Židikai pelnė 2027 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą. Artėjančios 150-osios Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo metinės tapo pagrindine idėja, aplink kurią bus kuriama visų kultūros sostinės metų programa.
Bendruomenė jau planuoja renginius, edukacijas ir iniciatyvas, kurios kvies iš naujo pažinti miestelio istoriją, kultūros paveldą ir iškilios rašytojos palikimą.

Židikai – tarp penkių šalies mažųjų kultūros sostinių
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga kartu su partneriais – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos seniūnų asociacija – paskelbė penkias 2027 metų Lietuvos mažąsias kultūros sostines.
Šiemet konkursui buvo pateiktos devynios paraiškos, o mažosios kultūros sostinės vardas suteiktas Židikams, Alvitui (Vilkaviškio r.), Nedzingei (Varėnos r.), Daugėliškiui (Ignalinos r.) ir Žasliams (Kaišiadorių r.).
Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyva gyvuoja nuo 2014 metų. Ja siekiama stiprinti mažesnių miestelių ir kaimų kultūrinį gyvenimą, skatinti bendruomenių iniciatyvas bei didinti kultūros prieinamumą regionuose.
Per visą projekto gyvavimo laikotarpį šį vardą jau yra pelniusios 95 Lietuvos gyvenvietės.
Šatrijos Raganos jubiliejus tapo svarbiu atspirties tašku
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė „Santarvei“ sakė, kad mintis teikti Židikų kandidatūrą Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardui gimė dar žiemą vykusiame rajono kultūros įstaigų vadovų pasitarime.
Pasak jos, artėjančios 150-osios Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo metinės tapo pagrindine idėja, aplink kurią buvo kuriama visa paraiška.
„Manau, kad ir atrankos komisija įvertino mūsų pasirinktą atspirties tašką – iškilią krašto asmenybę ir jos palikimą. Židikuose iki šiol gyva rašytojos dvasia, nuoširdžiai ir prasmingai puoselėjamas jos atminimas. Gera matyti, su kokiu užsidegimu naujoji Židikų kultūros centro direktorė Sandra Sakalauskienė bendram darbui ėmė telkti įvairių sričių žmones. Žinau, kad ateinančiais metais Židikai taps tikru Lietuvos kultūros švyturiu“, – džiaugėsi R. Končiutė-Mačiulienė.
Pirmoji pergalė
Židikų seniūnijos bendruomenės vadovė ir Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus muziejininkė Erika Skeivienė „Santarvei“ pasakojo, kad žinia apie pelnytą 2027 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą bendruomenę pasiekė elektroniniu paštu. Anot jos, įvertinimas tapo malonia staigmena, nes tai buvo pirmasis Židikų bandymas dalyvauti šiame konkurse.
„Tikrai nesitikėjome laimėti. Kadangi pernai šį vardą pelnė Tirkšliai, daugelis sakė, jog mažai tikėtina, kad Mažeikių rajonui antrus metus iš eilės bus suteiktas toks įvertinimas. Paraišką rengėme galvodami: pabandysime. O kai sužinojome, kad laimėjome, buvo lengvas šokas“, – prisipažino E. Skeivienė.
Pasak jos, teikiant paraišką svarbiausia buvo parengti realų ir įgyvendinamą veiklų planą, į kurį įtrauktos įvairios bendruomenės bei miestelio įstaigos.
„Reikėjo labai gerai apgalvoti, ką veiksime visus metus. Negali parašyti to, ko paskui negalėsi įgyvendinti. Visos veiklos buvo realiai suplanuotos – žinojome, ką galime padaryti kartu su Kultūros centru, biblioteka, mokykla ar bažnyčia“, – akcentavo bendruomenės vadovė.

