vaikas pradeda remtis ne pirmu išgirstu atsakymu, o tuo, ką mato, jaučia ir gali pagrįsti. Toks aktyvus santykis su eksponatais padeda ne tik išgirsti, bet ir suprasti informaciją“, – teigė edukatorė.

Svarbu, kad edukacijos dalyviai mokytųsi remdamiesi pojūčiais, o ne skubotomis išvadomis.

Ne vien informacijos perdavimas

G. Šereivienė pridūrė, kad svarbus ir edukatoriaus gebėjimas prisitaikyti prie konkrečios grupės.

„Prieš pradedant veiklą svarbu suprasti, kiek vaikai pasirengę, kiek jie įsitraukę, ir pagal tai parinkti klausimus, užduotis, diskusijų formas. Edukatoriaus nusiteikimas tiesiogiai veikia auditoriją. Šypsena, gera nuotaika, nuoširdus domėjimasis dalyvių patirtimi padeda kurti aplinką, kurioje lengviau diskutuoti ir reikšti savo nuomonę“, – pažymėjo ji.

Toks požiūris keičia ir muziejaus vaidmenį. Edukacijose svarbiausia tampa ne informacijos perdavimas, o aktyvus lankytojo dalyvavimas. Eksponatas tampa ne tik istorijos liudininku, bet ir atspirties tašku klausimams, diskusijoms bei savarankiškoms išvadoms.

Pasak R. Servienės, muziejaus lankytojų įvaizdis keičiasi iš klausytojų į tyrinėtojus.

Istorija ir asmeninės patirtys

Nors muziejus dažnai vis dar siejamas su tyliu eksponatų stebėjimu ir edukatoriaus pasakojimu, šis požiūris pamažu keičiasi. Šiandien edukacijose vis dažniau pasitelkiami pasakojimai, kūrybiniai pratimai, diskusijos ir refleksija. Tačiau ypač svarbios veiklos, kuriose lankytojai patys tyrinėja, bendradarbiauja ir priima sprendimus.

„Muziejus tampa tokia erdve, kurioje lankytojas yra ne tik klausytojas, bet ir tyrinėtojas.

Edukacija pradedama nuo klausimų, kurie neturi vieno teisingo atsakymo. Tai leidžia vaikams nebijoti suklysti ir suprasti, kad jų įžvalgos taip pat yra vertingos. Smalsumą skatina ir galimybė prisiliesti prie muziejaus fonduose saugomų muziejinių vertybių kopijų, jas išbandyti“, – pasakojo R. Servienė.

Vienas tokių pavyzdžių yra „Alkoje“ organizuojama edukacija „Mažas piemenėlis turi botagėlį“. Jos metu dalyviai lanko gyvūnėlius, juos maitina, išbando senovinius žaislus, ragauja „Piemenėlio kugelio“, dalijasi savo patirtimi ir kalbasi apie pareigas namuose.

Tokios veiklos leidžia susieti istoriją su asmenine patirtimi. Vaikas ne tik sužino, kaip gyveno žmonės anksčiau, bet ir pradeda lyginti jų gyvenimą su savuoju: kokių pareigų turi jis, kuo rūpinasi šiandienos vaikai ir kuo rūpinosi jų bendraamžiai anksčiau.

Pasak G. Šereivienės, istorijos susiejimas su eksponatais ar edukacijomis suteikia vaikams daugiau galimybių užduoti klausimus, ieškoti sąsajų ir geriau suprasti nagrinėjamą temą.

Kritinis mąstymas kaip sveikas smalsumas

Kritinis mąstymas neatsiejamas nuo gebėjimo suabejoti. Tačiau muziejuje abejonė suprantama ne kaip paprasčiausias nenoras tikėti pateikiama informacija, o kaip paskata tyrinėti, pasitikrinti.

R. Servienė pasakojo sąmoningai skatinanti vaikus kelti klausimus ir kurti savo interpretacijas, remiantis asmenine patirtimi bei žinomais faktais. Tokiu būdu keičiasi ir požiūris į muziejų – jis nebėra suvokiamas kaip vieta, kurioje viskas jau seniai paaiškinta ir kur lankytojui belieka išklausyti paruoštą pasakojimą.

„Abejonė čia suprantama ne kaip neigimas, o kaip sveikas smalsumas – gebėjimas ne aklai priimti pirmą išgirstą informaciją, o pasitikrinti ją pačiam“, – pabrėžė R. Servienė.

Klaida nėra nesėkmė

G. Šereivienė pasakojo, kad, gavus netikėtą klausimą, atsakymo stengiamasi nepateikti iš karto. Pirmiausia kartu analizuojamas objektas, klausiama, kodėl vaikas taip galvoja. Taip prasideda diskusija, kurioje mokomasi ne tik atsakyti, bet ir pagrįsti savo mintį.

Mokymasis mąstyti kritiškai neįmanomas be galimybės klysti. Netikėtas ar klaidingas lankytojo atsakymas nėra vertinamas kaip nesėkmė. Priešingai – jis gali tapti atspirties tašku tolesniam tyrinėjimui. Tačiau svarbu iš karto jį kartu išanalizuoti.

Pasak R. Servienės, užuot tiesiai pasakiusi, jog vaikas neteisus, klausia, kas paskatino taip manyti, pateikiami faktai ir kartu svarstoma, ar jie patvirtina pradinę mintį.

