Seimas per pirmąjį priėmimą nepritarė Konstitucijos pataisai, kuri leistų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Už tokios nuostatos atsiradimą šalies pagrindiniame dokumente balsavo 87 Seimo nariai, 12 buvo prieš, 14 susilaikė.
Tam, kad pataisai būtų pritarta, reikėjo surinkti 94 parlamentarų balsus. Leidimo balsuoti nuo 16 metų savivaldos rinkimuose iniciatoriai įsitikinę: jei jauni žmonės anksčiau pradėtų domėtis politika, nuo to laimėtų demokratija. Šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Lietuvoje eiliniai savivaldybių ir merų rinkimai vyks 2027 m. pavasarį.
Nors Konstitucijos pataisai priimti parlamentarų balsų pritrūko, tačiau Mažeikių krašto pedagogai, politikai ir jaunimas įsitikinę – šešiolikmečiai jau pasiruošę priimti vietos sprendimus.
„Žmonės, kurie jaunesniame amžiuje pradeda dalyvauti rinkimuose, išsiugdo stipresnį įprotį“
Seimo narys Tomas Martinaitis, idėjos dėl balsavimo savivaldos rinkimuose nuo 16 metų iniciatorius:
– Ši idėja sklando jau seniai – gal kokį dešimtmetį, o man ji kilo dar dirbant su jaunimo organizacijomis Akmenės krašte.
Pagrindinis postūmis tuomet buvo estų priimtas analogiškas sprendimas, suteikiantis 16-mečiams teisę balsuoti savivaldos rinkimuose. Jau tada kilo klausimas: kodėl estai gali, o mes – ne? Pradėjau šią idėją kelti viešai, o patekęs į Seimą pajutau moralinę atsakomybę vėl ją iškelti ir pateikti Seimui.
Moksliniai tyrimai bei užsienio šalių patirtis rodo, kad toks sprendimas veikia. Tai įteisinusių šalių Europoje yra nemažai – Austrija, Malta, Belgija, Estija ir kai kurios Vokietijos žemės. Tyrimai atskleidžia: žmonės, kurie jaunesniame amžiuje pradeda dalyvauti rinkimuose, išsiugdo stipresnį įprotį. Dėl to auga tikimybė, kad jie aktyviai balsuos ir kituose rinkimuose būdami vyresni.
Estijos pavyzdys parodė, kad 16–18 metų jaunuoliai procentiškai yra net aktyvesni rinkėjai už pilnamečius iki 25 metų. Tikėtina, kad juos domėtis, ruoštis rinkimams ir balsuoti skatina švietimo įstaigos. Mūsų valstybėje rinkimuose dalyvauja tik apie pusė, o kartais net mažiau nei pusė rinkėjų, todėl šiuo nauju siūlymu norėjau spręsti būtent šią problemą.
Nemažai Seimo narių palaikė idėją. Kadangi tai Konstitucijos keitimas, jam priimti reikėjo 3/5 balsų daugumos, todėl šįkart to padaryti nepavyko. Bet džiaugiuosi, kad apie tai diskutavome. Jei ne šią kadenciją, tai kitą vėl sugrįšime prie šio klausimo ir pasitikrinsime, kiek mes, kaip visuomenė, esame subrendę.
Teko išgirsti nemažai kritikos. Bet galvoju taip: 16-mečiai yra tie žmonės, kurie dar gyvena vietinėse bendruomenėse ir savivaldybėse, o sulaukę 18-os jie dažniausiai išvyksta studijuoti, dirbti į kitus miestus arba užsienį ir po truputį praranda ryšį su gimtąja vieta. Norisi, kad jauniems žmonėms būtų patogiau ir geriau gyventi regionuose.
Būtų teisinga atsižvelgti į jų nuomonę savivaldos rinkimuose – taip jie galėtų rinktis politikus, kurie labiau atlieptų jų interesus. O ir politikai būtų priversti labiau atsigręžti į šiuos jaunesnius rinkėjus.
