Rugsėjo 8-ąją Žemaičių muziejuje „Alka“ surengtas seminaras-diskusija, skirtas asmenų su negalia informacinio prieinamumo temai. Renginyje netrūko nei ekspertinių įžvalgų, nei gyvos diskusijos apie tai, kaip viešasis sektorius teikia informaciją ir su kokiomis kliūtimis vis dar tenka susidurti kasdien.
Diana PUZERĖ
Informacinis prieinamumas susijęs su žmogaus orumu
Renginį vedusi televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė pristatė pagrindinę susitikimo temą – „(Ne)prieinamos informacijos teikimas viešajame sektoriuje“. Papasakojo, kaip asmenys su negalia gali kreiptis į įvairias įstaigas lengvai prieinamu, pasirinktu bendravimo būdu. Dalyviams taip pat buvo pristatyti vaizdo įrašai, praktiškai iliustruojantys pritaikytus komunikacijos kanalus.
Pranešimą skaičiusi Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Neringa Šaveiko pabrėžė, kad informacinis prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su žmogaus orumu ir yra lygiai toks pat svarbus kaip ir fizinis aplinkos pritaikymas. Pranešėja taip pat išsamiai pristatė asmenų su negalia teises ir įstaigoms keliamus reikalavimus, įsigaliojusius su 2024 m. teisės aktais.
Diskusija: nuo dirbtinio intelekto galimybių iki įsišaknijusių įpročių
Vėliau renginio dalyviai buvo pakviesti į diskusiją, kurią moderavo D. Tamošiūnaitė. Joje mintimis dalijosi Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ atstovė Aušra Motuzaitė, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) atstovas Vytautas Gendvilas bei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė Sandra Buklienė.
LASS atstovas V. Gendvilas atkreipė dėmesį, kad aklieji ir silpnaregiai atspindi bendrą visuomenės pjūvį – didelė dalis jų yra pensinio amžiaus ir ne visi lengvai prisijaukina technologijas. Dėl šios priežasties jie rečiau būna savarankiški ir yra priversti pasikliauti aplinkiniais. Vis dėlto V. Gendvilas pasidžiaugė dirbtinio intelekto galimybėmis, kurios gerokai palengvina kasdienybę tiems, kurie technologijomis naudojasi. Kaip gerąjį pavyzdį jis išskyrė „Sodrą“ – pasak jo, ši įstaiga yra viena labiausiai pritaikiusių savo paslaugas, todėl kitoms institucijoms vertėtų perimti šią patirtį, kad nereikėtų prašyti kitų asmenų pagalbos.
Bendrijos „Viltis“ atstovė A. Motuzaitė pastebėjo, kad Lietuvoje stengiamasi ir žengiama į priekį, nors tobulėti dar tikrai yra kur. Jos teigimu, dirbant su žmonėmis, turinčiais intelekto negalią, itin svarbus nuoseklus švietimas ir šalia esantis pagalbininkas, nes jiems reikia daugiau laiko informacijai perprasti. Būtent nuolatinis aiškinimas, bendravimas ir pritaikyta kalba didina jų savarankiškumą.
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė S. Buklienė pažymėjo, jog teigiamų pokyčių yra, tačiau norėtųsi spartesnio tempo ir drąsesnio institucijų įsitraukimo. Nors nuo priimtų reikalavimų pradžios praėjo nemažai laiko, tinkamai teikti pritaikytą informaciją sekasi dar ne visoms įstaigoms. S. Buklienė pabrėžė svarbiausią žinią: „Nesate vieni, mes padėsime – tik kreipkitės.“
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė V. Lukošiūtė pasidalino statistika: net 66,7 proc. apklaustų kurčiųjų žino, kad turi teisę kreiptis į viešojo sektoriaus įstaigas jiems prieinamu būdu, tačiau pačios įstaigos fiksuoja, jog kreipiasi mažiau nei 1 proc. Anot V. Lukošiūtės, viena iš pagrindinių priežasčių – įsišakniję seni įpročiai ir išankstinė baimė, kad procesas bus per sunkus, kad be pagalbos nepavyks susikalbėti. Toks barjeras ypač ryškus tarp vyresnio amžiaus žmonių. Be to, daliai kurčiųjų technologijos vis dar atrodo per sudėtingos, todėl trūksta paprastesnių sprendimų.
Diskusijos dalyviai sutarė vieningai: prieinamos informacijos poreikis yra didžiulis, tačiau pokyčiams įsitvirtinti reikia laiko, kantraus naujų įpročių formavimo ir glaudaus visų viešojo sektoriaus įstaigų bendradarbiavimo.

