Mažeikiuose atsiranda vis daugiau erdvių, kuriose gali atsiskleisti kūrėjai, o kartu su jais auga ir jaunų žmonių susidomėjimas menu.
Viena tokių kūrėjų – dizainerė Kamilė Verikienė, kūrybą derinanti su darbu Dailės mokykloje. Ji sako, kad mokydama vaikus pati iš jų išmoko daugiau laisvės, o Mažeikiuose šiandien mato vis daugiau galimybių kūrybai.
Grįžo į Mažeikius, nes čia jaučiasi sava
K. Verikienė save pirmiausia vadina dizainere, tačiau jos kasdienybėje kūryba niekada nebuvo tik darbas. Ji yra ir mokytoja, o šiuo metu – dviejų vaikų mama. Dizaino studijas Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakultete ji baigė prieš 5 metus. Dar prieš išvykdama studijuoti žinojo, kad po mokslų grįš į Mažeikius, nes čia gimė ir užaugo, baigė Gabijos gimnaziją. Gyventi didmiestyje ji niekada nenorėjo.
„Aš toks žmogus, per daug nemėgstantis didelių miestų. Nuvažiuoju, pabūnu porą dienų, pavargstu, man reikia grįžti ir įsižeminti“, – „Santarvei“ pasakojo Kamilė.
Mažeikiuose norėjo gyventi ir jos vyras, todėl abu nusprendė savo gyvenimą kurti čia.
„Labai jaukiai jaučiuosi savo mieste“, – pridūrė pašnekovė.
Kūryba prasidėjo dar vaikystėje
Kamilė pasakojo, kad noras kurti atsirado dar vaikystėje. Tėtis parnešdavo nereikalingų lapų, o ji iš jų kurdavo savo piešinius. Vėliau šie darbeliai tapdavo ir vaikystės „parodomis“ – per gimtadienius mergaitė jais išklijuodavo sienas ir rodydavo atėjusiems giminaičiams.
„Kiek save atsimenu, visada buvau kūryboje. Atsisėsdavau virtuvėje, pasiimdavau dažų ir piešdavau, pavyzdžiui, vaisius – kiekviename lape vis kitą. Tada sugalvodavau dar ką nors, prisipiešdavau tiek, kad per gimtadienį viską išsikabindavau ant sienos“, – prisiminė ji.
Mokykloje Kamilės polinkį į meną pastebėjo dailės mokytojai. Ypač svarbi jai buvo Gabijos gimnazijos mokytoja Ingrida Muturė, kuri, pasak Kamilės, tapo jai įkvėpimu ir pavyzdžiu.
Kūrybiškumas dar labiau atsiskleidė technologijų pamokose. Mokantis dirbti su oda reikėjo „aptraukti“ užrašinę, tačiau Kamilė nusprendė užduotį atlikti savaip. Ji panaudojo išmoktus būdus ir pradėjo kurti veidrodžius – vieną žemiškų spalvų, kitą žalių tonų. Toks požiūris neliko nepastebėtas, o mokytoja pasiūlė jai dalyvauti technologijų olimpiadoje.
Dešimtoje klasėje Kamilė rajone užėmė 1-ąją vietą, o vienuoliktoje klasėje sėkmę pakartojo ir respublikinėje olimpiadoje – mažeikiškė iškovojo 3-iąją vietą. Tuomet Kamilė jau suprato, kad savo ateitį nori sieti su kūryba.
Dizainą pasirinko dėl noro keisti kasdienybę
Iki tol Kamilė svarstė ir apie odontologiją, tačiau vis labiau įsitraukdama į kūrybą suprato norinti su ja sieti ateitį. Galiausiai pasirinko dizaino studijas, nes jai patiko ne tik piešti, bet ir ieškoti būdų, kaip įprastus kasdienius dalykus pakeisti, patobulinti ar padaryti įdomesnius.
„Vien tik piešti man nepatinka. Patinka kūryba per maketavimą, per plastinę pusę. Įdomu paimti kasdienius dalykus ir pagalvoti, kaip juos būtų galima patobulinti“, – tikino ji.
Kūrybinės idėjos pašnekovę ne visada aplanko sėdint prie darbo stalo. Kartais jos tiesiog šauna į galvą, o kartais net būna susapnuojamos. Tuomet svarbiausia idėją greitai užsirašyti ar kitaip išsaugoti.
„Iš tikrųjų kūryboje labai smagu ir gera gyventi, nes kartu esi ir su savimi, ir su savo mintimis. Kartais pati savęs klausiu – kodėl aš sugalvojau tai daryti? Būna, nori kurti, pradedi ir galvoji, kodėl išvis to ėmeisi. Bet kai pamatai galutinį rezultatą, tada supranti, kad buvo verta“, – apie kūrybos procesą pasakojo dizainerė.
