Viekšnių vaistinės muziejus žengia svarbų žingsnį į tarptautinę erdvę – praėjusią savaitę muziejus priimtas į Europos istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kultūros kelią.
Oficialus narystės patvirtinimas ir sertifikato įteikimas vyks balandžio 16–17 dienomis Kaune, tarptautinio forumo metu.
Svarbus įvertinimas muziejui ir miestui
Viekšnių muziejų vadovė Inesa Stankienė „Santarvei“ teigė, kad šis įvertinimas svarbus ne tik muziejui, bet ir visam miestui.
„Tai tarsi patvirtinimas, kad nedidelis miestas gali saugoti ir pristatyti Europai svarbų kultūros paveldą – vaistinės muziejų, susijusį su farmacija ir vaistažolių sodu“, – sakė ji.
Viekšnių vaistinės muziejus saugo ne tik senosios vaistinės istoriją, bet ir daugiau farmacijos tradicijos – žmonių žinias apie vaistinius augalus, gydymo būdus bei kasdienį gyvenimą.
„Šis įvertinimas leidžia dar plačiau pristatyti mūsų krašto istoriją ir Viekšnius parodyti tarptautiniame kontekste“, – pažymėjo I. Stankienė.
Sudomino autentiška aplinka ir vaistažolių sodas
I. Stankienė teigė, kad tarptautinio tinklo atstovus labiausiai sudomino muziejuje išlikusi autentiška istorinė aplinka.
„Čia galima pamatyti ne tik senosios vaistinės įrangą, bet ir vaistininko gyvenimo erdvę – patalpas, baldus, darbo kabinetą. Vaistinės oficina yra išskirtinė, autentiška ir gausi eksponatų. Tai leidžia pajusti, kaip iš tikrųjų gyveno ir dirbo to meto vaistininkai“, – pasakojo ji.
Didelį įspūdį svečiams paliko ir muziejaus vaistažolių sodas. Jis buvo atkurtas 1997 metais, padedant žymiai Lietuvos provizorei, farmakognostei ir botanikei Jadvygai Balvočiūtei. Ji padėjo suformuoti vaistažolių sodo struktūrą, siekiant atkurti istorinę aplinką, būdingą laikotarpiui, kai čia dirbo vaistininkai. Kasmet bendradarbiaujama su žolininke, siekiant papildyti ir praplėsti sodo augalų kolekciją.
Vaistažolių sodelyje auga daugiau kaip 100 skirtingų augalų rūšių. Tarp jų yra ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų. Todėl sodas turi ne tik istorinę, bet ir gamtosauginę vertę. Penki čia augantys augalai yra saugomi – tarp jų gegužraibės, pajūrinė zunda ir plačialapis begalis. Daugelyje Europos šalių nemaža dalis Lietuvoje augančių augalų laikomi nykstančiais arba saugomais.
Narystė atvers naujų galimybių
Pasak I. Stankienės, narystė tarptautiniame kultūros kelyje muziejui atveria naujų galimybių.
„Tai suteikia progą bendradarbiauti su kitų Europos šalių istorinėmis vaistinėmis, muziejais ir botanikos sodais, dalytis patirtimi bei dalyvauti bendruose projektuose“, – teigė ji.
Tikimasi, kad ši narystė padės dar plačiau pristatyti Viekšnių vaistinės muziejų tarptautinėje erdvėje ir pritrauks daugiau lankytojų iš užsienio.
„Tai taip pat gera galimybė plėtoti edukacines veiklas ir parodyti, kad mažame miestelyje saugomas paveldas gali būti įdomus ir svarbus visai Europai“, – pažymėjo muziejaus vadovė.
Į tarptautinį tinklą – po vizito muziejuje
Kovo 2 dieną Viekšnių vaistinės muziejus buvo priimtas į The European Route of Historic Pharmacies and Medicinal Gardens. Muziejaus narystę patvirtinantis sertifikatas bus įteiktas balandžio mėnesį.
Tačiau iki to, kad muziejus taptų Europos istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kultūros kelio nariu, įvyko keli dalykai. Dar praėjusių metų pavasarį muziejuje lankėsi Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų asociacijos Aromas Itinerarium Salutis (AIS) direktorė Maria Luisa Vázquez de Ágredos Pascual ir atsakingoji sekretorė Simona Tardi. Kartu su jomis muziejų aplankė ir Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vadovė Ona Ragažinskienė.
Vizito metu viešnios susipažino su muziejaus ekspozicija, XX amžiaus pirmosios pusės inteligento buities aplinka bei vaistažolių sodu. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės ir muziejaus narystė šiame kultūros kelyje.
2025 metų rudenį muziejus buvo pakviestas teikti paraišką ir pristatyti savo veiklą bei vaistažolių sodą.
Europos istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų kultūros kelias jungia farmacijos ir botanikos paveldo objektus iš įvairių Europos šalių. Šiuo metu jame yra 39 objektai iš 13 valstybių.
Vaistinė su ilga istorija
Viekšnių vaistinės muziejus įsikūręs viename seniausių miesto pastatų – name, statytame XVIII amžiaus antroje pusėje, centrinės turgaus aikštės kampe. Kadaise šis pastatas priklausė rabino šeimai, o 1860 metais vokiečių vaistininkas Teodoras fon Geldneris jį nupirko iš rabino palikuonių ir čia įkūrė pirmąją vaistinę Viekšniuose bei visame regione.
Po T. fon Geldnerio mirties 1883 metais vaistinę perėmė provizorius ir vaistininkas Vincentas Aleksandravičius. Jis čia dirbo daugiau kaip keturis dešimtmečius. Vėliau vaistinę iš tėvo paveldėjo jo sūnus Juozas Aleksandravičius, kuris joje dirbo dar ilgiau – apie 46 metus, iki pat 1972-ųjų. Aleksandravičių šeima šiame pastate ne tik dirbo, bet ir gyveno.
Tuo metu vaistinė buvo tapusi vieta, kur rinkdavosi to meto inteligentija – Biržiškų ir Sruogų šeimos, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Maironis, Vaižgantas.
Muziejuje iki šiol išsaugotos gyvenamosios patalpos ir šeimos baldai, tarp jų – ir vaistininko darbo kambarys. Vaistinės oficina išsiskiria autentiškumu ir gausia ekspozicija.
Nuo XIX amžiaus Viekšnių vaistinė garsėjo aukštos kokybės vaistais ir vaistinių augalų sodu. Iš pradžių jis buvo skirtas šeimos poilsiui ir kasdieniams poreikiams, o šiandien muziejus jame organizuoja įvairias edukacines veiklas, leidžiančias lankytojams geriau pažinti vaistažoles ir artimiau prisiliesti prie gamtos.
Karolina GUDAUSKAITĖ
Nuotr. iš muziejaus archyvo
Loading ...