„Klaidos – pagrindinis mokymosi ir kritinio mąstymo variklis. Tokiu būdu vaikai patys, padedami klausimų, gali atmesti netinkamą atsakymą ir prieiti prie pagrįstos išvados“, – tikino edukatorė.

Ji pabrėžė: ugdant kritinį mąstymą svarbu mokėti atskirti faktą nuo asmeninės patirties, interpretacijos ar išgalvoto pasakojimo. Tam itin palanki aplinka yra muziejus, kadangi eksponatai dažnai sukelia lankytojų prisiminimus ir asociacijas.

Kritiškumo ugdymas – abipusis procesas

Šiandien istorijos vaikai mokosi ne tik mokykloje ar muziejuje. Informacija juos pasiekia socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse.

G. Šereivienė pastebi, kad paprašius mokinio paaiškinti, kodėl jis galvoja taip, kaip išdėstė, dažnai galima sužinoti ir jo informacijos šaltinį. Tuomet atsiranda galimybė kartu analizuoti, iš kur kilo tokia mintis.

Pasak muziejaus darbuotojų, edukacijose vis dažniau kalbama ir apie tai, kaip atsirinkti informaciją.

R. Servienė teigė pastebėjusi, kad „senasis kaimas“ kartais vaizduojamas labai skurdus ir tamsus, o kartais – visiškai idiliškas. Vaikams stengiamasi suteikti galimybę, atsitraukus nuo ekranų, pažvelgti į autentišką aplinką, daiktus bei jų istoriją.

„Visada labai svarbu akcentuoti, iš kur gautos žinios. Mokiniai turi suprasti, kur ir kaip ieškoti informacijos, bei mokėti ją atsirinkti“, – teigė G. Šereivienė.

Muziejaus darbuotoja pastebėjo, kad kiekviena grupė palieka savo pėdsaką. Po užsiėmimo edukatorius pergalvoja, kas pavyko, kas galėtų būti kitaip, ir pagal tai keičia ar papildo savo veiklą.

„Tokiu būdu muziejus tampa ne tik vieta, kur saugoma praeitis. Tai erdvė, kurioje mokomasi ją suprasti – klausiant, stebint, liečiant, abejojant, tikrinant ir diskutuojant. O svarbiausia, kad atsakymas nebūtinai turi būti pateiktas iš karto. Kartais kur kas svarbiau suteikti žmogui galimybę pačiam iki jo nueiti“, – teigė G. Šereivienė.

Rugilė BALČIŪNAITĖ

Nuotr. iš asmeninių archyvų

 

Kitas įrašas

Užventėje – rankdarbių mėgėjų sambūris

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Naujienos iš interneto

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Šventės: nė vienų durų be vai­ni­ko
Pasakotojų varžytuvės „Rokoukemies sava šnekta“
Ga­biau­si ra­jo­no mo­ki­niai ska­ti­na­mi sti­pen­di­jo­mis
Ser­ga­mu­mo ro­dik­liai didė­ja
Fi­nan­si­nis tramp­li­nas jau­nie­siems ūki­nin­kams: ką siū­lo ES pa­ra­ma?
Lietuvoje mažėja antibiotikų vartojimas ir bakterijų atsparumas, tačiau iššūkių lieka

Žemaičių kultūra

„Akorat“ aktoriai scenoje puoselėja žemaitišką žodį
Laima Noreikienė: „Tėvo pamokos liko visam amžiui“
„Volungė“ subūrė skirtingų kartų dainininkus
Lietuvos istorija vaikų akimis: apdovanoti rašinių apie tremtį konkurso nugalėtojai
Pasirengimas krizėms Telšių rajone: kur slėptis, kaip vyktų evakuacija ir kas užtikrintų išgyvenimą grėsmės atveju?
Prieš karinę agresiją – ir malda

Laisvalaikis

Šventės: nė vienų durų be vai­ni­ko
Pasakotojų varžytuvės „Rokoukemies sava šnekta“
Operos virtuozas Maayanas Lichtas Klaipėdoje koncertuos su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru
„Ru­dens šo­kio spal­vos 2026“ Tel­šiuo­se su­būrė šo­kio mylė­to­jus
Tai­kos pla­ka­to kon­kur­sas
Ryškėnų koplyčios 30-metis

Sveikata

Ser­ga­mu­mo ro­dik­liai didė­ja
Ši­lu­ma, ino­va­ci­jos ir pa­gar­ba šei­mai: kodėl Tel­šių li­go­ninės Aku­še­ri­jos-ginekologijos sky­rius lau­žo ša­lies de­mog­ra­fi­nes ten­den­ci­jas
 Kai rūpestis reiškia pagarbą: kaip parinkti sauskelnes-kelnaites žmonėms, sergantiems demencija  
Sa­vaitės ser­ga­mu­mo ro­dik­liai
Sa­vaitės ser­ga­mu­mo ro­dik­liai
Tel­šių ra­jo­nas – pro­fe­si­nių ligų sta­tis­ti­kos viršūnė­je: gy­dy­to­ja įvar­di­jo pa­grin­di­nes prie­žas­tis
No Result
View All Result

Laikraštis

Apklausa

Ar esate tinkamai pasiruošęs, jeigu išauštų diena X?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Auginame Telšių kraštą
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
  • Skaidrumo politika

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset