Knygų skaitymas plečia akiratį, lavina kalbą, vaizduotę ir gebėjimą analizuoti informaciją. Tačiau šiandien, skubančiame informacijos amžiuje, kai kasdien mus pasiekia šimtai trumpų žinučių ir kelių sekundžių įrašų, vis dažniau kyla klausimas – ar neprarandame gebėjimo įsigilinti?
Kviečiame padiskutuoti apie skaitymo įpročius ir knygų naudą.
Aurelija SERVIENĖ
Telšių „Džiugo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Aušra Ramančauskienė
– Ar mokiniai šiandien skaito mažiau nei anksčiau?
– Intensyvioje šiandieninėje kasdienybėje išties mažiau laiko lieka grožiniams kūriniams. Virtualioje erdvėje jaunimui siūloma patrauklių pramogų, dėl kurių iššvaistoma daug laiko. Tačiau teigti, kad mažai mokinių beskaito knygas, negaliu. Apie knygų skaitymą ne kartą kalbėjausi su „Džiugo“ gimnazistais. Taip, yra mokinių, kurie sako, kad skaityti nuobodu, nes programiniai kūriniai sudėtingi, neaktualūs, kad mažai turi laisvo laiko, tad mieliau renkasi žiūrėti filmą nei skaityti knygą. Bet džiugu, kad yra gimnazistų, kurie smagiai skaito ir programinius, ir neprograminius kūrinius, kai kurie ypač mėgsta detektyvus, fantastinę literatūrą. Kaip jie sako, įdomu pabūti kitose erdvėse, panirti į kūrinio vaizduojamąjį pasaulį, o perskaitęs knygą mintyse dar gyveni kurį laiką su veikėjais, mąstai apie juos… Beje, nemažai mokinių renkasi skaityti psichologines knygas, nori geriau pažinti save ir kitus. Yra gimnazistų, kurie skaito grožinius kūrinius anglų kalba.
– Kodėl svarbu skaityti būtent knygas, o ne tik trumpą turinį internete?
– Deja, pritrūkę laiko ar noro perskaityti visą kūrinį, mokiniai skaito tik santrauką internete. Toks gudravimas galbūt padeda išvengti neigiamo pažymio, bet rezultatų kokybės nėra. Pasitaiko kurioziškų situacijų, kai dirbtinis intelektas pateikia kitokius veikėjų vardus, tad mokiniai apsikvailina. Apskritai nemažai mokinių yra išsiblaškę, nesureikšmina kūrinio autoriaus arba pavadinimo. Pavyzdžiui, kartą diktavau apie Antaną Škėmą, o vienas mokinys parašė: „Aš iš keima…“ Svarbu tai, kad šiandieninių autorių postmoderniuose kūriniuose yra intertekstualumo, paprasčiau kalbant, naujai interpretuojami klasikų kūriniai, mitai, žaidžiama stiliais, paslėpta ironija ir pan. Todėl laikant valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą be rimto programinių kūrinių išmanymo gali baigtis liūdnai ir teks gailėtis dėl iššvaistyto laiko ir neatsakingo požiūrio.
– Kokią knygą rekomenduotumėte jaunam žmogui ir kodėl?
– I–II klasių gimnazistams rekomenduočiau perskaityti I. Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“, o III–IV klasių mokiniams – K. Išiguro (Kazuo Ishiguro) romaną „Neleisk man išeiti“. Šiuose kūriniuose įtaigiai vaizduojami žmonių moraliniai pasirinkimai, gyvybės, meilės vertė ir mokslo pasiekimų etikos klausimai.
Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus vedėja Monika Lukoševičienė
– Ar skaitymas vis dar svarbus? Kokią naudą jis teikia šiandieniniam žmogui?
– Skaitymas šiandien ne mažiau svarbus nei anksčiau – priešingai, informacijos gausos laikais jis tampa būtinas. Skaitymas ugdo kritinį mąstymą, gebėjimą atsirinkti patikimą informaciją, stiprina kalbos įgūdžius. Vaikams ir jaunimui tai taip pat yra būdas lavinti vaizduotę, kūrybiškumą bei emocinį intelektą. Knyga leidžia sustoti, susikaupti ir giliau pažinti tiek pasaulį, tiek save.
– Ar pastebite, kad žmonės pastaraisiais metais skaito mažiau?
– Pastebime, kad keičiasi skaitymo įpročiai. Tradicinio, nuoseklaus skaitymo galbūt mažėja, tačiau skaitymas kaip reiškinys niekur nedingo – jis persikėlė į skaitmeninę erdvę. Jaunimas daug skaito internete, domisi elektroninėmis knygomis, audioknygomis. Vis dėlto iššūkiu išlieka gebėjimas išlaikyti dėmesį ilgesniam tekstui, todėl bibliotekos siekia skatinti lėtesnį, sąmoningą skaitymą.
– Kokias knygas šiandien žmonės renkasi dažniausiai?
– Vaikų ir jaunimo mėgstamos yra šiuolaikinės, lengvai skaitomos knygos, turinčios aktualių temų – apie draugystę, savęs paieškas, emocijas. Taip pat itin mėgstami fantastikos, nuotykių, komiksų žanrai. Pastebime ir socialinių tinklų įtaką – jaunimas dažnai renkasi knygas, kurios aptariamos internetinėse platformose. Suaugusieji dažniau renkasi psichologinę, saviugdos literatūrą bei grožinius kūrinius poilsiui. Šiandien skaitytojas gali rinktis iš iki šiol neregėtos autorių, žanrų, stilių ir literatūros krypčių įvairovės.
