Su­sirū­pi­ni­mas: De­gai­čių par­kas tvar­ko­mas ar ty­liai pra­ran­da­mas?

Re­dak­ciją pa­siekė De­gai­čiuo­se gy­ve­nan­čios mo­ters laiš­kas, ku­ria­me iš­reikš­tas su­si­rūpi­ni­mas dėl De­gai­čių par­ko li­ki­mo ir ja­me ša­li­namų med­žių. Gy­ven­to­ja klau­sia, ar prie­š iš­duo­dant lei­di­mus bu­vo tin­ka­mai įver­tin­ta kiek­vie­no med­žio būklė ir ga­li­mas darbų po­vei­kis vi­sam par­kui. De­gai­tiš­kei klau­simų su­kėlė vie­šai skel­bia­ma in­for­ma­ci­ja apie 2025 ir 2026 me­tais iš­duo­tus lei­di­mus nu­pjau­ti iš vi­so 60 med­žių.

Au­re­li­ja SER­VIENĖ

De­gai­čių par­kas: tvar­ko­mas ar ty­liai pra­ran­da­mas?

Eko­logės, bio­logės, De­gai­čių gy­ven­to­jos Dai­vos Kėrienės laiš­kas:

„De­gai­čių par­kas: tvar­ko­mas ar ty­liai pra­ran­da­mas? Kai ker­ta­mi med­žiai, ar už­ten­ka pa­sa­ky­ti – „lei­di­mas yra“?

De­gai­čių par­kas – ne pa­pras­tas mies­te­lio žel­dy­nas. Tai vie­ta, ku­rią tel­šiš­kiai pa­žįsta ir ver­ti­na, o ofi­cia­liuo­se šal­ti­niuo­se ji įvar­di­ja­ma kaip De­gai­čių dva­ro par­kas, tu­rin­tis dend­ro­lo­ginę vertę. Vals­ty­binė sau­gomų te­ri­to­rijų tar­ny­ba (VSTT) jį nu­ro­do tarp Tel­šių ra­jo­no bo­ta­ni­nių gam­tos pa­vel­do ob­jektų.

Par­kas išs­kir­ti­nis sa­vo med­žių įvai­ro­ve ir is­to­ri­ja. Tel­šių tu­riz­mo in­for­ma­ci­ja nu­ro­do, kad se­na­sis par­kas įkur­tas XIX a. pa­bai­go­je, jo plo­tas sie­kia 6 hek­ta­rus, o išplės­to par­ko – dau­giau kaip 18 hek­tarų; čia au­ga dau­giau kaip 300 rūšių med­žių ir kitų au­galų.

Todėl natū­ra­liai ky­la klau­si­mas: kaip toks par­kas tu­ri būti tvar­ko­mas? Ar jo tvar­ky­mas reiš­kia kuo dau­giau med­žių pa­ša­lin­ti, o pa­skui džiaug­tis, kad par­kas ta­po „tvar­kin­ges­nis“? O gal tik­ras tvar­ky­mas reiš­kia pir­miau­sia su­pras­ti, ko­kią funk­ciją kiek­vie­nas me­dis at­lie­ka vi­so­je par­ko eko­sis­te­mo­je?
60 med­žių – ar tai tik skai­čius?

Sa­vi­val­dybės in­ter­ne­to sve­tainė­je skel­bia­ma­me žel­di­nių ša­li­ni­mo lei­dimų sąra­še ma­ty­ti, kad De­gai­čių par­kui bu­vo iš­duo­ti du lei­di­mai:
• 2025 m. ko­vo 5 d. – lei­di­mas Nr. ŽEL-32, nu­ma­tan­tis 30 med­žių pa­ša­li­nimą,
• 2026 m. sau­sio 7 d. – lei­di­mas Nr. ŽEL-1, nu­ma­tan­tis dar 30 kitų med­žių pa­ša­li­nimą.

Va­di­na­si, kal­ba­me apie 60 med­žių. Bet skai­čius pa­ts sa­vai­me dar nie­ko ne­pa­sa­ko. Galbūt vi­si tie med­žiai iš tiesų bu­vo pa­vo­jin­gi, li­go­ti ar neat­ku­ria­mai pa­žeis­ti. Galbūt jų pa­ša­li­ni­mas bu­vo būti­nas. Ta­čiau tuo­met vi­suo­me­nei ky­la la­bai pa­pras­ti klau­si­mai: kas ir kaip nu­statė, kad šiuos 60 med­žių būti­na pa­ša­lin­ti? Ar bu­vo įver­tin­tas kiek­vie­nas me­dis? Ar bu­vo nu­sta­ty­ta jo būklė? Ar bu­vo ver­ti­na­ma ne tik tai, kas vyks­ta su konk­re­čiu ka­mie­nu, bet ir tai, ko­kią vietą tas me­dis uži­ma par­ko eko­sis­te­mo­je?

Juk vie­nas me­dis nėra tik vie­nas me­dis. Jis ga­li būti užuovė­ja ki­tam med­žiui. Jis ga­li su­lai­ky­ti vėją. Jis ga­li būti bu­veinė paukš­čiams, vabzd­žiams ir gry­bams. Jis ga­li būti svar­bi se­no­jo par­ko kom­po­zi­ci­jos da­lis.

