Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir toliau išlieka pagrindine mirties priežastimi, todėl valstybė imasi pokyčių – atnaujinama prevencijos programa, diegiami skaitmeniniai sprendimai, plečiamos ankstyvosios diagnostikos galimybės.
Diana PUZERĖ
Lietuvoje – didelė širdies ir kraujagyslių ligų našta
Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programą. Esminis pokytis – jos integravimas į E. sveikatos sistemą. Tai leis automatiškai atrinkti tikslinės grupės gyventojus, siųsti kvietimus dalyvauti programoje, o specialistams – realiuoju laiku stebėti pacientų duomenis.
Pasak sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio, skaitmeniniai sprendimai turėtų sumažinti administracinę naštą gydymo įstaigoms ir užtikrinti tikslesnius duomenis bei efektyvesnę prevenciją. Iki šiol didelė dalis informacijos buvo tvarkoma rankiniu būdu, todėl neišvengta klaidų, o duomenų analizė buvo sudėtinga.
Be skaitmenizacijos, programoje stiprinama ir ankstyvoji diagnostika – plečiamas inkstų funkcijos tyrimų taikymas. Tai svarbu, nes inkstų ligos glaudžiai susijusios su širdies ir kraujagyslių sutrikimais.
Tačiau statistika rodo, kad vien technologinių sprendimų nepakaks. Naujausia Europos kardiologų draugijos analizė atskleidžia, kad Lietuva išsiskiria didesne širdies ir kraujagyslių ligų našta nei daugelis kitų aukštų pajamų šalių. Šalyje taip pat pastebimi rizikos veiksniai – didelis alkoholio vartojimas, mažesnė vaisių pasiūla ir reikšmingas aplinkos triukšmo poveikis.
Telšių realybė – ligos diagnozuojamos per vėlai
Regioninėje Telšių ligoninėje dirbantys specialistai sako, kad situacija rajone atspindi bendrą šalies paveikslą. Širdies ir kraujagyslių ligos čia taip pat išlieka viena pagrindinių sveikatos problemų, pasižyminčių dideliu mirtingumu.
Pas gydytojus kardiologus pacientai dažniausiai kreipiasi jau turėdami rimtų nusiskundimų – dėl sunkiai kontroliuojamos arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, krūtinės skausmų ar dusulio. Tai rodo, kad ligos neretai nustatomos vėlyvesnėse stadijose.
Dar viena problema – profilaktikos stoka. Medikai atvirai pripažįsta, kad žmonės per mažai rūpinasi savo sveikata ir į gydytojus dažniausiai kreipiasi tik pajutę simptomus. Valstybės finansuojamos prevencijos programos vis dar neišnaudojamos taip, kaip galėtų būti.
Didžiausios spragos – ne technologijose
Nors valstybė investuoja į skaitmenizaciją, Telšiuose didžiausios spragos išlieka ne technologijų srityje. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą.
Didelės eilės pas gydytojus konsultantus rodo, kad pacientai dažnai tiesiogiai kreipiasi į specialistus, nors didesnį vaidmenį galėtų prisiimti šeimos gydytojai – stebėti pacientų būklę, koreguoti gydymą ir laiku nukreipti dėl tolesnės konsultacijos.
Taip pat akcentuojamas gyventojų švietimas. Medikai įsitikinę, kad situaciją labiausiai pagerintų aktyvesnis dalyvavimas prevencijos programose, reguliarus fizinis aktyvumas, visavertė mityba ir žalingų įpročių atsisakymas.
Ar pokyčiai pasieks regionus?
Nors atnaujinta programa žada modernesnę ir patogesnę sveikatos sistemą, tikrasis jos poveikis priklausys nuo to, kaip aktyviai ja naudosis tiek gydytojai, tiek patys gyventojai.
Telšių medikų teigimu, vien technologijų nepakanka – būtinas žmonių požiūrio pokytis. Jei gyventojai ir toliau dels tikrintis sveikatą, net ir pažangiausios sistemos negalės užkirsti kelio sunkioms ligoms.