– Kaip bibliotekos skatina jaunimą skaityti?
– Bibliotekos šiandien yra daug daugiau nei knygų išdavimo vieta. Organizuojame edukacines veiklas, skaitymo iššūkius, susitikimus su autoriais, kūrybines dirbtuves. Siekiame sukurti patrauklią, jaukią aplinką, kurioje jaunas žmogus jaustųsi laukiamas. Taip pat aktyviai naudojame socialinius tinklus, rekomenduojame knygas, įtraukiame jaunimą į įvairias iniciatyvas, kurios leidžia skaitymą patirti kaip įdomią ir prasmingą veiklą.
– Jūsų nuomone, kokia yra didžiausia skaitymo nauda?
– Didžiausia skaitymo nauda – tai gebėjimas suprasti ir jausti. Skaitymas ugdo empatiją, plečia akiratį, padeda geriau suvokti save ir kitus. Tai ne tik žinių šaltinis, bet ir vidinio pasaulio stiprinimas, kuris ypač svarbus kiekvienam žmogui.
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Kristina Ežerskienė
– Mokiniai šiandien skaito mažiau nei anksčiau?
– Ir taip, ir ne. Jeigu kalbėtume apie knygų skaitymą kaip apie laisvalaikio leidimo būdą, manau, mažuma mokinių renkasi skaityti knygas. Bet jeigu kalbame apie privalomą ir rekomenduojamą literatūrą mokykloje, tai, nors mokiniai dažniausiai nėra patenkinti, bet dauguma skaito knygas, nes skaitymas tikrinamas ir vertinamas.
– Kokios priežastys lemia mažėjantį skaitymą?
– Kiek noriai vaikai skaito knygas, pirmiausia lemia šeimoje nusistovėjusi knygų skaitymo arba neskaitymo tradicija. Jeigu namuose vaiko kambaryje nėra knygų lentynos, jeigu vaikui neskaitomos ir nedovanojamos knygos, jeigu patys tėvai neskaito, tai maža vilties, kad vaikas pamils knygas ir jas su džiaugsmu skaitys.
Kartais net pasitaiko, kai mama ar tėtis vaiką baudžia skaitymu: draudžia kompiuterį ar telefoną ir liepia skaityti knygą. Tokiu atveju knyga vaikui asocijuojasi su bausme.
Kad skaitymas teiktų malonumą, vaikui knygelės turėtų būti skaitomos ankstyvoje vaikystėje, kai jis dar nepažįsta raidžių. (Puiki knyga mažiesiems – Liutauro Degėsio spalvinga, linksmai iliustruota smagių eilėraščių knygelė „Žvėrynas. Žolynas“, tinkanti ir berniukams, ir mergaitėms.) Be to, reikėtų kurti situacijas, kuriose knygos, jų skaitymas asocijuotųsi su džiaugsmu, su smagia veikla. Čia rimtas galvosūkis ir tėvams, ir mokytojams.
Kita mažėjančio skaitymo priežastis – technologijų pasaulis, į kurį su džiaugsmu pasineria vaikai ir praranda laisvą laiką, kurį galėtų skirti knygų skaitymui. Telefonas ir kompiuteris šiandien yra geriausi draugai, o knyga – atstumtoji.
Ir galiausiai, manau, mažėjantį skaitymą lemia išankstinės nuostatos, kad knygų skaitymas – neįdomu, nuobodu, nereikalinga…
– Kodėl svarbu rinktis knygą, o ne tik trumpą turinį internete?
– Mokslininkai neginčytinai įrodė knygų skaitymo pranašumą lyginant su trumpo turinio tekstais ar vaizdeliais internete. O remdamasi savo asmenine patirtimi galiu tik paantrinti, kad tie vaikai ir paaugliai, kurie skaito knygas, sklandžiau dėsto mintis, jų platesnis ir vaizdingesnis žodynas, jie lengviau suvokia perkeltinę žodžių prasmę ir išgliaudo metaforas tekste, dėstydami mintis pateikia svaresnius argumentus, gerėja ir jų rašymo gebėjimai. Be to, klasikinė literatūra yra puiki mankšta smegenims, ugdanti nuostatas ir vertybes, skatinanti tobulėti ir mąstyti. Svarbu ir tai, kad knygų skaitymas lavina kritinį mąstymą, ugdo ištvermę ir atidumą, o kartais padeda nurimti ir atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių.
– Kokią knygą rekomenduotumėte jaunam žmogui ir kodėl?
– Žinoma, visada verta skaityti nesenstantį Antuano de Sent Egziuperi „Mažąjį princą“, kurį dabar galima skaityti ir gimtąja žemaičių kalba. Skaityti verta, kad galėtume pasitikrinti, ar nepamirštame iš savo planetos išravėti „baobabų“, ar neatsidūrėme kurioje nors tuščio puikavimosi, žavėjimosi savimi, priklausomybės ar nuolatinio susireikšminimo planetoje.
Bet yra daug įdomių knygų, sukurtų lietuvių autorių. Viena iš jų – Ilonos Ežerinytės apysaka paaugliams „Verksnių klubas“. Knyga moko spręsti kylančias moralines dilemas ir parodo kelią iš įvairių sudėtingų situacijų, į kurias ne savo noru patenka paaugliai.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Loading ...
