Redakciją pasiekė Degaičiuose gyvenančios moters laiškas, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl Degaičių parko likimo ir jame šalinamų medžių. Gyventoja klausia, ar prieš išduodant leidimus buvo tinkamai įvertinta kiekvieno medžio būklė ir galimas darbų poveikis visam parkui. Degaitiškei klausimų sukėlė viešai skelbiama informacija apie 2025 ir 2026 metais išduotus leidimus nupjauti iš viso 60 medžių.
Aurelija SERVIENĖ
Degaičių parkas: tvarkomas ar tyliai prarandamas?
Ekologės, biologės, Degaičių gyventojos Daivos Kėrienės laiškas:
„Degaičių parkas: tvarkomas ar tyliai prarandamas? Kai kertami medžiai, ar užtenka pasakyti – „leidimas yra“?
Degaičių parkas – ne paprastas miestelio želdynas. Tai vieta, kurią telšiškiai pažįsta ir vertina, o oficialiuose šaltiniuose ji įvardijama kaip Degaičių dvaro parkas, turintis dendrologinę vertę. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) jį nurodo tarp Telšių rajono botaninių gamtos paveldo objektų.
Parkas išskirtinis savo medžių įvairove ir istorija. Telšių turizmo informacija nurodo, kad senasis parkas įkurtas XIX a. pabaigoje, jo plotas siekia 6 hektarus, o išplėsto parko – daugiau kaip 18 hektarų; čia auga daugiau kaip 300 rūšių medžių ir kitų augalų.
Todėl natūraliai kyla klausimas: kaip toks parkas turi būti tvarkomas? Ar jo tvarkymas reiškia kuo daugiau medžių pašalinti, o paskui džiaugtis, kad parkas tapo „tvarkingesnis“? O gal tikras tvarkymas reiškia pirmiausia suprasti, kokią funkciją kiekvienas medis atlieka visoje parko ekosistemoje?
60 medžių – ar tai tik skaičius?
Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamame želdinių šalinimo leidimų sąraše matyti, kad Degaičių parkui buvo išduoti du leidimai:
• 2025 m. kovo 5 d. – leidimas Nr. ŽEL-32, numatantis 30 medžių pašalinimą,
• 2026 m. sausio 7 d. – leidimas Nr. ŽEL-1, numatantis dar 30 kitų medžių pašalinimą.
Vadinasi, kalbame apie 60 medžių. Bet skaičius pats savaime dar nieko nepasako. Galbūt visi tie medžiai iš tiesų buvo pavojingi, ligoti ar neatkuriamai pažeisti. Galbūt jų pašalinimas buvo būtinas. Tačiau tuomet visuomenei kyla labai paprasti klausimai: kas ir kaip nustatė, kad šiuos 60 medžių būtina pašalinti? Ar buvo įvertintas kiekvienas medis? Ar buvo nustatyta jo būklė? Ar buvo vertinama ne tik tai, kas vyksta su konkrečiu kamienu, bet ir tai, kokią vietą tas medis užima parko ekosistemoje?
Juk vienas medis nėra tik vienas medis. Jis gali būti užuovėja kitam medžiui. Jis gali sulaikyti vėją. Jis gali būti buveinė paukščiams, vabzdžiams ir grybams. Jis gali būti svarbi senojo parko kompozicijos dalis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos medžiagoje apie Degaičių parką yra labai įdomi pastaba: šiame parke detalioji medžių inventorizacija buvo atlikta net du kartus, o šalintinų medžių beveik nėra. Tarnyba netgi nurodė, kad dėl to Degaičių parkas galėtų būti pavyzdinis.
Todėl šiandien norisi paklausti: kas pasikeitė?
Parko tvarkymas nėra vien medžių pjovimas.
Oficialioje VSTT medžiagoje apie dendrologinę vertę turinčius parkus pabrėžiama, kad prieš pradedant tvarkymo darbus svarbu įvertinti objekto vertę, jo istoriją, pradinę parko struktūrą ir siekti išsaugoti būdingą parko vaizdą.
Parkas nėra miškas, kuriame medžiai gali būti vertinami tik pagal tai, ar jie seni, jauni, tankūs ar reti. Parkas – tai visa sistema. Medžiai, krūmai, vandens telkiniai, takai, atviros erdvės, užuovėjos, paukščiai, vabzdžiai ir žmonės. Todėl ir parko tvarkymas turėtų prasidėti ne nuo pjūklo, o nuo klausimo: ką norime išsaugoti?
Ar Degaičiai gali tapti pavyzdiniu parku?
Dar visai neseniai VSTT patį Degaičių parką įvardijo kaip potencialiai pavyzdinį, nes čia buvo atliktos detalios medžių inventorizacijos ir šalintinų medžių beveik nebuvo. Tai turėtų būti ne priekaištas, o galimybė. Degaičiai galėtų parodyti, kaip valstybės saugomas dendrologinis parkas prižiūrimas atsakingai: ne beatodairiškai kertant, o profesionaliai įvertinant kiekvieną medį, jo būklę, vertę ir santykį su aplinka.
Todėl šiandien norisi ne konflikto, o atsakymų. Kas įvertino 60 medžių būklę? Kodėl juos būtina pašalinti? Ar buvo vertinamas bendras 60 medžių pašalinimo poveikis parkui? Ar Degaičių parke buvo vertinamas bendras medžių kirtimo, genėjimo, senų krūmų šalinimo ir vandens telkinių tvarkymo poveikis parko ekologinei ir dendrologinei būklei? Ir svarbiausia: ar Degaičių parką mes tvarkome tam, kad jis būtų gyvas ateities kartoms, ar tiesiog darome jį „tvarkingą“ šiandien? Tai klausimai, į kuriuos atsakymo nusipelno ne vien Degaičių gyventojai. Jo nusipelno visi, kuriems rūpi Telšių krašto gamtos paveldas.“
Seniūnija: gerų medžių nepjauname
Degaičių seniūnijos seniūnas Leonidas Jegorovas teigė, kad visi parko tvarkymo darbai yra derinami su institucijomis, reikalingi leidimai gauti, o medžiai retinami pagal dendrologų rekomendacijas. „Nė vieno gero medžio nepjauname“, – pabrėžė seniūnas.
Pasak jo, Degaičių parkas nėra skirtas vien tik vabalams – jis yra ir žmonėms.
„Mes inicijuojame parko priežiūrą, norime, kad parkas būtų gražus, kad nebūtų brūzgynų. Taip pat konsultuojamės su parko įkūrėju Adolfu Kišonu. Tų iniciatyvų yra, bet ne visiems jos patinka. Pavyzdžiui, vieniems slyvukai yra gražu, o kitiems tai – brūzgynai. Ten yra daug dendrologinių dalykų, kuriuos sprendžia specialistai. Darome darbus taip, kad ir vaizdas būtų geras. Parką prižiūrime, tvenkinius išvalėme. Kažkas tuo džiaugėsi, o kažkam nepatinka“, – sakė seniūnas.