Vals­ty­binės sau­gomų te­ri­to­rijų tar­ny­bos med­žia­go­je apie De­gai­čių par­ką yra la­bai įdo­mi pa­sta­ba: šia­me par­ke de­ta­lio­ji med­žių in­ven­to­ri­za­ci­ja bu­vo at­lik­ta net du kar­tus, o ša­lin­tinų med­žių be­veik nėra. Tar­ny­ba ne­tgi nu­rodė, kad dėl to De­gai­čių par­kas galėtų būti pa­vyz­di­nis.

Todėl šian­dien no­ri­si pa­klaus­ti: kas pa­si­keitė?

Par­ko tvar­ky­mas nėra vien med­žių pjo­vi­mas.

Ofi­cia­lio­je VSTT med­žia­go­je apie dend­ro­lo­ginę vertę tu­rin­čius par­kus pa­brėžia­ma, kad prie­š pra­de­dant tvar­ky­mo dar­bus svar­bu įver­tin­ti ob­jek­to vertę, jo is­to­riją, pra­dinę par­ko struktūrą ir siek­ti iš­sau­go­ti būdingą par­ko vaizdą.

Par­kas nėra miš­kas, ku­ria­me med­žiai ga­li būti ver­ti­na­mi tik pa­gal tai, ar jie se­ni, jau­ni, tankūs ar re­ti. Par­kas – tai vi­sa sis­te­ma. Med­žiai, krūmai, van­dens tel­ki­niai, ta­kai, at­vi­ros erdvės, užuovė­jos, paukš­čiai, vabzd­žiai ir žmonės. Todėl ir par­ko tvar­ky­mas turėtų pra­si­dėti ne nuo pjūklo, o nuo klau­si­mo: ką no­ri­me iš­sau­go­ti?

Ar De­gai­čiai ga­li tap­ti pa­vyz­di­niu par­ku?

Dar vi­sai ne­se­niai VSTT pa­tį De­gai­čių par­ką įvar­di­jo kaip po­ten­cia­liai pa­vyz­dinį, nes čia bu­vo at­lik­tos de­ta­lios med­žių in­ven­to­ri­za­ci­jos ir ša­lin­tinų med­žių be­veik nebuvo. Tai turėtų būti ne prie­kaiš­tas, o ga­li­mybė. De­gai­čiai galėtų pa­ro­dy­ti, kaip vals­tybės sau­go­mas dend­ro­lo­gi­nis par­kas pri­žiū­ri­mas at­sa­kin­gai: ne bea­to­dai­riš­kai ker­tant, o pro­fe­sio­na­liai įver­ti­nant kiek­vieną medį, jo būklę, vertę ir san­tykį su ap­lin­ka.

Todėl šian­dien no­ri­si ne konf­lik­to, o at­sa­kymų. Kas įver­ti­no 60 med­žių būklę? Kodėl juos būti­na pa­ša­lin­ti? Ar bu­vo ver­ti­na­mas bend­ras 60 med­žių pa­ša­li­ni­mo po­vei­kis par­kui? Ar De­gai­čių par­ke bu­vo ver­ti­na­mas bend­ras med­žių kir­ti­mo, genė­ji­mo, senų krūmų ša­li­ni­mo ir van­dens tel­ki­nių tvar­ky­mo po­vei­kis par­ko eko­lo­gi­nei ir dend­ro­lo­gi­nei būklei? Ir svar­biau­sia: ar De­gai­čių par­ką mes tvar­ko­me tam, kad jis būtų gy­vas atei­ties kar­toms, ar tie­siog da­ro­me jį „tvar­kingą“ šian­dien? Tai klau­si­mai, į ku­riuos at­sa­ky­mo nu­si­pel­no ne vien De­gai­čių gy­ven­to­jai. Jo nu­si­pel­no vi­si, ku­riems rūpi Tel­šių kraš­to gam­tos pa­vel­das.“

Se­niū­ni­ja: gerų med­žių ne­pjau­na­me

De­gai­čių se­niū­ni­jos se­niū­nas Leo­ni­das Je­go­ro­vas teigė, kad vi­si par­ko tvar­ky­mo dar­bai yra de­ri­na­mi su ins­ti­tu­ci­jo­mis, rei­ka­lin­gi lei­di­mai gau­ti, o med­žiai re­ti­na­mi pa­gal dend­ro­logų re­ko­men­da­ci­jas. „Nė vie­no ge­ro med­žio ne­pjau­na­me“, – pa­brėžė se­niū­nas.

Pa­sak jo, De­gai­čių par­kas nėra skir­tas vien tik va­ba­lams – jis yra ir žmonėms.

„Mes ini­ci­juo­ja­me par­ko prie­žiūrą, no­ri­me, kad par­kas būtų gra­žus, kad ne­būtų brūzgynų. Taip pat kon­sul­tuo­jamės su par­ko įkūrėju Adol­fu Ki­šo­nu. Tų ini­cia­tyvų yra, bet ne vi­siems jos pa­tin­ka. Pa­vyzd­žiui, vie­niems sly­vu­kai yra gra­žu, o ki­tiems tai – brūzgy­nai. Ten yra daug dend­ro­lo­gi­nių da­lykų, ku­riuos sprend­žia spe­cia­lis­tai. Da­ro­me dar­bus taip, kad ir vaiz­das būtų ge­ras. Parką pri­žiū­ri­me, tven­ki­nius iš­valė­me. Kaž­kas tuo džiaugė­si, o kaž­kam ne­pa­tin­ka“, – sakė se­niū­nas.