Mūsų stulpai – ne romėnų statyti. Skyla

Praė­ju­sią sa­vai­tę Tel­šių mies­to cent­ri­nė­je Res­pub­li­kos gat­vė­je praei­vio akis už­kliu­vo už pa­vo­jin­gai nuo pa­grin­do ati­trū­ku­sio me­ta­li­nio stul­po. Su­ne­rim­ta, kad stul­pas bet ku­rią mi­nu­tę ga­li lūž­ti ir pri­da­ry­ti bė­dos.

Re­dak­ci­ją pa­sie­kus šiai ži­niai, nu­vy­ko­me į vie­tą ir apie si­tua­ci­ją ne­dels­da­mi in­for­ma­vo­me Tel­šių mies­to se­niū­ną Čes­lo­vą Ubar­tą, ne­ri­mu pa­si­da­li­jo­me so­cia­li­niuo­se tink­luo­se. Ten už­vi­rė ar­šios dis­ku­si­jos, kad stul­pai nie­kam ti­kę, kad lau­kia­ma ne­lai­mės, o tik po to bus ima­ma­si dar­bų. Ade­le Vais­vi­lie­ne ste­bė­jo­si: „Ar čia iš tų stul­pų, kur to­kius di­džiu­lius pi­ni­gus kai­na­vo?“, o Ro­mual­das Baub­lys ra­do pa­ly­gi­ni­mą: „Ro­mė­nų sta­ty­tos ko­lo­nos iki šiol sto­vi. O mes ką sta­tom? Po­pie­ri­nius stul­pus.“

Net­ru­kus se­niū­nas in­for­ma­vo, jog esą bai­min­tis nė­ra ko – ski­lu­si de­ko­ra­ty­vi­nė stul­po de­ta­lė, ne­tu­rin­ti įta­kos jo sta­bi­lu­mui. Anot Č. Ubar­to, stul­pas yra tvir­tas ir pa­vo­jaus ne­ke­lia, o me­ta­li­nė de­ta­lė at­lie­ka tik puo­šy­bos funk­ci­ją.
Se­niū­nas pa­ti­ki­no, kad šis pa­žei­di­mas bus su­tvar­ky­tas. Tie­sa, tai ga­li už­truk­ti – to­kių de­ko­ra­ty­vi­nių de­ta­lių Lie­tu­vo­je įsi­gy­ti su­dė­tin­ga, jas teks už­sa­ky­ti iš Len­ki­jos. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai rei­ka­lin­gų da­lių ten­ka lauk­ti net ke­lis mė­ne­sius ar iki pus­me­čio. Jei ne­pa­vyk­tų jų gau­ti, bus ieš­ko­ma ki­tų spren­di­mų.

Jau ki­tą die­ną prie stul­po at­vy­ko dar­bi­nin­kų bri­ga­da – pa­kė­lę bokš­te­lį, ėmė tvar­ky­ti stul­pą.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.