Visi renginiai apie Šatrijos Raganą
2027-ųjų kultūros sostinės programa bus skirta Marijos Pečkauskaitės gyvenimui ir kūrybiniam palikimui. Visos planuojamos veiklos vienaip ar kitaip siesis su rašytojos asmenybe ir leis ją pažinti šiuolaikiškai.
„Manau, tuo ir išsiskyrėme – turime iškilią asmenybę, kurios gyvenimas ir veikla glaudžiai susiję su Židikais. Būtent apie ją suksis visi kultūros sostinės metai“, – kalbėjo E. Skeivienė.
Veiklų plane numatomos kūrybinio rašymo dirbtuvės, skaitymo užsiėmimai, su bitininkyste susijusios edukacijos ir kitos iniciatyvos, įkvėptos įvairių rašytojos gyvenimo sričių.
Bus siekiama veiklas šiuolaikiškai pritaikyti ir per jas lankytojams atskleisti M. Pečkauskaitės palikimą.
Jaučia didelę atsakomybę
Židikų seniūnė Skirmutė Flemingienė pažymėjo: paraišką Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardui gauti rengė Židikų bendruomenė kartu su Židikų kultūros centru.
Anot jos, pelnytas titulas miesteliui reiškia ne tik garbę, bet ir didelę atsakomybę – reikės rūpintis jo įvaizdžiu, aplinka bei pasirengti priimti gausesnį lankytojų būrį.
„Malonu, kad mūsų mažo miestelio vardas skambės per visą Lietuvą. Bus priminta, kad būtent Židikuose Šatrijos Ragana praleido didelę savo gyvenimo dalį, čia ji ir atgulė amžinojo poilsio. Bendruomenei ir Kultūros centrui linkiu susitelkimo, bendro darbo ir prasmingų, mūsų miestelį garsinančių 2027 metų“, – sakė S. Flemingienė.

Židikai kvies pažinti miestelio paveldą
2027-aisiais miestelyje tikimasi sulaukti daugiau lankytojų, kurie galės ne tik dalyvauti koncertuose, spektakliuose ir kituose kultūros renginiuose, bet ir susipažinti su Židikų istorija.
Seniūnė vardijo: svečiai galės aplankyti Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos memorialinį muziejų, Šv. Onos koplyčią, kur ji palaidota, bei išskirtinę Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Taip pat verta aplankyti rašytojos vardu pavadintą gimnaziją, kuri puoselėja su ja susijusias tradicijas, pamatyti M. Pečkauskaitės gatvę, Nepriklausomybės 10-mečio paminklą, Žydų sinagogos vietą žymintį paminklą, pirmosios Židikų elektrinės vietą įamžinantį šviestuvą.
Norintieji daugiau sužinoti apie miestelio praeitį galės klausytis Židikų bibliotekininkės Birutės Vaizgėlienės ir muziejininkės E. Skeivienės pasakojimų, o Kultūros centre dalyvauti edukatorės Irinos Klemenienės vedamose audimo ir šiaudinių sodų rišimo edukacijose.
Siūloma pradėti nuo bažnyčios
Pirmą kartą į Židikus atvykusiems žmonėms seniūnijos bendruomenės vadovė E. Skeivienė pirmiausia rekomenduotų aplankyti Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kuri, jos pastebėjimu, didelį įspūdį palieka visų ekskursijų dalyviams.
Vėliau ji siūlo užsukti į Židikų kultūros centrą, o tuomet apsilankyti muziejuje ir Šv. Onos koplyčioje, kur palaidota rašytoja.
Nors miestelis nėra didelis, jis turi savitą istoriją ir jau dabar sulaukia lankytojų iš įvairių Lietuvos vietų.
„Norėtųsi, kad žmonės, atvykę į Židikus, neišvažiuotų galvodami, jog čia tik mažas miestelis su keliomis trobelėmis. Norisi palikti tokį įspūdį, kad išliktų noras dar kartą sugrįžti ir rekomenduoti Židikus kitiems. Dažnai į muziejų žmonės atvažiuoja dėl to, kad kas nors jau buvo čia apsilankęs ir papasakojo, jog buvo įdomu. Labai norėtųsi, kad tas geras įspūdis keliautų iš lūpų į lūpas“, – vylėsi E. Skeivienė.
Karolina GUDAUSKAITĖ