„Net suaugusieji nesinaudoja teise ir pareiga balsuoti“
Paulius Auryla, pilietiškumo pagrindų mokytojas:
– Ši mintis yra visiškai subrendusi. Pritariu, kad jaunimas nuo 16 metų galėtų balsuoti savivaldos rinkimuose. Jei pažiūrėtume į suaugusiuosius, savivaldos rinkimuose dalyvauja tik apie 30–35 proc. visų rinkėjų. Net ir sulaukę 18 metų, daugelis nesinaudoja šia teise bei pareiga. Tai rodo, kad amžius savaime nieko nereiškia. Apie 70 proc. rinkėjų teise balsuoti apskritai nesinaudoja – duok ją nedavęs, jei žmogui nereikia, tai ir nereikia.
Jei tokią galimybę suteiktume jaunimui, ja taip pat, tikėtina, pasinaudotų ne visi. Balsuoti ateitų gal tik kokie 10, 15 ar 20 procentų galinčiųjų. Kiti neitų, nes galbūt tikrai dar nėra subrendę priimti tokių svarbių sprendimų. Tačiau tas pats vyksta ir tarp suaugusiųjų. Jei jie nesubrendę, jiems tai nerūpi, neįdomu, jie galvoja: „Niekada nėjau, tegu kiti eina.“ Pasiteisinimų būna pačių įvairiausių. Tai turbūt irgi rodo brandos stoką, jei suaugusiam žmogui nerūpi tokie dalykai. Nesvarbu, ar tau 18, ar 30 metų – jei brandos nėra, tai jos ir nėra.
Tačiau yra jaunuolių, kurie labai domisi politika. Turiu mokinių, kurie 9–10 klasėje per mano dėstomas pilietiškumo pamokas demonstruoja stulbinančias žinias. Jie ateina pasiruošę, pasidomėję, pamokose vyksta debatai ir ginčai. Kartais net man, kaip mokytojui, reikia pasitempti ir papildomai pasimokyti. Vaikai ypač stebina savo žiniomis apie užsienio politiką. Tai kodėl jiems nesuteikus galimybės balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų? Jie yra tikrai išprusę, išsilavinę, iš jų net kai kurie suaugusieji galėtų pasimokyti. Dalis šių jaunuolių jau dabar sako, kad savo ateitį sieja su politikos mokslais ar istorijos studijomis.
Daug kalbama, kad šiuolaikinis jaunimas yra nepilietiškas ir niekuo nesidomi. Tačiau kai atsiranda iniciatyvaus jaunimo, kuris pasisako už galimybę išreikšti savo politinę valią anksčiau, nei sulauks pilnametystės, jiems pasakoma „ne“. Taip jiems tiesiog surišamos rankos. Iš tiesų reikėtų leisti balsuoti: kas norės – ateis, kas nenorės – neateis.
„Siūlome realius veiksmus, kad augintume jaunus žmones“
Ugnė Drukteinė, Mažeikių rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininkė:
– Galiu pasidalyti patirtimi apie dalyvaujamąjį biudžetą. Būtent šiuo pagrindu savivaldybėje inicijavome pokyčius ir skatiname tai daryti toliau. Tiek aš, tiek Jaunimo reikalų taryba matome tame prasmę. Siūlome realius veiksmus, kad augintume jaunus žmones ir jie galėtų kuo greičiau įsilieti į savivaldą bei apskritai pajausti, kas yra sprendimų priėmimas.
Remdamiesi šiuo principu, parengėme rezoliuciją. Mūsų savivaldybėje nuo šių metų jaunimas nuo 16 metų jau gali ir teikti projektus, ir balsuoti už juos. Mes esame tik „už“ ir savo rajone šiuos pokyčius jau įgyvendiname.
Pasisakau ir už tai, kad jaunuoliai nuo 16 metų galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose. Jei visa likusi karta neina balsuoti, vadinasi, šią galimybę reikia ankstinti.
Lietuvoje daug kalbama apie pilietiškumą, bet jaunimui neduodama jo „pačiupinėti“ bei gyvai susipažinti su tuo, kaip ši pilietinė pareiga turi būti atliekama.
Įsileisti juos į savivaldos rinkimus tikrai jau būtų galima – aš esu visiškai už tai.
Janina SRIBALIUTĖ
Nuotr. iš Savivaldybės administracijos ir asmeninių archyvų
Loading ...