Kūryba vaikams
Kamilė nemažai savo darbų yra skyrusi vaikams. Jos pusseserės ir pusbrolis nuo mažens kiekvieną vasarą atostogaudavo kartu, todėl Kamilė vis sugalvodavo jiems įvairių veiklų ir norėdavo pati ką nors pagaminti, kad vaikams būtų įdomu.
Vienas labiausiai įsiminusių darbų – muzikinis edukacinis žaidimas. Kamilė išardė metalofoną, jo plokšteles panaudojo žaidime, taip pat pagamino skirtingų tekstūrų kamuoliukus. Juos paleidus specialiai sukonstruotu „liftu“, kamuoliukai šokinėdami per plokšteles išgauna skirtingus garsus. Vaikai gali eksperimentuoti ir patys kurti muziką.
„Giminaičiams labai patiko tas žaidimas, jie mėgo patys kurti muziką. Dabar jie jau paaugo, o ateityje norėsiu šį žaidimą duoti išbandyti ir savo vaikams“, – teigė Kamilė.
„Pažink“ – kvietimas tyrinėti gamtą
Dar vienas svarbus Kamilės darbas – baigiamasis studijų projektas „Pažink“, skirtas priešmokyklinio amžiaus vaikams. Kurdama šį projektą ji atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai vis mažiau laiko praleidžia lauke, trūksta edukacinių priemonių veiklai gamtoje, o dalis jų yra trumpalaikės ir netvarios. Todėl Kamilė nusprendė sukurti priemonių rinkinį, kuris skatintų vaikus daugiau būti lauke ir iš arčiau pažinti juos supančią aplinką.
Idėja paremta patyriminio ugdymo principu. Vaikai kartu su auklėtojomis eina į lauką, mišką ar į žygį ir ieško įvairių gamtoje randamų medžiagų. Jiems įduodamos specialios dėžutės su ertmėmis, į kurias galima susidėti rastą smėlį, akmenukus, lapus, gėles ar kitas medžiagas. Grįžę į grupę vaikai gali savo radinius toliau tyrinėti – rinkinyje yra didinamasis stiklas, spalviniai filtrai, kitos priemonės.
„Vaikai yra smalsūs pasaulio tyrinėtojai, todėl norėjosi, kad jie galėtų ne tik iš vadovėlio ar paveikslėlio sužinoti apie gamtą, bet ir patys ją tyrinėti. Jie eina, ieško, atranda, parsineša ir paskui gali kartu aptarti, ką rado“, – projekto idėją paaiškino Kamilė.
Pasak jos, toks užsiėmimas ne tik skatina daugiau laiko praleisti lauke, bet ir lavina smulkiąją motoriką, suteikia patirties bei suburia bendram tyrinėjimui. Kamilė šį projektą laiko vienu labiausiai pavykusių savo darbų. „Pažink“ buvo įvertintas ir papildomu Jaunojo dizainerio prizu – jai šis laimėjimas yra svarbus.
Studijos Vilniuje suteikė daugiau laisvės
Atvykusi studijuoti į Vilnių Kamilė iš pradžių jautėsi tarsi mažas žmogus tarp aplinkinių. Dauguma studentų buvo iš Vilniaus ir Kauno, o pati ji buvo iš mažesnio miesto ir save laikė gana paprasta.
Tačiau studijų metais ji įsiliejo į menininkų aplinką, kurioje buvo laisvai dalijamasi kūrybos idėjomis.
„Kai tik atvykau, išvis sunykau. Bet studijų metais supratau, kad menininkai yra labai šilti žmonės. Tu ten dalijiesi kūryba, generuoji idėjas, ir aš iš tokio mažo žmogeliuko pradėjau augti“, – šypsojosi Kamilė.
Pasak jos, studijos davė ne tik profesinių žinių, bet ir daugiau laisvės būti savimi. Ji pamatė, kad menininkų aplinkoje galima būti kitokiam – kitaip rengtis, mąstyti, reikšti save ir nebijoti išsiskirti.
„Niekada nesiekiau tapti žymia dizainere ar ko nors labai didelio pasiekti. Studijų aplinka mane pačią labai pakeitė – tapau meniškesnė, laisviau pradėjau žiūrėti į save ir aplinkinius. Vilniuje buvo tiek daug skirtingų, įdomių žmonių, tas laisvumas mane labai žavėjo“, – sakė ji.
Netikėtas pasiūlymas
Kamilės kelias į Mažeikių dailės mokyklą nebuvo suplanuotas. Baigusi studijas ji kurį laiką dirbo reklamos srityje, tačiau ilgainiui pavargo nuo to, kad kūrybines idėjas tekdavo derinti prie klientų norų.
„Noriu ką nors daugiau kūrybiškai padaryti, o žmogus ateina ir sako: noriu raudono fono, geltonų raidžių ir viskas. Man atrodo, kad tada kūrybos labai sumažėja“, – teigė Kamilė.
Susilaukusi pirmagimio ji išėjo motinystės atostogų ir vis dažniau galvojo, kad į ankstesnį darbą grįžti nenori. Tuomet netikėtai sulaukė Dailės mokyklos direktorės Laimos Mikalauskienės žinutės. Dar prieš stojant į akademiją Kamilė pas ją papildomai lankė piešimo pamokas, todėl po kelerių metų gautas pasiūlymas prisijungti prie mokyklos komandos buvo netikėtas.
„Atėjau, pasikalbėjome, o ji pasiūlė dirbti mokytoja ir pasakė, kad mane mato einant šias pareigas“, – prisiminė Kamilė.
Ji sutiko ir vos po savaitės pradėjo dirbti Dailės mokykloje. Ten praleido pusantrų metų, o dabar, gimus antram vaikui, yra motinystės atostogose. Mažajai dukrai – vos pustrečio mėnesio.
Nors šiuo metu Kamilė šiek tiek ilsisi, sako jau pasiilgusi vaikų ir kūrybos kartu su jais. Ji džiaugiasi, kad netikėtas direktorės pasiūlymas tapo galimybe atsitraukti nuo ankstesnio darbo ir pradėti naują etapą.
Vaikams svarbiausia – laisvė kurti
Dailės mokykloje Kamilė dirba su įvairaus amžiaus vaikais, tačiau dažniausiai moko pradinukus. Su mažesniaisiais ji kuria įvairias grafines ir kūrybines užduotis, šiek tiek tapo, o vyresniems veda dizaino pamokas. Kamilė daugiausia dėsto grafiką, tapybą ir dizainą.
Pamokose ji stengiasi teoriją derinti su žaidimu ir suteikti vaikams kuo daugiau laisvės. Pasak jos, svarbu ne nurodyti, ką ir kaip mokinys turi nupiešti, o duoti jam galimybę pačiam pasirinkti ir išbandyti.
„Nėra taip, kad iš karto nurodyčiau, ką ir kaip vaikai turi nupiešti. Aišku, teoriją reikia paaiškinti ir užduotį aiškiai pateikti, tačiau galutinį kūrybinį sprendimą palieku jiems patiems. Jiems reikia duoti laisvės, nes jeigu juos per daug suvaržysi, kūrybiškumas neatsiskleis. Jie visi tokie skirtingi ir įdomūs – duok laisvės ir pirmyn“, – tikino Kamilė.
Su mažaisiais ji kūryba užsiima ir Mažeikių moksleivių namuose veikiančioje studijoje „Gandro namas“, kur vyksta „Dailės ir žaidimų“ užsiėmimai 1–3 metų mažyliams.
Dirbdama su vaikais Kamilė sako iš jų pati nemažai išmokusi. Kadangi save apibūdina kaip gana uždarą žmogų, vaikų spontaniškumas jai padėjo labiau atsipalaiduoti, nebijoti improvizuoti.
„Išmokau labiau save paleisti, nebijoti. Aš gana uždaras žmogus, o vaikai eina, daro ekspromtu ir priduoda gyvumo“, – sakė mokytoja.
Mažeikiuose kūrybai erdvės daugėja
Kamilės teigimu, šiandien vaikus mokant dailės daugiau dėmesio reikia skirti laisvei ir greitesniam rezultatui. Nors teorija, žinios apie menininkus ir meno istoriją išlieka svarbios, vaikams vis sunkiau ilgai susikaupti, todėl užduotis tenka pateikti taip, kad jie rezultatą galėtų pamatyti čia ir dabar.
„Konkrečiai ir lėtai daryti jiems gana sunku. Reikia lengvumo“, – paaiškino ji.
Kamilei Mažeikiai šiandien atrodo vis labiau atsiveriantys kūrybai. Mieste atsiranda naujų erdvių menui, tarp jų – „Menų stotis“, o Dailės mokykloje rengiama nauja parodų erdvė, kurioje menininkai galės pristatyti savo kūrybą.
„Dailės mokykloje bus labai graži erdvė menininkams atsiskleisti, kūrybai pateikti, bus parodų salė. Labai laukiu. Smagu, kad atsiranda tų erdvių. Aišku, visada norisi daugiau, bet smagu, kad jos atsiranda“, – pasakojo Kamilė.
Ji taip pat džiaugėsi aktyviu jaunimu, kuris pats organizuoja įvairias veiklas ir turi daugiau galimybių išeiti iš mokyklos erdvių.
Karolina GUDAUSKAITĖ
Loading ...
